Kriptovaliutos – apie jas girdite, apie jas kalbate… Praktiškai kvėpuojate jomis, kalbant netiesiogiai. Vos yra visur! Nuo maždaug 2018 metų, kuomet Bitcoin kaina tiesiog sprogo į viršų ir daugybė paprastų žmonių praturtėjo, šie finansiniai instrumentai turi šiltą vietelę finansų sektoriuje. Taigi, pakalbėkime apie šiuos gražius dalykus – kas tai, kaip jie veikia. Na iš esmės, tai norime investuoti -> (nežinome kaip) -> po šio straipsnio -> (žinome kaip) -> investuojame. Pradėkime.
Kriptovaliuta yra skaitmeninė arba virtuali valiuta, kuri naudoja kriptografiją saugumui užtikrinti. Skirtingai nei tradicinės valiutos, tokios kaip euras ar doleris, kriptovaliutos neturi fizinės formos ir nėra kontroliuojamos jokios centrinės institucijos, tokios kaip centriniai bankai ar vyriausybės.
Pagrindinė kriptovaliutų technologija yra blokų grandinė (angl. blockchain) – decentralizuota, paskirstyta duomenų bazė, kuri saugo visų sandorių įrašus. Kiekvienas sandoris yra patikrinamas tinklo dalyvių ir pridedamas prie nuolat augančios blokų grandinės, kuri yra viešai prieinama ir praktiškai neįmanoma suklastoti.
Įsivaizduokite tradicinį banką, kuris valdo jūsų sąskaitą ir patvirtina visus sandorius. Kriptovaliutų pasaulyje nėra centrinio banko – vietoj to, tūkstančiai kompiuterių visame pasaulyje kartu palaiko sistemą ir patvirtina sandorius. Tai decentralizuota sistema, kurioje niekas vienas neturi visiško kontrolės.
Pirmoji ir labiausiai žinoma kriptovaliuta yra Bitcoin, sukurtas 2009 metais. Šiandien egzistuoja daugiau kaip 20 000 skirtingų kriptovaliutų, nors dauguma jų turi labai mažą rinkos vertę ar likvidumą.
Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metų spalio 31 dieną, kai asmuo ar grupė, žinoma slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė techninį dokumentą (angl. white paper) pavadinimu „Bitcoin: A Peer to Peer Electronic Cash System”. Šis dokumentas aprašė naują elektroninių pinigų sistemą, kuri veikia be tarpininkų.
2009 metų sausio 3 dieną buvo išgautas pirmasis Bitcoin blokas, vadinamas „Genesis Block”. Pradžioje Bitcoin neturėjo jokios rinkos vertės. Pirmasis žinomas komercinis sandoris su Bitcoin įvyko 2010 metais, kai programuotojas sumokėjo 10 000 BTC už dvi picas. Šiandien tos pačios Bitcoin monetos vertė viršytų šimtus milijonų eurų.
Per pirmuosius kelerius metus Bitcoin buvo žinomas tik technologijų entuziastų ir kibernetinio saugumo bendruomenės. Kaina buvo labai žema ir nepastovi. Tačiau maždaug nuo 2013 metų pradėjo didėti susidomėjimas, o Bitcoin kaina pasiekė 1000 dolerių ribą.
2011 metais pradėjo atsirasti alternatyvios kriptovaliutos, vadinamos „altcoins”. Litecoin, vienas pirmųjų, buvo sukurtas kaip greitesnė ir lengvesnė Bitcoin alternatyva. Netrukus sekė daugybė kitų projektų, kiekvienas bandantis išspręsti skirtingas problemas ar pasiūlyti unikalias funkcijas.
2015 metais buvo paleistas Ethereum – revoliucinė platforma, kuri įvedė išmaniąsias sutartis (angl. smart contracts). Tai programos, kurios automatiškai vykdo susitarimus, kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Ethereum atidarė duris visiškai naujai kriptovaliutų ir decentralizuotų aplikacijų (dApps) kartai.
2017 metais rinka patyrė pirmąjį didžiulį burbulą. Bitcoin kaina išaugo nuo maždaug 1000 dolerių metų pradžioje iki beveik 20 000 dolerių gruodį. ICO (Initial Coin Offering) tapo populiariu būdu naujoms kriptovaliutoms pritraukti kapitalą. Tūkstančiai projektų surinko milijardus dolerių.
Tačiau 2018 metais burbulas sprogo. Bitcoin kaina nukrito daugiau nei 80 procentų. Daugelis ICO projektų pasirodė esą sukčiavimas ar nepavyko realizuoti pažadų. Tai buvo vadinama „kripto žiema”, kuri tęsėsi iki 2020 metų.
