Obligacijos. Vien pasakę šį žodį pusė žmonių užmiega. Tai asocijuojasi su viskuo, BET kažkuo gero. Skola? Investavimas į skolą? Eh.
Visgi, kas jei pasakyčiau, jog obligacijos ne tik, kad yra didžiausia rinka pasaulyje (ir tai net nėra arti), tačiau obligacijų matematika yra pagrindas beveik visoms kitoms finansų sritims? Pavyzdžiui, kuomet nekilnojamo turto vystytojai skaičiuoja ar apsimoka statyti daugiabutį, jie exceliuose modeliuoja ir skaičiuoja ateities pinigų srautus, naudoja IRR formulę ir…Nuobodu. Tačiau ta IRR formulė, tai yra tas pats, kas YTM formulė, kuri pasako, kokia yra tikroji obligacijos grąža.
Na, o kaip jūsų būsto paskola? Ar žinote, kad jūsų palūkanų norma (jei kintanti) yra nustatoma žiūrint į obligacijos rinkos palūkanų kreives? Ar žinote, kad kai kurie bankai deda tūkstančius būsto paskolų ir kuria specialaus tipo obligacijas, kuriomis, tuomet, prekiauja?
Galiausiai – valiutos – turi tiesioginę priklausomybę nuo obligacijų. Ekonomika? Valdoma per obligacijų rinką. Akcijų rinka? Teisingai -> paveldi kiekviena obligacijų rinkos nervą. Taigi, užteks apie įžangą, laikas sužinoti daugiau. Pradėkime!
Paprasčiausiai tariant, obligacija yra paskola. Kai perkate obligaciją, jūs iš esmės skolinate pinigus emitentui, o tai gali būti vyriausybė, savivaldybė ar privati korporacija. Mainais už šią paskolą emitentas įsipareigoja mokėti jums reguliarias palūkanas (vadinamas kuponu) ir grąžinti visą paskolintos sumos dydį (vadinamą nominaliąja verte arba principal) obligacijos termino pabaigoje.
Įsivaizduokite paprastą situaciją. Jūsų draugas nori pasiskolinti 1000 eurų ir pasiūlo jums tokią sutartį: jis grąžins jums visus 1000 eurų po penkerių metų, o tuo tarpu kas šešis mėnesius mokės jums 25 eurus kaip palūkanas. Iš esmės tai ir yra obligacija – formali sutartis, kuri apibrėžia paskolos sąlygas.
Skirtingai nei akcijos, kurios suteikia jums dalį įmonės nuosavybės, obligacijos jus padaro skolininku. Jūs neturite balso teisės įmonės valdyme, bet turite pirmenybę gauti pinigus prieš akcininkus, jei įmonei iškiltų finansinių problemų. Tai daro obligacijas mažiau rizikingas palyginti su akcijomis.
Dalis obligacijų, kurias galite rasti Myriad Capital platformoje yra nurodomos čia:
Prieš gilindamiesi toliau, svarbu suprasti pagrindinius terminus, kurie naudojami kalbant apie obligacijas.
Suprasime obligacijų veikimą per konkretų pavyzdį. Tarkime, Lietuvos vyriausybė nori pasiskolinti pinigų infrastruktūros projektams finansuoti. Ji išleidžia 10 metų obligacijas su 3 procentų kuponu ir 1000 eurų nominaliąja verte.
Jei nusiperkate šią obligaciją už nominalią kainą (1000 eurų), kas bus toliau? Vyriausybė mokės jums 30 eurų per metus palūkanų, paprastai pusmetinius mokėjimus po 15 eurų. Po 10 metų, obligacijos termino pabaigoje, jūs gausite savo pradinius 1000 eurų atgal. Per visą 10 metų laikotarpį jūs būsite gavę 300 eurų palūkanų plius savo pradinį investuotą kapitalą.
Bet štai kur tampa įdomiau. Po to, kai obligacija išleista, jos kaina rinkoje pradeda svyruoti priklausomai nuo kelių veiksnių, ypač palūkanų normų. Jei palūkanų normos pakyla ir naujos panašios obligacijos pradedamos leisti su 4 procentų kuponu, jūsų 3 procentų obligacija tampa mažiau patraukli. Todėl jos rinkos kaina krenta žemiau 1000 eurų, kad jos pajamingumas taptų konkurencingas su naujomis obligacijomis.
Atvirkščiai, jei palūkanų normos krenta iki 2 procentų, jūsų 3 procentų obligacija tampa labai patraukli. Investuotojai bus pasirengę mokėti daugiau nei 1000 eurų už ją, todėl jos rinkos kaina pakils virš nominalios vertės.
