Akcijos. Čia jau kalbam! Jei investavimas būtų kino industrija, akcijos būtų tas pagrindinis herojus, kuris visada ant plakato, su automatu rankoje. Visi apie jas kalba, visi jas žino, pusė žmonių sako,,aš investuoju į rinką” – ir turi omenyje būtent jas.
Bet štai kur įdomu tie patys dauguma žmonių iš tikrųjų nesupranta, kas yra akcija. Ne, rimtai. Klausk, bet ko ,,kas yra akcija?” ir išgirsi kažką panašaus į ,,nu tai kai perki dalį kompanijos”. Gerai, bet KĄ tai reiškia praktiškai? Kodėl kai kurių akcijų kainos šauna į viršų, o kitos krenta kaip akmuo? Kodėl Apple akcija kainuoja 180 dolerių, o Berkshire Hathaway – 600,000?
Ir dar geriau – kaip iš viso žmonės užsidirba iš akcijų? Ar tai tiesiog lošimas? Ar yra kokia nors logika? Spoiler alert: yra, ir ji gana įdomi.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime viską, nuo to, kas iš tikrųjų yra akcija, iki to, kaip profesionalai jas vertina, kokie tipai egzistuoja, ir kaip jūs galite jas naudoti savo portfelyje. Straipsnis nemažas, bet jei norite suprasti, kaip veikia viena didžiausių turto klasių (po obligacijų) pasaulyje – būtina medžiaga. Pradėkime.
Paprasčiausiai tariant, akcija yra įmonės nuosavybės dalis. Kai perkate įmonės akciją, tampate tos įmonės dalininku, nors ir labai mažu. Jei įmonė turi milijoną akcijų ir jūs turite vieną, jums priklauso viena milijoninė įmonės dalis.
Įsivaizduokite, kad turite draugą, kuris valdo sėkmingą kavinę. Jis nori plėstis ir atidaryti dar dvi kavines, bet jam trūksta pinigų. Jis pasiūlo jums tokią sutartį: jūs investuojate 10,000 eurų ir mainais gaunate 10 procentų visos verslo nuosavybės. Jei verslas klesti, jūsų dalis vertėja. Jei kavinės uždirba pelno, galbūt gausite savo dalį dividendais. Bet jei verslas žlunga, jūsų investicija gali tapti beverčia.
Būtent taip veikia ir akcijos, tik vietoj vienos kavinės, kalbame apie dideles, viešai prekiaujamas įmones kaip Apple, Microsoft, ar Lietuvoje Ignitis Grupė. Ir vietoj derėtis tiesiogiai su savininku, perkate akcijas per biržą.
Įmonės išleidžia akcijas dėl vienos pagrindinės priežasties: surinkti kapitalo augimui. Yra du pagrindiniai būdai įmonei gauti pinigų: skolintis (išleidžiant obligacijas ar imdama paskolas) arba parduoti nuosavybės dalį (išleidžiant akcijas).
Akcijų išleidimas turi privalumų. Skirtingai nei paskola, įmonė neturi mokėti reguliarių palūkanų ar grąžinti pinigus tam tikrą datą. Pinigai, gauti pardavus akcijas, priklauso įmonei visam laikui. Tai suteikia didesnį finansinį lankstumą ir mažesnę riziką krizės laikais.
Tačiau yra ir trūkumų. Išleidžiant akcijas, pradiniai savininkai atiduoda dalį kontrolės ir būsimų pelno. Jei įmonė tampa labai sėkminga, akcininkai dalijasi ta sėkme. Todėl įmonės steigėjai kartais nenoriai išleidžia per daug akcijų, nes nenori pernelyg praskiesti savo nuosavybę.
Akcijų rinka yra vieta, kur pirkėjai ir pardavėjai susitinka keistis akcijomis. Istoriškai tai būdavo fizinė vieta, biržos pastatas, kur prekiautojai šaukdavo ir gestais rodydavo savo pasiūlymus. Šiandien beveik visa prekyba vyksta elektroniškai per kompiuterines sistemas.
