Kriptovaliutos per pastarąjį dešimtmetį iš nišinės technologinės inovacijos virto vienu svarbiausių alternatyvių investavimo instrumentų. Nuo Bitcoin atsiradimo 2009 metais iki šiandienos, kriptovaliutų rinka išaugo iki daugiau nei 2 trilijonų dolerių vertės, pritraukdama tiek mažus investuotojus, tiek didžiuosius institucijų valdytojus. Tačiau kartu su galimybėmis ateina ir itin didelės rizikos, kurias būtina suprasti prieš investuojant.
Kriptovaliutos – tai skaitmeniniai aktyvai, kurie funkcionuoja kaip alternatyva tradicinėms valiutoms ir investavimo priemonėms. Skirtingai nuo akcijų ar obligacijų, kriptovaliutos nėra susietos su konkrečia įmone ar vyriausybe, o jų vertė formuojama rinkos paklausos ir pasiūlos pagrindu.
Investavimo požiūriu, kriptovaliutos gali būti skirstomos į kelias kategorijas. Pirmoji ir svarbiausia – tai „skaitmeninis auksas”, kurį reprezentuoja Bitcoin. Ši kriptovaliuta dažnai laikoma vertės saugojimo priemone, panašia į auksą tradicinėje finansų sistemoje. Tai yra todėl, kad tradicines valiutas, tokias kaip Euras arba Doleris, centriniai bankai gali spausdinti be galo, kas nuvertina jų vertę, o Bitcoin to padaryti negalima, nes šios valiutos kiekis yra įprogramuotas iš anksto (teoriškai galima, tačiau tam turėtų pritarti visas tinklas – nėra tikėtina). Antroji kategorija – tai „platformų” kriptovaliutos, tokios kaip Ethereum, kurios sudaro pagrindą decentralizuotoms aplikacijoms. Trečioji – specializuoti projektai, tokie kaip mokėjimų sistemos, žaidimų platformos ar decentralizuotos finansų (DeFi) protokolai.
Kriptovaliutų rinka istoriškai demonstravo itin aukštą grąžos potencialą. Bitcoin, kuris 2010 metais kainavo centus, o šiuo metu kainuoja maždaug šimtą tūkst. JAV dolerių. Apačioje matote Bitcoin kainos logaritminį grafiką:
Ethereum per pastaruosius penkerius metus pakilo daugiau nei 50 kartų. Nors tokie rezultatai negarantuoja ateities pelno, jie rodo rinkos augimo potencialą.
Svarbu suprasti, kad toks grąžos dydis yra susijęs su tuo, kad kriptovaliutų rinka vis dar yra palyginti jauna ir vystymosi stadijoje. Ankstyvi investuotojai dažnai gauna neproporcingai didelį pelną, tačiau kartu prisiima ir aukštesnę riziką. Pavyzdžiui, tas pats Bitcoin turėjo tiek 70 proc. tiek netgi 80 proc nuosmukius savo trumpoje istorijoje!
Kriptovaliutos dažnai elgiasi nepriklausomai nuo tradicinių rinkų. Kai akcijų rinkos krinta, kriptovaliutos gali kilti ir atvirkščiai. Tai suteikia portfelio diversifikacijos galimybę, nors šis ryšys nėra absoliutus – finansinių krizių metu visos rizikingos investicijos dažnai krinta kartu.
Kaip pavyzdys, 2022 metais, krentant akcijų rinkoms, Bitcoin imitavo Nasdaq akcijų rinkos indekso grąžą:
Skirtingai nuo tradicinių rinkų, kriptovaliutų prekybos vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę. Tai suteikia didesnį likvidumą ir galimybę reaguoti į rinką bet kuriuo metu.
Pastaraisiais metais kriptovaliutos įgijo didesnį legitimumą. Kompanijos kaip Tesla, MicroStrategy ir Square įtraukė Bitcoin į savo balansus. Tradiciniai fondų valdytojai pradėjo siūlyti kriptovaliutų ETF produktus. Net kai kurie centriniai bankai tyrinėja skaitmeninius pinigus, kaip, kad Europos Centrinis Bankas (ECB)
Kriptovaliutų kainų svyravimas gali būti ekstremalus. 50% dienos kritimas ar kilimas nėra neįprastas reiškinys. Pavyzdžiui, 2022 metais Bitcoin vertė krito nuo 69,000 iki 15,500 dolerių – tai sudaro daugiau nei 75 proc. kritimą. Tokie svyravimai gali sukelt didelį stresą ir finansinius nuostolius nepasirengusiems investuotojams.
Kaip matote viršuje, 75 proc. nuosmukis nebuvo itin retas reiškinys.
Kriptovaliutų reguliavimas skirtingose šalyse vis dar formuojasi. Griežtesnės taisyklės ar net draudimai gali reikšmingai paveikti kainas. Kinijos kriptovaliutų draudimas 2021 metais sukėlė rinkos krachas, o Europos Sąjungos MiCA reguliavimas keičia veiklos taisykles.
Kriptovaliutos priklauso nuo sudėtingų technologijų. Programinio kodo klaidos, kibernetiniai išpuoliai ar technologiniai defektai gali sukelti investicijų praradimą. Be to, slaptažodžių ar privačių raktų praradimas reiškia negrįžtamą prieigos prie lėšų netekimą.
Kriptovaliutų rinka yra mažiau reguliuojama nei tradicinės finansų rinkos, todėl didesnė manipuliacijų tikimybė. Banginiai investuotojai gali daryti reikšmingą poveikį kainoms, o socialiniai tinklai dažnai skatina spekuliatyvius pirkimus.