Tai vienas svarbiausių obligacijų principų: obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta. Kai palūkanų normos krenta, obligacijų kainos kyla.
Egzistuoja daugybė skirtingų obligacijų tipų, kiekvienas su savo charakteristikomis, rizikos profiliu ir potencialia grąža.
Dalis obligacijų, kurias galite rasti Myriad Capital platformoje yra nurodomos čia:
Nors obligacijos dažnai laikomos saugesne investicija nei akcijos, jos nėra be rizikos. Supratimas šių rizikų yra esminis norint priimti protingus investavimo sprendimus.
Tai rizika, kad obligacijos emitentas negalės sumokėti palūkanų ar grąžinti nominalios vertės. Kuo žemesnis emitento kredito reitingas, tuo didesnė ši rizika. Todėl žemo lygio obligacijos siūlo aukštesnį pajamingumą – investuotojai reikalauja kompensacijos už papildomą riziką.
Kredito reitingų agentūros kaip Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch priskiria reitingus emitentams, padėdamos investuotojams įvertinti kredito riziką. AAA reitingas reiškia aukščiausią kokybę ir žemiausią riziką, o reitingai žemiau BBB- laikomi spekuliaciniais.
Kaip jau minėjome, obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Jei perkate obligaciją ir vėliau palūkanų normos pakyla, jūsų obligacijos rinkos vertė sumažės. Jei laikytumėte ją iki termino pabaigos, gautumėte visas palūkanas ir nominalią vertę kaip sutarta. Bet jei reikėtų parduoti anksčiau, patirtumėte nuostolį.
Ilgalaikės obligacijos yra jautresnės palūkanų normų pasikeitimams nei trumpalaikės. Tai vadinamą trukmės (duration) principu. 20 metų obligacijos kaina svyruos daug labiau nei 2 metų obligacijos kaina prie to paties palūkanų normų pasikeitimo.
Tai rizika, kad infliacija sumažins jūsų obligacijos realią grąžą. Jei turite obligaciją su 3 procentų kuponu, o infliacija per metus išauga 4 procentais, jūsų reali grąža iš tikrųjų yra neigiama. Jūsų perkamoji galia mažėja, nors nominaliai gaunate teigiamą grąžą.
Trumpalaikės obligacijos mažiau pažeidžiamos infliacijos rizikai, nes jos greičiau baigiasi ir galite reinvestuoti pinigus į naujas obligacijas su aukštesnėmis palūkanomis. Ilgalaikės obligacijos su fiksuotomis palūkanomis kenčia labiausiai, jei infliacija netikėtai pakyla.
Kai kurias obligacijas lengva nusipirkti ir parduoti, kitos yra mažiau likvidžios. Vyriausybių obligacijos paprastai labai likvidžios – visada yra pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau tam tikros korporacinės ar savivaldybių obligacijos gali būti sunkiau parduodamos, ypač krizių laikais. Tai gali reikšti, kad turėsite priimti žemesnę kainą, jei reikės greitai parduoti.
Kai gaunate palūkanų mokėjimą ar jūsų obligacija baigiasi, turite reinvestuoti tuos pinigus. Rizika yra ta, kad tuo metu palūkanų normos gali būti žemesnės nei pradėjus, todėl negalėsite gauti tokios pačios grąžos kaip anksčiau.
Atėjome prie rimtų temų – vertinimas. Iš esmės į tai giliai tikrai negalime ,,nerti” nes neužtektų visos knygos. Pasistenkime iš aukštai peržvelgti pačius pagrindinius rodiklius:
Tai paprasčiausia pajamingumo forma – metinės palūkanos padalintos iš nominalios vertės. 5 procentų kupono obligacija su 1000 eurų nominaliąja verte turi 5 procentų kupono pajamingumą. Tačiau tai neatsako į klausimą, kokią faktinę grąžą gausite. Jei infliacija 3 procentai vienais metais, o tuomet 2 procentai kitais, tai kokia gi bus tos obligacijos tikroji grąža? O kas, jei po dar 3 metų pradės kilti palūkanų normos rinkoje ir norėsite obligaciją parduoti anksčiau išpirkimo? Kuponas į tai neatsako. Tai yra statinis skaičius.
Tai metinės palūkanos padalintos iš dabartinės rinkos kainos. Jei ta pati 5 procentų kupono obligacija prekiauja už 950 eurų, dabartinis pajamingumas yra 50/950 = 5,26 procento. Jei ji prekiauja už 1050 eurų, dabartinis pajamingumas yra 50/1050 = 4,76 procento. Kitaip sakant- koks yra kuponas pagal dabartinę kainą, ne pagal nominalią sumą.