Pagrindinės pasaulio biržos yra New York Stock Exchange (NYSE) ir NASDAQ JAV, London Stock Exchange Jungtinėje Karalystėje, Tokyo Stock Exchange Japonijoje, Euronext Europoje. Baltijos šalyse veikia Nasdaq Vilnius, Nasdaq Riga ir Nasdaq Tallinn, bendrai sudarančios Nasdaq Baltic rinką.
Kada įmonė pirmą kartą išleidžia akcijas viešai, tai vadinama pirminiu viešu siūlymu (Initial Public Offering, IPO). Įmonė dirba su investiciniais bankais, kurie padeda nustatyti pradinę kainą ir rasti pradinius pirkėjus. Po IPO akcijos pradeda prekiauti antrinėje rinkoje, biržoje, kur investuotojai perka ir parduoda vienas iš kito, o įmonė nebegauna pinigų iš šių sandorių.
Akcijų kainas nustato pasiūla ir paklausa. Jei daugiau žmonių nori pirkti akciją nei parduoti, kaina kyla. Jei daugiau žmonių nori parduoti nei pirkti, kaina krenta. Šis procesas vyksta kiekvieną prekybos dieną, kartais kas sekundę, sukuriant nuolatinį kainų judėjimą.
Ne visos akcijos yra vienodos. Egzistuoja keletas skirtingų klasifikacijų ir tipų, kiekvienas su savo charakteristikomis.
Paprastosios akcijos (common stock) yra dažniausias tipas. Jos suteikia savininkui balso teisę įmonės reikaluose (paprastai vieną balsą vienai akcijai) ir teisę gauti dividendus, jei įmonė nusprendžia juos mokėti. Jei įmonei sekasi gerai, paprastųjų akcijų vertė gali smarkiai augti. Tačiau jei įmonė bankrutuoja, paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai eilėje gauti pinigus po skolininkų ir privilegijuotųjų akcijų savininkų.
Privilegijuotosios akcijos (preferred stock) yra hibridinis instrumentas tarp akcijų ir obligacijų. Jos paprastai moka fiksuotą dividendą panašiai kaip obligacijos palūkanas. Privilegijuotųjų akcijų savininkai gauna dividendus pirma paprastųjų akcijų savininkų ir turi pirmenybę likviduojant įmonę. Tačiau jos paprastai nesuteikia balso teisės ir turi mažesnį augimo potencialą.
Didelės kapitalizacijos įmonės (large cap) turi rinkos kapitalizaciją virš 10 milijardų dolerių ar eurų. Tai įsitvirtinusios, stabilios įmonės kaip Apple, Microsoft, Coca Cola. Jos paprastai mažiau rizikingos, bet ir mažesnio augimo potencialo.
Vidutinės kapitalizacijos įmonės (mid cap) turi kapitalizaciją tarp 2 ir 10 milijardų. Jos dažnai auga greičiau nei didelės įmonės, bet yra stabilesnės nei mažos įmonės.
Mažos kapitalizacijos įmonės (small cap) turi kapitalizaciją žemiau 2 milijardų. Jos gali pasiūlyti didžiausią augimo potencialą, bet taip pat yra rizikingiausios ir nepastoviausioms.
Akcijos taip pat skirstomos pagal ekonomikos sektorius, kuriuose įmonės veikia. Pagrindiniai sektoriai apima technologijas (programinė įranga, aparatinė įranga, interneto paslaugos), sveikatos priežiūrą (farmacijos įmonės, medicinos įranga, biotechnologijos), finansus (bankai, draudimo įmonės, investicinės įmonės), vartotojų prekes (mažmeninė prekyba, maistas ir gėrimai, automobiliai), energetiką (naftos ir dujų įmonės, atsinaujinanti energija), pramonę (gamyba, statyba, transportas), komunalines paslaugas (elektra, vanduo, dujos), nekilnojamąjį turtą, medžiagas ir telekomunikacijas.