Nuo 2020 metų kriptovaliutos pradėjo įgyti institucinę paramą. Didžiosios kompanijos, tokios kaip Tesla, MicroStrategy ir Square, pradėjo investuoti į Bitcoin. Tradiciniai finansiniai gigantai, tokie kaip PayPal ir Visa, pradėjo integruoti kriptovaliutas į savo paslaugas.
2021 metais JAV buvo patvirtinti pirmieji Bitcoin ateities sandorių ETF, o 2024 metais – pirmieji Bitcoin spot ETF, kurie leido reguliuotiems fondams tiesiogiai turėti Bitcoin. Tai buvo laikoma didžiuliu kriptovaliutų pramonės legitimizavimu.
Šiandien kriptovaliutų rinkos kapitalizacija viršija 2 trilijonus dolerių. Europoje pradėjo veikti MiCA (Markets in Crypto Assets) reguliacija, kuri užtikrina vartotojų apsaugą ir teisinio aiškumo.
Kriptovaliutos gali atrodyti sudėtingos, bet pagrindiniai principai gana paprasti suprasti.
Blokų grandinė yra pagrindas beveik visoms kriptovaliutoms. Tai paskirstyta duomenų bazė, kuri saugo visus sandorių įrašus blokuose. Kiekvienas blokas yra susietas su ankstesniu bloku, sudarydamas grandinę – todėl ir pavadinimas.
Kai pateikiate sandorį, pavyzdžiui, siunčiate Bitcoin draugui, šis sandoris transliuojamas visam tinklui. Tinklo dalyviai, vadinami kasėjais arba validatoriais, patvirtina sandorį naudodami sudėtingus matematinius algoritmus. Kai sandoris patvirtintas, jis pridedamas prie naujo bloko ir tampa neatšaukiamas.
Blokų grandinės saugumas remiasi dviem principais: decentralizacija ir kriptografija. Kadangi tūkstančiai kompiuterių turi blokų grandinės kopiją, praktiškai neįmanoma ją suklastoti. Kad pakeistumėte vieną sandorį, turėtumėte pakeisti visą grandinę tūkstančiuose kompiuterių vienu metu, kas yra techniškai neįmanoma.
Egzistuoja skirtingi būdai, kaip tinklas patvirtina sandorius ir prideda naujus blokus prie grandinės.
Proof of Work (PoW) yra originalus Bitcoin metodas. Kasėjai naudoja kompiuterių galią spręsti sudėtingas matematines problemas. Pirmasis, kuris išsprendžia problemą, prideda naują bloką ir gauna atlygį naujais Bitcoin. Šis procesas naudoja daug energijos, bet užtikrina aukščiausią saugumo lygį.
Proof of Stake (PoS) yra naujesnis ir energiją taupantis metodas. Vietoj kasybos, validatoriai „stakina” (užrakina) savo kriptovaliutas kaip užstatą. Tinklas atsitiktinai pasirenka validatorius kurti naujus blokus proporcingai jų užstato dydžiui. Ethereum 2022 metais perėjo nuo PoW prie PoS, sumažindamas energijos sąnaudas daugiau nei 99 procentais.
Kriptovaliutų valdymas veikia per viešųjų ir privačiųjų raktų sistemą, panašią į el. pašto sistemą, tik daug saugesnę.
Jūsų viešasis raktas yra tarsi jūsų sąskaitos numeris ar el. pašto adresas – jį galite dalintis su kitais, kad gautumėte kriptovaliutas. Privatusis raktas yra tarsi jūsų slaptažodis – jis leidžia jums siųsti kriptovaliutas ir niekada neturi būti dalijamas su niekuo.
Jei pametate privatųjį raktą, pametate prieigą prie savo kriptovaliutų amžinai. Nėra „pamiršau slaptažodį” funkcijos. Tai yra viena didžiausių rizikų ir atsakomybių laikant kriptovaliutas.
Nors egzistuoja dešimtys tūkstančių kriptovaliutų, tik kelios dešimtys turi reikšmingą rinkos kapitalizaciją ir likvidumą. Štai pagrindinės kriptovaliutos, kurias turėtų žinoti kiekvienas investuotojas.
Bitcoin yra pirmoji ir didžiausia kriptovaliuta pagal rinkos kapitalizaciją. Ji kontroliuoja apie 40 iki 50 procentų visos kriptovaliutų rinkos vertės. Bitcoin dažnai vadinamas „skaitmeniniu auksu”, nes jo pasiūla yra ribota – tik 21 milijonas Bitcoin bus kada nors sukurta.