Kaip matome iš lentelės, yra vos 95 Bitcoin laikytojai – banginiai – kurie turi beveik 15 proc. (3.33 proc + 11.27 proc.) visų Bitcoin! Kiekvienas iš šių 95 investuotojų/įmonių gali daryti didelę įtaką Bitcoin kainai. Su kitomis, mažesnėmis kriptovaliutomis, skaičiai yra netgi didesni.
Lietuvoje veikia kelios kriptovaliutų prekybos platformos:
Vietinės platformos:
Tarptautinės platformos:
Kriptovaliutų saugojimas – kritiškai svarbus aspektas:
Hot wallets (karštieji piniginės):
Cold wallets (šaltosios piniginės):
Visgi, perkant Bitcoin ETF arba investuojant per brokerį, šį saugojimą dažnai apsiima pats brokeris.
HODL (Hold On for Dear Life) – ilgalaikis kriptovaliutų laikymas, nekreipiant dėmesio į trumpalaikius svyravimus. Ši strategija tinka tiems, kurie tiki kriptovaliutų ilgalaikiu potencialu ir nori išvengti emocinių prekybos sprendimų. Principas nusipirkau ir pamiršau.
Reguliarūs pirkimai už fiksuotą sumą, nepriklausomai nuo rinkos situacijos. Pavyzdžiui, kas mėnesį perkant Bitcoin už 100 eurų. Ši strategija padeda išlyginti vidutinę pirkimo kainą. Nupirksite tiek brangiai, tiek pigiai. Vidutinė kaina bus nebloga.
Vietoj investavimo tik į vieną kriptovaliutą, paskirstykite investicijas:
Trumpalaikė prekyba, bandant pasinaudoti kainų svyravimais. Ši strategija reikalauja daug laiko, žinių ir patirties. Statistika rodo, kad daugumai aktyvių prekiautojų nepavyksta pranokti rinkos.
Bitcoin išlieka dominuojančia kriptovaliuta, užimančia apie 40-50% visos rinkos kapitalizacijos. Dažnai vadinama „skaitmenine auksu” dėl ribotos pasiūlos – maksimalus kiekis 21 milijonas monetų.
Investavimo tezės:
Ethereum – tai decentralizuotų aplikacijų platforma, kuri įgalina išmaniuosius kontraktus ir DeFi protokolus.
Investavimo tezės:
Solana (SOL): Greita ir pigi blockchain platforma Cardano (ADA): Akademiškai pagrįsta blockchain sistema Polkadot (DOT): Įvairių blockchain tinklų sujungimo protokolas Chainlink (LINK): Oracle tinklas, sujungiantis blockchain su realaus pasaulio duomenimis
Vis daugiau pensijų fondų, draudimo kompanijų ir banko įtraukia kriptovaliutas į savo portfelius. Tai didina rinkos stabilumą ir mažina volatilumą. Kuriami ETF fondai, futures išvestiniai instrumentai.
Daugelis šalių kuria savų skaitmeninių valiutų. Tai gali sumažinti tradicinių kriptovaliutų paklausą mokėjimams, bet padidinti bendro blockchain technologijų priėmimą.
Europos MiCA reguliavimas ir panašūs įstatymai kitose šalyse formuoja aiškesnę teisinę aplinką. Tai sumažina reguliacinius rizikus, bet gali apriboti kai kurių projektų veiklą.
Decentralizuotos finansų plėtra keičia tradicinį bankininkystės modelį. Kreditas, draudimas ir investavimas tampa prieinami be tarpininkų.
Rekomenduojama skirti ne daugiau nei 5-10% viso investicinio portfelio kriptovaliutoms. Tai riboja potencialius nuostolius, leisdama pasinaudoti augimo galimybėmis.
Matydami sparų kainų kilimą, investuotojai dažnai patenka į FOMO (Fear of Missing Out) spąstus ir perka aukščiausiose kainose. Jei visi apie tai kalba – jūs jau pavėlavote, todėl net nebežiūrėkite į tą pusę. Visgi, jei tikrai tuo tikite, tai pradėkite nuo nedidelių investicijų.
Investavimas į nepažįstamus projektus be išsamios analizės. Svarbu suprasti projekto technologiją, komandą, partnerius ir konkurencinį poziciją. Beveik visi projektai šiandien yra be kilnaus tikslo ir yra sunaikinami (rug pull) vos tik daugiau investuotojų pradeda pirkti.
Kriptovaliutos gali kilti daug. jos gali kilti ilgai, visgi būna daug atvejų, kuomet visa metinė grąža yra sugriaunama vos per vieną dieną dėl netikėtumų. Dėl šios priežasties, niekada neinvestuokite pinigų, kurių negalite prarasti.
Kriptovaliutos kaip investicinis instrumentas siūlo tiek neregėtas galimybes, tiek reikšmingas rizikas. Aukštas pelningumas ateina kartu su dideliu nepastovumu ir neapibrėžtumu. Sėkmingas investavimas į kriptovaliutas reikalauja išsamių žinių, kantybės ir griežtos rizikų valdymo.
Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo mažų sumų, išsiaiškinti pagrindinius principus ir laipsniškai didinti investicijas. Svarbu nepamiršti, kad kriptovaliutos turėtų sudaryti tik nedidelę dalį bendrojo investicinio portfelio.
2025 metais kriptovaliutų rinka tampa vis brandesnė ir labiau reguliuojama, tačiau išlieka itin rizikinga. Tie, kurie supranta rizikas ir turi ilgalaikį investavimo požiūrį, gali rasti šioje srityje reikšmingų galimybių.
* Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir nėra investavimo rekomendacija. Investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą investuotą kapitalą. Praeities rezultatai negarantuoja būsimos grąžos.
Norite pradėti investuoti? Atsidarykite investicinę sąskaitą!
Patvirtinkite asmens tapatybę ir užpildykite investuotojo anketą čia.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus ir kriptovaliutas viso pasaulio rinkose.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.