Skirtingi sektoriai elgiasi skirtingai įvairiose ekonominio ciklo fazėse. Kai kurie (kaip technologijos) yra cikliški ir klesti augimo periodu. Kiti (kaip komunalinis paslaugos) yra gynybiniai ir išlaiko stabilumą recesijos metu. Žemiau matote visų sektorių sąrašą/;
Yra du pagrindiniai būdai uždirbti investuojant į akcijas.
Tai pelnas, kurį gaunate, kai parduodate akciją už didesnę kainą nei pirkote. Pavyzdžiui, jei pirkote akcijų už 50 eurų, o po dvejų metų pardavėte už 75 eurus, jūsų kapitalo prieaugis yra 25 eurai arba 50 procentų.
Kapitalo prieaugis yra pagrindinis uždarbio būdas iš augimo akcijų. Kai įmonė auga, didina pajamas, plečiasi į naujas rinkas, kuria naujus produktus, jos akcijų kaina paprastai kyla atspindint šią sėkmę. Investuotojai, kurie atpažįsta perspektyvias įmones anksti, gali uždirbti itin didelę grąžą.
Istoriškai akcijų rinka teikė vidutiniškai apie 10 procentų metinę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia, kad investuodami 10,000 eurų ir laukdami 20 metų (reinvestuodami dividendus), galėtumėte tikėtis apie 67,000 eurų. Tačiau tai tik vidurkis, ir individualių akcijų rezultatai gali labai skirtis.
Tai reguliarūs pinigų mokėjimai, kuriuos įmonė moka savo akcininkams iš uždirbo pelno. Ne visos įmonės moka dividendus. Augimo įmonės paprastai reinvestuoja visą pelną į plėtrą. Tačiau brandžios, stabilios įmonės dažnai moka dalį pelno akcininkams kaip dividendus.
Dividendai paprastai mokami kas ketvirtį, nors kai kuriose šalyse įprasta mokėti kas metus ar du kartus per metus. Dividendų dydis išreiškiamas kaip suma vienai akcijai arba kaip pajamingumas (dividend yield), metiniai dividendai padalinti iš akcijos kainos.
Pavyzdžiui, jei akcija kainuoja 100 eurų ir moka 4 eurus dividendų per metus, dividendų pajamingumas yra 4 procentai. Tai suteikia reguliarių pajamų srautą, panašų į obligacijų palūkanas, tik dividendai nėra garantuoti ir gali būti sumažinti ar visai nutraukti.
Kai kurios įmonės didžiuojasi ilga dividendų mokėjimo istorija. Dividend Aristocrats yra JAV įmonės, kurios didino dividendus bent 25 metus iš eilės. Tai rodo finansinį stabilumą ir įsipareigojimą grąžinti vertę akcininkams.
Kaip žinoti, ar akcija verta pirkimo? Čia į pagalbą ateina fundamentali analizė, kurią išsamiai aptarėme ankstesniame straipsnyje. Tačiau pakartokime pagrindinius principus ir rodiklius, susijusius specifiškai su akcijomis.
Tai įmonės grynasis pelnas padalintas iš akcijų skaičiaus. Jei įmonė uždirbo 10 milijonų eurų pelno ir turi 1 milijoną akcijų, EPS yra 10 eurų. Šis rodiklis parodo, kiek įmonė uždirba kiekvienai akcijai. Augantis EPS laikui bėgant paprastai yra geras ženklas.
Tai akcijos kaina padalinta iš pelno vienai akcijai. Tai vienas svarbiausių vertinimo rodiklių. Jei akcija kainuoja 100 eurų ir EPS yra 5 eurai, P/E santykis yra 20. Tai reiškia, kad mokate 20 kartų metinio pelno sumą už akciją.
Aukštas P/E gali reikšti, kad akcija pervertinta arba kad investuotojai tikisi sparčių ateities augimo. Žemas P/E gali reikšti, kad akcija neįvertinta arba kad įmonė susiduria su problemomis. Svarbu lyginti P/E su pramonės vidurkiu ir istoriniais rodikliais.