Na ir žinoma, jums tikriausiai kyla klausimas – kodėl kaina gali skirtis nuo nominalo? Gerai. Tarkime Maxima išleidžia gražią krūvelę obligacijų X už 1000 eurų, kurių kiekviena mokės 5%. Po 3 metų gražins tuos 1000 Eurų. Nominalas = 1000 Eurų. — Visgi, kitais metais dėl infliacijos, Europos centrinis bankas pakelia palūkanų normą 2 procentais. Tais metais Maxima vėl leidžia obligacijas, pavadina jas Y. Y nominalas irgi 1000 Eurų, tačiau jos moka 7 procentus ir kažkodėl Maxima sugalvoja jas išpirkti už 2 metų. Taigi, kas atsitinka su X obligacijomis?
Kadangi X ir Y yra tos pačios Maximos, abi galios dar 2 metus, abi turi tokį patį nominalą – X obligacija, kuri moka 2 procentais mažiau, turi susilyginti su Y obligacijos pajamingumu. Taigi – jos kaina krenta iki kol jų reali vertė susilygina. Dėl šio dalyko kuomet obligacijų normos rinkoje kyla (dėl infliacijos beveik visada), esamų obligacijų kainos krenta. Apie tai galite galvoti kaip apie svarstykles (yields yra pajamingumas, prices yra kainos):
Tai labiausiai išsamus pajamingumo matas. Jis atsižvelgia ne tik į palūkanų mokėjimus, bet ir į pelną ar nuostolį, kurį patirsite, kai obligacija pasieks terminą. Jei perkate obligaciją su nuolaida (žemiau nominalios vertės), YTM bus didesnis nei kupono pajamingumas. Jei perkate su premija (virš nominalios vertės), YTM bus mažesnis.
YTM apskaičiavimas yra sudėtingesnis ir paprastai reikalauja finansinės skaičiuoklės ar specialios programos. Bet tai svarbiausias rodiklis lyginant skirtingas obligacijas. YTM iš esmės pasižiūri kiek pinigų (ir kada) obligacija duos ir viską diskontuoja į dabartinę vertę. Ta suma ir yra YTM pajamingumas.
Kas yra diskontavimas? Na tarkime jūs galite rinktis gauti 100 Eurų už metų arba dabar. Ir dar tarkime, kad infliacija yra 10 procentų. Žinoma, rinksitės gauti 100 Eurų dabar, nes po metų jų vertė bus 90 Eurų, po infliacijos! Tas 90 Eurų ir yra diskontuotas pinigų srautas.
Trukmė matuoja obligacijos jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Ji išreiškiama metais ir parodo, kiek procentų pasikeis obligacijos kaina, jei palūkanų normos pasikeistų vienu procentu. Pavyzdžiui, obligacija su 7 metų trukme neteks apie 7 procentus vertės, jei palūkanų normos pakils vienu procentu.
Ilgalaikės obligacijos turi didesnę trukmę nei trumpalaikės. Obligacijos su žemesniais kuponais turi didesnę trukmę nei obligacijos su aukštesniais kuponais.
Daugelis investuotojų klausia, kodėl turėtų investuoti į obligacijas, jei akcijos istoriškai teikia aukštesnę grąžą. Atsakymas slypi kelių priežasčių sudėtyje.
Yra kelios galimybės investuoti į obligacijas, kiekviena su savo privalumais ir trūkumais.
Galite pirkti individualias obligacijas per brokerį, pavyzdžiui Myriad Capital. Tai suteikia jums visą kontrolę – galite pasirinkti konkrečius emitentus, terminus ir kuponus. Žinote tiksliai, ką turėsite. Tačiau individualių obligacijų pirkimas paprastai reikalauja didesnių investicijų (dažnai bent 5000-10000 eurų ar daugiau) ir gali turėti didesnius sandorio mokesčius. Visgi, šiame puslapyje https://myriadcapital.lt/investicijos/obligacijos/ mes atrinkome tas obligacijas, kurios yra prieinamiausios.
Tai investiciniai fondai, kurie valdo diversifikuotą obligacijų portfelį. Galite investuoti su mažesnėmis sumomis (kai kurie fondai priima nuo 100 eurų), gauti akimirksniu diversifikaciją ir profesionalų valdymą. Tačiau mokate valdymo mokesčius ir neturite kontrolės, kada obligacijos bus parduotos. Be to, obligacijų fondai neturi termino – jos prekiauja kasdien, todėl jų vertė svyruoja.