Bitcoin pagrindinė paskirtis yra vertės saugojimas ir pervedimas be tarpininkų. Sandoriai yra lėtesni nei kai kurių naujesnių kriptovaliutų (apie 10 minučių patvirtinimui), bet sistema išbandyta ir patikima daugiau nei dešimtmetį.
Bitcoin yra mažiausiai nepastovi iš visų didžiųjų kriptovaliutų ir laikoma „saugesniu” pasirinkimu kriptovaliutų pasaulyje. Institucijos, norinčios diversifikuoti į kriptovaliutas, paprastai pradeda nuo Bitcoin.
Ethereum yra antra didžiausia kriptovaliuta ir labiausiai naudojama blokų grandinės platforma. Jos paskirtis ne tik vertės pervedimas, bet ir decentralizuotų aplikacijų (dApps) ir išmaniųjų sutarčių vykdymas.
Ethereum ekosistemoje veikia didžioji dalis DeFi (decentralizuoti finansai) projektų, NFT (non-fungible tokens) rinkų ir Web3 aplikacijų. Tai darydama Ethereum turi didesnį naudojimo atvejų spektrą nei Bitcoin.
2022 metais Ethereum užbaigė „The Merge” – perėjimą nuo Proof of Work prie Proof of Stake. Tai sumažino energijos sąnaudas 99,95 procentais ir padarė tinklą daug aplinkai draugiškesnį.
Stablecoins yra kriptovaliutos, kurių vertė susieta su tradicine valiuta, paprastai JAV doleriu. Populiariausi stablecoins apima USDT (Tether), USDC (USD Coin) ir DAI. Vienas stablecoin visuomet turėtų būti vertas apie vieną dolerį.
Stablecoins naudojami kaip tiltas tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų. Jie leidžia investuotojams greitai perkelti kapitalą tarp skirtingų kriptovaliutų be poreikio grįžti į banką. Taip pat jie suteikia būdą išsaugoti vertę kriptovaliutų pasaulyje be nuolatinio nepastoviumo.
Europos investuotojams vis populiaresni tampa EUR stablecoins, tokie kaip EUROC ar EURC, kurie susieti su euru, o ne doleriu.
Binance Coin (BNB) yra Binance biržos tokenas, naudojamas mokesčių nuolaidoms ir ekosistemos funkcijoms.
Solana (SOL) yra didelio našumo blokų grandinė, galinti apdoroti tūkstančius sandorių per sekundę už centų kainos mokesčius.
Cardano (ADA) yra mokslinių tyrimų pagrįsta blokų grandinė su dideliu dėmesiu saugumui ir tvarumui.
Polkadot (DOT) leidžia skirtingoms blokų grandinėms komunikuoti tarpusavyje.
Ripple (XRP) yra skirtas tarptautiniams mokėjimams.
Ar jums reikia žinoti, investuoti į tas valiutas? Tikrai ne. Nišiniai dalykai. Jei norite, galite nebent mokymosi tikslais paekspermentuoti, tačiau pradedant? Nerekomenduojama.
Europoje, dėl reguliavimo apribojimų, tiesioginis kriptovaliutų pirkimas per tradicines investavimo platformas yra ribotas. Tačiau investuotojai gali gauti ekspoziciją per kriptovaliutų ETF ir ETP (Exchange Traded Products).
Kriptovaliutų ETF yra fondas, kuris seka kriptovaliutų kainas arba investuoja į kriptovaliutas susijusias įmones. Jie prekiauja biržose kaip įprastos akcijos, tai reiškia, kad galite pirkti ir parduoti juos per savo įprastą brokerio sąskaitą.
Skirtingai nei tiesioginis kriptovaliutų pirkimas, ETF investavimas reiškia, kad jums nereikia sukurti kriptovaliutų piniginės (wallet), rūpintis privačiųjų raktų saugojimu ar naudoti specializuotas biržas. Visa tai yra padaryta už jus fondo struktūroje.
Europoje dauguma kriptovaliutų produktų yra ETP (Exchange Traded Products), o ne ETF. Techniškai ETP yra platesnis terminas, apimantis ETF ir kitus biržoje prekiaujamus produktus.
Pagrindiniai skirtumai:
Svarbiausia žinoti, kad Europoje kriptovaliutų produktai neatitinka UCITS reikalavimų dėl koncentracijos (vieno aktyvo fondai), todėl jie prekiauja kaip ETP, o ne UCITS ETF. Užmeskime akį į ETF pliusus ir minusus – atsiminkite, kalbame apie investavimą į kripto per ETF, ne apie pačias kriptovaliutas.