Tai rinkos kapitalizacija padalinta iš metinių pajamų. Šis rodiklis naudingas vertinant įmones, kurios dar neuždirba pelno, bet generuoja pardavimus. Augimo įmonės, kurios investuoja smarkiai į plėtrą, gali turėti nuostolius, bet auginančios pajamas, kas rodo verslo gyvybingumą.
Tai akcijos kaina padalinta iš buhalterinės vertės vienai akcijai. Buhalterinė vertė yra įmonės turtas minus įsipareigojimai, padalinta iš akcijų skaičiaus. P/B žemiau 1 gali reikšti, kad akcija prekiauja žemiau savo grynojo turto vertės, kas gali būti pirkimo galimybė arba ženklas, kad įmonės turtas nėra toks vertingas, kaip atrodo balanse.
Tai metiniai dividendai padalinti iš akcijos kainos. Aukštas dividendų pajamingumas gali būti patrauklus pajamų ieškantiems investuotojams, bet labai aukštas pajamingumas kartais yra perspėjimo ženklas. Galbūt akcijos kaina kritusi dėl problemų ir dividendas netrukus bus sumažintas.
Tai procentas pelno, kurį įmonė moka kaip dividendus. Apskaičiuojamas dividendus vienai akcijai dalijant iš pelno vienai akcijai. Jei įmonė uždirba 10 eurų vienai akcijai ir moka 4 eurus dividendų, išmokėjimo koeficientas yra 40 procentų.
Žemas koeficientas reiškia, kad įmonė išlaiko daugiau pelno augimui ir dividendai yra saugesni. Aukštas koeficientas (virš 80 procentų) gali reikšti, kad dividendai netvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.
Tai įmonės pelnas padalintas iš nuosavo kapitalo. Parodo, kokią grąžą įmonė generuoja akcininkų investicijoms. ROE 15 procentų ar daugiau paprastai laikomas geru rodikliu. Warren Buffett ieško įmonių su nuosekliai aukštu ROE, kas rodo efektyvų kapitalą valdymą.
Nors akcijos istoriškai teikia aukščiausią grąžą ilgalaikėje perspektyvoje, jos taip pat kelia reikšmingą riziką. Supratimas šių rizikų yra esminis norint priimti protingus investavimo sprendimus.
Tai rizika, kad visa akcijų rinka krenta. Net jei jūsų pasirinktos įmonės fundamentaliai stiprios, jos akcijos gali nukristi per platų rinkos nuosmukį. 2008 metų finansų krizės metu beveik visos akcijos krito, nepriklausomai nuo individualios įmonės kokybės. 2020 metų kovo mėnesį COVID 19 pandemijos pradžioje rinkos prarado trečdalį vertės per kelias savaites.
Tai rizika, susijusi su konkrečia įmone. Vadovybės klaidos, produktų nesėkmės, teisiniai skundai, konkurencijos spaudimas, technologiniai pokyčiai, visos šios problemos gali paveikti individualią įmonę nepaisant bendros rinkos būklės. Pavyzdžiui, Nokia buvo dominuojanti mobiliųjų telefonų įmonė, bet neprisitaikė prie išmaniųjų telefonų revoliucijos ir neteko beveik visos vertės.
Tai rizika, kad negalėsite parduoti akcijų, kada norite, už teisingą kainą. Didelių įmonių akcijos paprastai labai likvidžios, prekiauja milijonai akcijų kasdien. Tačiau mažų įmonių akcijos gali būti mažiau likvidžios. Tai reiškia, kad jei reikės skubiai parduoti, gali tekti priimti žemesnę kainą.
Jei investuojate į užsienio įmonių akcijas, jūsų grąža priklausys ne tik nuo akcijos kainos pasikeitimo, bet ir nuo valiutų kurso svyravimų. Pavyzdžiui, jei perkate JAV akcijų už eurus, o doleris nuvertėja euro atžvilgiu, net jei akcijos kaina doleriuose pakilo, jūsų grąža eurais gali būti mažesnė ar net neigiama.
