Išankstiniai kontraktai, praktikoje vadinami forwards, yra vieni seniausių finansinių instrumentų, kurių šaknys siekia antikos laikus, kai pirkliai sudarydavo susitarimus dėl būsimų grūdų ar alyvuogių pristatymų. Šiandien forwards yra neatsiejama tarptautinės prekybos ir finansų rinkų dalis, ypač valiutų ir žaliavų srityje.
Išankstinis kontraktas (forward) yra susitarimas tarp dviejų šalių pirkti arba parduoti konkretų turtą, konkrečią datą ateityje, už iš anksto sutartą kainą. Skirtingai nuo futures, forwards nėra standartizuoti ir neprekiaujami biržoje – jie sudaromi tiesiogiai tarp šalių arba per finansinius tarpininkus.
Esminis forwards bruožas – lankstumas. Šalys gali susitarti dėl bet kokio turto kiekio, bet kokios pristatymo datos, bet kokių specifinių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos grūdų eksportuotojas gali sudaryti forward kontraktą parduoti 5,000 tonų kviečių po šešių mėnesių už 250 EUR/toną, nepriklausomai nuo to, kokia bus rinkos kaina pristatymo dieną.
Forwards yra privalomi abiem šalims. Pasirašius kontraktą, pirkėjas įsipareigoja nupirkti, o pardavėjas – parduoti. Nėra galimybės atsisakyti sandorio, nebent abi šalys sutinka jį anuliuoti.
Forward kontrakto vertė priklauso nuo skirtumo tarp sutartos kainos ir dabartinės rinkos kainos. Sandorio pradžioje forward vertė lygi nuliui – sutarta kaina atitinka rinkos lūkesčius. Laikui bėgant, kai rinkos kainos keičiasi, viena šalis turi nerealizuotą pelną, kita – nuostolį.
Kainodara forwards rinkoje remiasi arbitražo principu. Forward kaina apskaičiuojama įvertinant spot kainą, palūkanų normas, saugojimo kaštus ir kitas su turto laikymu susijusias išlaidas. Valiutų forwards atveju svarbiausias veiksnys – palūkanų normų skirtumas tarp dviejų valiutų.
Svarbu suprasti, kad forwards sandoryje pinigai juda tik atsiskaitant. Nėra pradinės maržos ar kasdienių atsiskaitymų kaip futures atveju. Tai reiškia mažesnius pradinius kaštus, bet didesnę kredito riziką.
Valiutų forwards – populiariausi išankstiniai kontraktai. Įmonės, vykdančios tarptautinę prekybą, naudoja juos apsisaugoti nuo valiutų kurso svyravimų. Lietuvos importuotojas, žinantis, kad po trijų mėnesių turės mokėti 1 milijoną dolerių tiekėjui, gali sudaryti forward kontraktą pirkti dolerius už fiksuotą kursą. Kitame sandorio gale gali būti kažkoks bankas.
Žaliavų forwards naudojami apsisaugoti nuo kainų svyravimų. Skirtingai nuo futures, jie gali būti pritaikyti specifiniams poreikiams – nestandartiniams kiekiams, neįprastoms pristatymo datoms ar vietoms.
Palūkanų normų forwards (FRA – Forward Rate Agreements) leidžia fiksuoti būsimas palūkanų normas. Įmonė, planuojanti pasiskolinti po šešių mėnesių, gali apsisaugoti nuo palūkanų kilimo.
Non-deliverable forwards (NDF) naudojami valiutoms, kurios turi apribojimus konvertavimui. Atsiskaitymas vyksta tik pinigais, be faktinio valiutos pristatymo. Populiarūs su Kinijos juaniu, Indijos rupija.
Nors abu instrumentai atlieka panašią funkciją, skirtumai reikšmingi:
Standartizacija: Futures visiškai standartizuoti, forwards – individualūs. Tai suteikia forwards lankstumą, bet mažina likvidumą.
Prekybos vieta: Futures prekiaujami biržoje, forwards – OTC (over-the-counter) rinkoje. Biržinė prekyba skaidresnė, OTC – konfidencialesnė.
Kredito rizika: Futures turi kliringo namų garantijas, forwards priklauso nuo sandorio šalies patikimumo. Lehman Brothers bankrotas 2008 metais parodė, kad net didžiausi bankai gali neįvykdyti forwards įsipareigojimų.
Atsiskaitymai: Futures turi kasdienius mark-to-market atsiskaitymus, forwards atsiskaitoma tik sandorio pabaigoje.
Likvidumas: Futures poziciją lengva uždaryti biržoje, forward kontraktą sunku perleisti kitai šaliai.
Sandorio šalies rizika – pagrindinė forwards problema. Jei kita šalis bankrutuoja ar atsisako vykdyti įsipareigojimus, nuostoliai gali būti dideli. Bankai ir didžiosios korporacijos naudoja kredito linijas, užstatus ar ISDA susitarimus rizikai valdyti. Visgi, jei įsipareigojimai nėra įvykdomi, tai tenka eiti per teismus.
Likvidumo rizika atsiranda, kai reikia uždaryti poziciją prieš terminą. Kadangi forwards nėra standartizuoti, gali būti sunku rasti norinčių perimti kontraktą.
Rinkos rizika egzistuoja, jei apsisaugojimo strategija neatitinka faktinių poreikių. Įmonė, sudariusi forward kontraktą 10 milijonų dolerių, bet gavusi tik 8 milijonų pajamų, turės nuostolių iš perteklinio apsisaugojimo.
Eksportuotojai ir importuotojai – pagrindiniai forwards naudotojai. Lietuvos medienos eksportuotojas, pasirašęs kontraktą tiekti produkciją į JAV po šešių mėnesių, gali fiksuoti EUR/USD kursą per forward kontraktą. Net jei euras sustiprės, įmonė gaus planuotas pajamas eurais.
Investuotojai naudoja forwards spekuliacijai ar portfelio apsaugai. Forward kontraktai leidžia gauti ekspoziciją į turtą be didelių pradinių investicijų.
Finansų institucijos veikia kaip tarpininkai, siūlydamos forwards produktus klientams ir valdydamos savo riziką per priešingus sandorius rinkoje.
Forwards rinka mažiau reguliuojama nei biržinių instrumentų. Po 2008 metų krizės įvesti reikalavimai didesnei daliai OTC sandorių pranešti centrinėms duomenų saugykloms, bet forwards išlieka lankstesni nei biržiniai produktai.
Skaitmenizacija keičia forwards rinką. Elektroninės platformos palengvina sandorių sudarymą, o blockchain technologija gali ateityje padėti valdyti sandorio šalies riziką per išmaniąsias sutartis.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.