Na o dabar atėjo tas laikas kai galime pasižiūrėti į realius kriptovaliutų privalumus – argumentus, kodėl jums visgi REIKIA turėti kripto savo portfelyje:
Kriptovaliutos nepriklausomos nuo jokios vyriausybės, centrinio banko ar finansinės institucijos. Niekas negali įšaldyti jūsų kriptovaliutų ar riboti prieigos. Tai suteikia finansinę laisvę ir apsaugą nuo politinės ar ekonominės nestabilumo tam tikrose šalyse.
Daugelis kriptovaliutų, įskaitant Bitcoin, turi ribotą pasiūlą. Bus išleista tik 21 milijonas Bitcoin ir niekada daugiau. Tai skiriasi nuo tradicinių valiutų, kurių centriniai bankai gali spausdinti neribotai. Riba teoriškai apsaugo nuo infliacijos.
Kriptovaliutų rinka veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, įskaitant šventines dienas. Galite prekiauti bet kada, bet kur pasaulyje. Nėra rinkos uždarymų ar atidarymo laukimo.
Siųsti kriptovaliutas į bet kurią pasaulio šalį trunka tik kelias minutes ir kainuoja daug pigiau nei tradiciniai bankiniai pervedimai. Nereikia laukti dienų ar mokėti didelių SWIFT mokesčių.
Visos blokų grandinės transakcijos yra viešos ir gali būti peržiūrėtos bet kieno. Tai sukuria nematytą finansinį skaidrumą, nors dalyvių tapatybės lieka anoniminės.
Kriptovaliutų rinka vis dar santykinai jauna ir auga. Ankstyvieji investuotojai galėjo pasiekti astronomines grąžas. Bitcoin nuo 2010 metų išaugo dešimtis tūkstančių kartų. Nors tokie rezultatai nebesikartos, augimo potencialas vis dar egzistuoja.
Bet kas su interneto ryšiu gali naudoti kriptovaliutas. Nereikia banko sąskaitos, kredito istorijos ar vyriausybės išduoto dokumento. Tai ypač svarbu milijardams žmonių pasaulyje, neturinčių prieigos prie tradicinių finansinių paslaugų.
Išmaniosios sutartys leidžia kurti automatizuotus finansinius produktus be tarpininkų. DeFi sektorius siūlo paskolas, taupymo produktus, draudimą ir daugiau be tradicinių bankų.
Žinoma, pasižiūrėkime ir į trūkumus. Kodėl, jums reikia pergalvoti investavimą į kripto:
Kriptovaliutų kainos gali svyruoti 10, 20 ar net 50 procentų per kelias dienas. Bitcoin per vieną dieną juda vidutiniškai 3 iki 5 procentus, o mažesnės kriptovaliutos dar daugiau. Investuotojas turi būti pasirengęs psichologiškai sunkiems laikotarpiams.
Realybėje, nepastovumas itin stipriai koreliuoja su JAV akcijų rinka. Grafike žemiau matote kaip kylant VIX (taip vadinamas baimės indeksas, JAV akcijų rinkai) dažnai krenta kripto. Tai jei perkate dėl diversifikacijos, nenustebkite, kad kripto nelabai padės, kai akcijos važiuos žemyn. Galima važiuos dar labiau!
Vyriausybės visame pasaulyje vis dar formuoja kriptovaliutų reguliavimą. Nauji įstatymai gali apriboti naudojimą, apmokestinimą ar net uždrausti tam tikras veiklas. Kinija, pavyzdžiui, visiškai uždraudė kriptovaliutų prekybą ir kasybą.
Nors blokų grandinė pati yra saugi, kriptovaliutų biržos ir piniginės yra tapusios hakinimo taikiniais. Milijardai dolerių buvo pavogta per įvairius įsilaužimus. Jei laikote kriptovaliutas biržoje ir ji nulaužiama, galite prarasti viską.
Jei pametate savo privatųjį raktą ir neturite atsarginės kopijos, jūsų kriptovaliutos yra prarastos amžinai. Niekas negali jums padėti jas atgauti. Įvertinama, kad apie 20 procentų visų Bitcoin yra amžinai prarastų dėl pamirštų slaptažodžių ar sunaikintų įrenginių.
Kriptovaliutos reikalauja technologinio išmanymo. Viešieji ir privatieji raktai, piniginių tipai, tinklo mokesčiai, smart kontraktai … Absurdas. O klaidos gali brangiai kainuoti.
Bitcoin ir kitos Proof of Work kriptovaliutos naudoja didžiulius kiekius elektros energijos kasybai. Bitcoin tinklas suvartoja daugiau energijos nei kai kurios šalys.