Nors akcijos ilgalaikėje perspektyvoje paprastai lenkia infliaciją, trumpuoju laikotarpiu infliacija gali ėsti jūsų grąžą. Jei jūsų akcijos pakilo 5 procentus, bet infliacija buvo 4 procentai, jūsų reali grąža tik 1 procentas.
Yra keletas būdų pradėti investuoti į akcijas, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais.
Galite pirkti konkrečių įmonių akcijas per brokerio sąskaitą. Tai suteikia jums visą kontrolę, galite pasirinkti būtent tas įmones, kurias norite turėti. Tačiau tai reikalauja daugiau laiko ir žinių. Turite atlikti fundamentalią analizę, sekti naujienas, priimti pirkimo ir pardavimo sprendimus.
Individualioms akcijoms taip pat reikia didesnes kapitalo, kad sukurtumėte diversifikuotą portfelį. Ekspertai rekomenduoja turėti bent 20 30 skirtingų akcijų iš įvairių sektorių, kad sumažintumėte riziką. Jei kiekviena akcija kainuoja vidutiniškai 100 eurų ir norite po 10 akcijų kiekvienos, jums reikės bent 20,000 30,000 eurų.
Naudojantis Myriad Capital platforma, galite pasiekti tūkstančius akcijų visame pasaulyje.
Tai profesionaliai valdomi fondai, kurie surenka pinigus iš daugelio investuotojų ir investuoja į diversifikuotą akcijų portfelį. Galite pradėti su mažesnėmis sumomis, gauti akimirksniu diversifikaciją ir pasinaudoti profesionalių valdytojų patirtimi. Tačiau mokate valdymo mokesčius (paprastai 0,5 2 procentus per metus) ir neturite kontrolės, kokios akcijos perkami ar parduodamos.
Aktyviai valdomi fondai bando lenkti rinką pasirenkant geresnes akcijas. Tačiau tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje dauguma aktyvių valdytojų nepralenkia rinkos indeksų po mokesčių atėmimo.
Fondai skirstomi į dvi dalis:
Tai fondai, kurie tiesiog seka tam tikrą rinkos indeksą, pavyzdžiui S&P 500 ar MSCI World. Jie neturi brangių aktyvių valdytojų, todėl mokesčiai labai žemi (dažnai 0,1 0,5 procento). Jie automatiškai suteikia plačią diversifikaciją.
Warren Buffett rekomenduoja daugumai investuotojų investuoti į žemo kaštų S&P 500 indeksinį fondą. Jo argumentas paprastas: jei net profesionalūs valdytojai negali nuosekliai lenkti rinkos, kodėl vidutinis investuotojas turėtų bandyti? Geriau tiesiog gauti rinkos grąžą už mažiausią kainą.
ETF (Exchange Traded Funds) yra panašūs į indeksinius fondus, bet prekiauja biržoje kaip akcijos. Galite juos pirkti ir parduoti bet kada per prekybos dieną. Populiarūs pavyzdžiai: SPDR S&P 500 ETF (SPY), Vanguard Total Stock Market ETF (VTI), iShares MSCI World ETF.
Tai automatizuotos investavimo platformos, kurios kuria ir valdo jūsų portfelį remiantis jūsų tikslais ir rizikos tolerancija. Jos paprastai naudoja ETF ir kainuoja mažiau nei tradiciniai finansiniai patarėjai. Tai geras pasirinkimas pradedantiesiems, kurie nori profesionalų portfelį valdymą be didelių kaštų.
Yra daugybė skirtingų būdų investuoti į akcijas. Štai keletas populiariausių strategijų.
Tai ilgalaikė strategija, kai perkate kokybiškas įmones ir laikote jas metus ar dešimtmečius, nepaisant trumpalaikių rinkos svyravimų. Ši strategija remiasi prielaida, kad nors rinka trumpuoju laikotarpiu nepastovi, ilgalaikėje perspektyvoje ji auga.
Privalumai: mažesni sandorių kaštai, mažesni mokesčiai (ilgalaikis kapitalo prieaugis dažnai apmokestinamas mažiau), mažiau streso, laiko išsaugojimas. Warren Buffett garsiai sako, kad jo mėgstamas laikyme laikotarpis yra amžinai.
