Įmonių obligacijos yra leidžiamos įmonių, norint pritraukti kapitalo plėtoti arba vykdyti veiklai. Didžioji dalis įmonių obligacijų prekybos įvyksta tarp brokerių (jei yra norima nusipirkti/parduoti tokių obligacijų, kreipiamasi į banką arba brokerį) nes šie instrumentai nėra standartizuoti, kaip, kad akcijos.
Kuomet yra leidžiamos didelės emisijos, pavyzdžiui $100’000’000, įmonės dažnai privalo pasirašyti pasitikėjimo įsipareigojimą (trust indenture), kurio esmė- apsaugoti investuotojus. Su šiuo dokumentu įmonė pasižada laikytis įvairių įsipareigojimų ir įpareigoją kitą įmonę (dažniausiai banką) atimti visą įmonės turtą bankroto atveju, ir visus pinigus iš likvidavimo proceso grąžinti obligacijų savininkams.
Su Užstatu (Secured) ir Be (Unsecured)
Obligacijos gali būti su užstatu arba be. Jei įmonė bankrutuoja, tuomet obligacijų savininkai turi teisę į užstatą. Užstatas gali būti nekilnojamas turtas, finansinis turtas, prietaisai ir įranga ir panašiai.
Obligacijos be užstato dar yra vadinamos debentūromis (Debenture). Jos mokės daugiau palūkanų, kadangi neturi užstato, taigi yra rizikingesnės. Kuomet įmonė išleidžia daugiau nei vieną debentūrų emisiją, kiekvienai emisijai yra nustatomas pirmenybės laipsnis likvidacijos atveju. Mažiausią pirmenybės teisę turinti obligacija yra vadinama subordinuota skola (Subordinated Debt). Prioriteto tvarka nurodoma žemiau:
Prioriteto tvarka kam duoti įmonės turtą likvidacijos atveju |
---|
SKOLA SU UŽSTATU |
SKOLA BE UŽSTATO |
SUBORDINUOTA SKOLA |
PRIVILEGIJUOTA AKCIJA |
PAPRASTOJI AKCIJA |
Kuo žemiau einame, tuo rizikingesnė investicija, tuo didesnės grąžos iš jos tikimąsi.