Kriptovaliutų sektorius pilnas sukčiavimo schemų: Ponzi schemos, fake ICO, scam tokenai, phishing atakos. Reguliavimo trūkumas palengvina sukčiams veikti.
Nors kriptovaliutos auga, jos vis dar nėra plačiai priimamos kaip mokėjimo priemonė. Nedaugelis parduotuvių priima Bitcoin. Dalinai dėl didelių svyravimų.
Skirtingai nei banko indėliai Europoje (apdrausti iki 100 000 eurų), kriptovaliutos nėra apdraustos. Jei kas nors nueina ne taip, nėra saugumo tinklo.
Kriptovaliutos pačios negeneruoja pajamų kaip akcijos (dividendai) ar obligacijos (palūkanos). Jūsų grąža priklauso tik nuo kainų padidėjimo. Kai kurie DeFi projektai siūlo grąžą, bet su papildomomis rizikomis.
Europoje yra keletas būdų investuoti į kriptovaliutas, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais.
Atsidarę Myriad Capital sąskaitą surandate norimą ETP ir į jį investuojate.
Pavyzdžiai: Coinbase, Kraken, Bitstamp ir pnš.
Galite investuoti į įmones, kurių verslas susijęs su kriptovaliutomis ar blokų grandine. Pavyzdžiai: MicroStrategy (laiko daug Bitcoin), Coinbase (kriptovaliutų birža), Riot Platforms (Bitcoin kasykla).
Kriptovaliutų investavimas pilnas spąstų pradedantiesiems. Štai dažniausios klaidos:
Fear Of Missing Out (FOMO) yra kai perkate dėl to, kad kaina sparčiai kyla ir bijote praleisti galimybę. Dažnai tai reiškia pirkimą viršūnėje prieš pat korekcija. Laikykitės savo plano ir nepirkite emocijų pagrindu.
Kriptovaliutos yra didelio rizikos aktyvas. Niekada neinvestuokite pinigų, kurių praradimas turėtų rimtų pasekmių jūsų gyvenimui. Bendras patarimas: ne daugiau kaip 5 iki 10 procentų portfelio.
Naudojant privačias piniginės, jūs esate savo bankas. Jei nesuprantate kaip veikia privatieji raktai, seed phrases ir 2FA, geriau naudokite reguliuotus ETP ar paliekite kriptovaliutas reguliuotoje biržoje.
Investavimas tik į vieną kriptovaliutą ar laikymas visų kriptovaliutų vienoje biržoje kelia didelę riziką. Diversifikuokite tiek tarp kriptovaliutų, tiek tarp saugojimo vietų.
Scam schemos kriptovaliutų pasaulyje labai paplitusios. Niekada nesiųskite kriptovaliutų į nežinomus adresus, nedalinkitės savo privatųjų raktų, būkite atsargūs su fake svetainėmis ir phishing email.
Bandymas „beat the market” per dažną pirkimą ir pardavimą paprastai baigiasi prastesne grąža nei tiesiog laikymas. Sandorių mokesčiai ir mokesčiai susikrauna greitai.
Kai kurios platformos (pavyzdžiui Myriad Capital margin paskyra) leidžia prekiauti su svertu (margin trading). Tai gali padauginti tiek pelną, tiek nuostolius.
Jei svarstote investuoti į kriptovaliutas, turime jums parengę šiek tiek praktinių patarimų:
Kriptovaliutos yra viena įdomiausių technologijų XXI amžiaus pradžioje. Jos siūlo naujas galimybes finansinei laisvei, decentralizacijai ir technologinėms inovacijoms. Tačiau kartu jos neša ir reikšmingas rizikas: nepastovumą, reguliavimo neaiškumus, technologinį sudėtingumą ir saugumo grėsmes.
Ar kriptovaliutos tinka jūsų portfeliui? Atsakymas priklauso nuo jūsų rizikos tolerancijos, investavimo tikslų ir laiko horizonto. Daugelis finansų profesionalų siūlo laikyti nedidelę kriptovaliutų alokaciją (3 iki 5 procentų portfelio) kaip labai rizikingą, bet potencialiai didelės grąžos, aktyvą.
Svarbiausia kriptovaliutų investavime yra išsilavinimas ir atsargumas. Supraskite į ką investuojate, investuokite tik tai ką galite prarasti, diversifikuokite ir laikykitės ilgalaikės perspektyvos. Venkite greitų pelno pažadų ir per sudėtingų produktų.
Atsakomybės apribojimas
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, coindesk.com, cointelegraph.com, investopedia.com ir kituose viešuose šaltiniuose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.