Tai strategija, kuria Benjaminas Grahamas ir Warren Buffett pagarsino. Idėja paprasta: ieškoti įmonių, kurios prekiauja žemiau savo tikrosios vertės. Vertės investuotojai naudoja fundamentalią analizę nustatyti įmonės vidinę vertę ir perka, kai rinkos kaina žemesnė.
Ši strategija reikalauja kantrybės. Kartais užtrunka metus, kol rinka pripažįsta įmonės vertę. Bet istoriškai vertės akcijos teikė gerą grąžą ilgalaikėje perspektyvoje.
Tai priešinga vertės investavimui strategija. Augimo investuotojai ieško įmonių, kurių pajamos ir pelnas auga sparčiai, net jei jos šiuo metu prekiauja su aukštais vertinimo rodikliais. Jie mano, kad greitas augimas ilgainiui pateisins aukštą kainą.
Pavyzdžiai: ankstyvi investuotojai į Amazon, Netflix, Tesla uždirbo milžinišką grąžą, nors šios įmonės atrodė brangios pagal tradicinius rodiklius. Rizika ta, kad jei augimas sulėtėja, akcijos gali smarkiai nukristi.
Ši strategija sutelkta į įmones, kurios moka pastovius ir augančius dividendus. Dividendų investuotojai ieško stabilių, brandžių įmonių su stipriais pinigų srautais ir įsipareigojimą grąžinti vertę akcininkams. Dividendai teikia reguliarių pajamų ir sumažina priklausomybę nuo kapitalo prieaugio.
Dividendų aristokratai įmonės, kurios didino dividendus 25+ metus iš eilės, yra populiarus pasirinkimas. Pavyzdžiai: Coca Cola, Johnson & Johnson, Procter & Gamble.
Tai strategija, kai investuojate fiksuotą sumą reguliariai (pavyzdžiui, 500 eurų kas mėnesį), nepriklausomai nuo rinkos sąlygų. Kai kainos aukštos, perkate mažiau akcijų. Kai kainos žemos, perkate daugiau. Laikui bėgant tai sumažina jūsų vidutinę pirkimo kainą ir elimuoja poreikį taikyti rinkos laiką.
Ši strategija ypač tinka pradedantiesiems ir tiems, kurie neturi didelės sumos investuoti iš karto. Ji taip pat sumažina emocinį sprendimų priėmimą.
Viena svarbiausių investavimo taisyklių yra nestatyti visų kiaušinių į vieną krepšį. Diversifikacija reiškia savo investicijų paskirstymą per skirtingas akcijas, sektorius ir net turto klases.
Kodėl diversifikacija svarbi? Nes sumažina riziką. Jei turite tik vieną ar kelias akcijas ir viena jų žlunga, galite prarasti didelę portfelio dalį. Bet jei turite 30 skirtingų akcijų iš įvairių sektorių, vienos akcijos žlugimas pakenks tik 3 procentams jūsų portfelio.
Tyrimai rodo, kad turėdami 20 30 akcijų iš skirtingų sektorių, galite eliminuoti didžiąją dalį įmonės specifinės rizikos. Daugiau akcijų pridėti teikia mažėjančią naudą diversifikacijai.
Tačiau diversifikacija taip pat turi ribą. Per daug diversifikuoti (vadinamą deworsification) gali sumažinti jūsų grąžą. Jei turite 100+ skirtingų akcijų, greičiausiai turėsite ir labai gerus, ir labai blogus pasirinkimus, ir rezultatas bus artimas rinkos vidurkiui. Tuo atveju geriau tiesiog pirkti indeksinį fondą.
Diversifikacija turėtų apimti ne tik skirtingas įmones, bet ir skirtingus sektorius (technologijos, sveikatos priežiūra, finansai), skirtingo dydžio įmones (didelės, vidutinės, mažos kapitalizacijos), skirtingas geografines rinkas (JAV, Europa, besivystančios rinkos) ir net skirtingas turto klases (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas).
