Kaip, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, obligacijos turi tam tikrų rizikų, kurioms išsipildžius bus uždirbta mažiau, nei, kad numatyta, o galbūt ir prarasta.
Palūkanų Normos Rizika
Ši rizika įvyksta kuomet investicijų vertė sumažėja dėl palūkanų normų judėjimo. Obligacijos su ilgu terminu reaguos daugiau į palūkanų normų pokyčius, nei, kad obligacijos, kurios turi mažesnį terminą.
Kad tą suprasti, palyginkime dvi obligacijas. 1 metų ir 10 metų termino. Pirma obligacija mokės palūkanas 4 kartus (kas ketvirtį), o antra- 40. Palūkanų normoms pasikeitus 1%, pirmos obligacijos kaina turės keistis, kad atitiktų 4 palūkanų mokėjimus, o antros- kad atitiktų 40, todėl antros obligacijos kaina turės kisti daugiau.
Pašaukimo („Call”) Rizika
Kai kurios obligacijos turi proviziją, kuri leidžia emitentui „pašaukti” visas obligacijas, sumokėjus nominalią vertę. Įmonėms tai yra patogu nes kuomet palūkanų normos šalyje krenta, tai įmonė galėtų išleisti naujų obligacijų ir joms mokėti mažesnes palūkanas- sutaupyti pinigų.
Visgi, iš investuotojo pusės, jei taip įvyksta, tai šiam reikės perpirkti naujų obligacijų su žemesniu pajamingumu. Jei buvo planuota uždirbti 8% iš įmonės, tačiau ji savo obligacijas „pašaukė” ir dabartinė palūkanų norma ekonomikoje yra 4%, tai investuotojai praras 4% pajamingumo, perpirkę naujas obligacijas.
Infliacinė Rizika
Tai yra tokia rizika, kad investuotojo reali grąža bus mažesnė, nei, kad tikėtasi, dėl pakilusios infliacijos. Tai yra didelė rizika, kadangi pakilus infliacijai dažniausiai centriniai bankai kelia palūkanų normas, norint pažaboti infliaciją. Kylant palūkanų normoms, obligacijų kainos krenta.
Gaunama mažiau pinigų, nes infliacija juos „suvalgo” ir tuo pačiu nukrenta obligacijos kaina.
Kredito Rizika
Ši rizika įvyksta kuomet kreditorius neturi pinigų išmokėti palūkanoms arba nominaliai obligacijos vertei šioms pasiekus terminą. Kuo emitentas turi didesnę kredito riziką, tuo didesnių palūkanų bus iš jo prašoma, kad ši rizika būtų atpirkta. Įmonės ir valstybės yra reitinguojamos pagal kreditingumą, kas leidžia tiksliai nustatyti kokios palūkanų normos iš šios įmonės yra tikimasi. Reitingų lentelė parodoma žemiau. S&P, Fitch ir Moody’s yra pagrindinės reitingavimo agentūros.
S&P | FITCH | MOODY’S | Lygis |
---|---|---|
AAA | Aaa | INVESTICINIS LYGIS |
AA+ | Aa1 | INVESTICINIS LYGIS |
AA | Aa2 | INVESTICINIS LYGIS |
AA- | Aa3 | INVESTICINIS LYGIS |
A+ | A1 | INVESTICINIS LYGIS |
A | A2 | IINVESTICINIS LYGIS |
A- | A3 | INVESTICINIS LYGIS |
BBB+ | Baa1 | INVESTICINIS LYGIS |
BBB | Baa2 | INVESTICINIS LYGIS |
BBB- | Baa3 | INVESTICINIS LYGIS |
BB+ | Ba1 | NE INVESTICINIS LYGIS |
BB | Ba2 | NE INVESTICINIS LYGIS |
BB- | Ba3 | NE INVESTICINIS LYGIS |
B+ | B1 | NE INVESTICINIS LYGIS |
B | B2 | NE INVESTICINIS LYGIS |
B- | B3 | NE INVESTICINIS LYGIS |
CCC+ | Caa1 | NE INVESTICINIS LYGIS |
CCC | Caa2 | NE INVESTICINIS LYGIS |
CCC- | Caa3 | NE INVESTICINIS LYGIS |
CC | Ca | NE INVESTICINIS LYGIS |
C | C | NE INVESTICINIS LYGIS |
D | NE INVESTICINIS LYGIS |