Tai prekybiniu metodu valdomi fondai, kurie seka obligacijų indeksus. Jie labai panašūs į obligacijų fondus, bet prekiauja biržoje kaip akcijos ir paprastai turi žemesnius mokesčius. Galite lengvai pirkti ir parduoti per dieną. Populiarūs pavyzdžiai: Vanguard Total Bond Market ETF (BND), iShares Core U.S. Aggregate Bond ETF (AGG).
Tai strategija, kai perkate obligacijas su skirtingais terminais – pavyzdžiui, po obligaciją su 1, 2, 3, 4 ir 5 metų terminais. Kai 1 metų obligacija baigiasi, reinvestuojate į naują 5 metų obligaciją. Taip visada turite obligacijų, kurios greitai baigiasi (teikiant likvidumą) ir ilgalaikių obligacijų (teikiant aukštesnį pajamingumą).
Obligacijų elgesys labai priklauso nuo ekonominio ciklo fazės ir centrinio banko politikos.
Kai ekonomika stipri ir auga, centriniai bankai paprastai kelia palūkanų normas, kad kontroliuotų infliaciją. Tai neigiamai veikia obligacijų kainas, ypač ilgalaikių. Investuotojai tuo metu dažnai perka trumpesnes obligacijas ar net vengia obligacijų naudai akcijų.
Kai ekonomika lėtėja ar artėja recesija, centriniai bankai mažina palūkanų normas, kad skatintų ekonomiką. Tai teigiamai veikia obligacijų kainas. Be to, krizių metu investuotojai bėga į saugius aktyvus – vyriausybių obligacijas, dar labiau keliančias jų kainas.
Pajamingumo kreivė – grafikas rodantis skirtingų terminų obligacijų pajamingumą – teikia svarbios informacijos apie ekonomines lūkesčius. Normali kreivė yra kylanti (ilgalaikės obligacijos turi aukštesnį pajamingumą nei trumpalaikės). Apversta kreivė, kai trumpalaikės obligacijos turi aukštesnį pajamingumą, dažnai prognozuoja recesiją.
Investuotojai gali rinktis ne tik savo šalies obligacijas, bet ir tarptautines.
Išsivysčiusių šalių obligacijos (JAV, Vokietijos, Japonijos) laikomos labai saugiomis, bet siūlo žemesnį pajamingumą. Besivystančių rinkų obligacijos (Brazilijos, Turkijos, Pietų Afrikos) siūlo aukštesnį pajamingumą, bet kelia didesnę kredito ir politinę riziką.
Investuojant į užsienio obligacijas, turite atsižvelgti ir į valiutos riziką. Jei perkate JAV obligacijas už eurus, jūsų grąža priklausys ne tik nuo obligacijos pajamingumo, bet ir nuo euro/dolerio kurso pasikeitimo. Doleris stiprėjant euro atžvilgiu padidins jūsų grąžą, bet silpnėjant – sumažins.
Jei ketinate pradėti investuoti į obligacijas, štai keletas praktinių patarimų.
Obligacijos yra esminis investicijų pasaulio komponentas, teikiantis stabilumą, numatomos pajamas ir diversifikaciją. Nors jos gali atrodyti mažiau patraukli nei akcijos savo žemesne potencialia grąža, jų vertė slypi rizikos mažinime ir portfelio balanse.
Supratimas, kaip veikia obligacijos, kokia riziką jos kelia ir kaip jas tinkamai naudoti, yra svarbus kiekvienam investuotojui, nesvarbu, ar jūs tik pradedate kelionę investavimo pasaulyje, ar jau turite patirties. Gerai subalansuotas portfelis, apimantis ir akcijas, ir obligacijas, gali padėti jums pasiekti finansinius tikslus mažesniu stresu ir didesniu pasitikėjimu.
Atminkite, kad obligacijos nėra vieno dydžio visiems tinkantis sprendimas. Jūsų amžius, tikslai, rizikos tolerancija ir finansinė situacija turėtų nulemti, kiek ir kokio tipo obligacijų turėtumėte portfelyje. Jauni investuotojai su ilgu laiko horizontu gali turėti mažiau obligacijų, o artėjantys pensijai – daugiau.
Kaip ir su bet kuria investicija, švietimas ir supratimas yra jūsų geriausi įrankiai. Skirkite laiko mokytis, stebėti rinką ir pritaikyti savo strategiją besikeičiančioms aplinkybėms. Obligacijos gali būti ne tokios jaudinančios kaip akcijos, bet jos atlieka svarbų vaidmenį kuriant tvirtą, ilgalaikį investicijų portfelį.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com ir kituose viešuose šaltiniuose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.