Vienas sunkiausių investavimo aspektų yra žinoti, kada įeiti ir išeiti iš pozicijos. Nors niekas negali tobulai numatyti rinkos, yra keletas principų, kurie gali padėti.
Pirkite kai radote įmonę su stipriais fundamentaliais rodikliais, prekiaujančią už protingą kainą. Neskubėkite pirkti tik todėl, kad akcija kyla. Būkite kantrūs ir laukite geros įėjimo kainos. Kas gera įėjimo kaina? Čia jau menas.
Tačiau rinkos korekcijos ir nuosmukiai duoda puikių pirkimo galimybių. Kai visi panikuoja ir parduoda, dažnai galite nusipirkti kokybiškas įmones su nuolaida. Kaip Warren Buffett sako, būkite godūs, kai kiti bijo, ir bijokit, kai kiti godūs.
Parduoti gali būti sunkiau nei pirkti. Yra keletas priežasčių, kada reikėtų apsvarstyti pardavimą. Jei įmonės fundamentalūs rodikliai blogėja, vadovybė priima blogus sprendimus, konkurencinė padėtis silpnėja, tai gali būti laikas išeiti.
Jei akcija pasiekė jūsų tikrosios vertės įvertinimą ir dabar atrodo pervertinta, galite parduoti ir reinvestuoti į patrauklesnes galimybes. Tačiau būkite atsargūs per anksti parduodami augančias įmones tik todėl, kad jos atrodo brangios pagal tradicinius rodiklius.
Jei radote daug geresnę investicijos galimybę, galite parduoti esamą poziciją, net jei ji nebūtinai bloga. Jūsų kapitalas ribotas, tai reikia jį turėti geriausiose galimose vietose.
Tačiau venkite pardavinėti tik dėl to, kad akcija krito arba dėl trumpalaikių rinkos svyravimų. Jei fundamentalūs rodikliai tvirti ir jūsų pradinė investavimo tezė nepasikeitusi, kritimas gali būti pirkimo galimybė, ne pardavimo signalas.
Vienas didžiausių investavimo iššūkių nėra techninis, o psichologinis. Emocijos kaip godumas, baimė, per dideli pasitikėjimu ir bandymo vengimas nuostolių gali smarkiai pakenkti investavimo rezultatams.
Per didelis pasitikėjimas veda į per didelį rizikavimą. Po kelių sėkmingų sandorių investuotojai gali pradėti manyti, kad yra genialūs ir prisiimti per daug rizikos. Prisiminkite: net profesionalūs valdytojai dažnai klysta (…labai).
Akcijos yra galingas investavimo įrankis, galintis padėti sukurti turtą ilgalaikėje perspektyvoje. Jos suteikia galimybę dalyvauti įmonių sėkmėje, uždirbti iš kapitalo prieaugio ir dividendų, ir lenkti infliaciją.
Tačiau akcijos nėra lengvas ar garantuotas kelias į turtą. Jos turi nuostolių riziką, reikalauja kantrybės, disciplinos ir nuolatinio mokymosi. Sėkmingas akcijų investavimas remiasi fundamentalia analize, diversifikacija, ilgalaike perspektyva ir emocijų valdymu.
Nesvarbu, ar renkates individualias akcijas, ar investicinius fondus, ar indeksinius ETF, svarbiausias principas yra tas pats: investuokite nuosekliai, laikykitės savo plano, ir leiskite laikui ir sudėtinei grąžai padaryti savo darbą. Kaip sako Warren Buffett, akcijų rinka yra įrankis perkelti pinigus nuo nekantrių į kantrųjų.
Geriausias laikas pradėti investuoti buvo prieš dešimt metų. Antra geriausia laiką yra šiandien. Pradėkite su tuo, ką turite, mokykitės pakeliui ir leiskite savo investicijoms augti laikui bėgant. Investavimo kelionė gali turėti savo aukštumų ir žemumų, bet su teisingu požiūriu ir strategija, akcijos gali būti svarbus komponentas kuriant jūsų finansinę ateitį.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com ir kituose viešuose šaltiniuose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.