Paskolos ir paskolų rinka

Image

Paskolų rinka yra neatsiejama finansų sistemos dalis, leidžianti tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms pasiskolinti lėšų įvairiems tikslams, nuo būsto įsigijimo iki verslo plėtros. Lietuvoje ši rinka yra griežtai reguliuojama ir paskolų gavimo lengvumas bei sąlygos priklauso nuo įvairių ekonominių veiksnių, tokių kaip palūkanų normos, infliacija ar kredito rizika. Šiame straipsnyje gilinsimės į paskolų rinkos subtilybes, aptarsime pagrindines paskolų rūšis, jų ypatumus bei rizikas, su kuriomis gali susidurti skolininkai.

1. Paskolų rinkos struktūra

Lietuvos paskolų rinka susideda iš kelių pagrindinių segmentų:

  • Būsto paskolos: skirtos nekilnojamajam turtui įsigyti ar renovuoti.
  • Vartojimo kreditai: dažniausiai naudojami smulkioms išlaidoms, pavyzdžiui, automobilio pirkimui, kelionėms ar namų remontui.
  • Verslo paskolos: padeda įmonėms finansuoti plėtrą ar apyvartines lėšas.
  • Lizingas (išperkamoji nuoma): populiarus sprendimas perkant transporto priemones, įrangą ar net (kartais) nekilnojamąjį turtą.
  • Greitieji kreditai: trumpalaikės, mažos sumos paskolos, dažnai lyginamos su vartojimo kreditais, tačiau išsiskiriančios itin aukštomis palūkanomis.

Paskolas Lietuvoje teikia ne tik tradiciniai komerciniai bankai, bet ir kredito unijos bei nebankinės finansų įstaigos. Nepriklausomai nuo teikėjo, paskolų sąlygos griežtai prižiūrimos Lietuvos banko, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą.

2. Paskolų rūšys ir jų ypatumai

2.1. Būsto paskolos

Būsto paskolos yra viena didžiausių ir populiariausių paskolų rūšių Lietuvoje. Jos dažniausiai išduodamos su 10–30 metų terminu, o jų gavimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių:

  • Pajamų tvarumo – bankai vertina, ar asmens pajamos yra stabilios ir pakankamos ilgalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Pavyzdžiui, jei dirbate pagal neterminuotą darbo sutartį, jūsų šansai gauti paskolą bus didesni nei laisvai samdomo darbuotojo su svyruojančiomis pajamomis.
  • Pradinio įnašo dydžio – pagal Lietuvos banko reikalavimus, pradinis įnašas turi sudaryti bent 15 % turto vertės. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jaunoms šeimoms su valstybės parama, jis gali būti mažesnis.
  • Palūkanų tipo – galite rinktis tarp fiksuotų arba kintamų palūkanų. Kintamos palūkanos dažnai vilioja mažesne pradine kaina, tačiau jos gali augti kartu su rinka.

Jei norite daugiau sužinoti apie būsto paskolas, paskaitykite šį Lietuvos Banko straipsnį: Ketinate imti būsto paskolą? | Lietuvos bankas

Skolos ir pajamų santykis (DSTI)
Lietuvos banko nustatytos atsakingo skolinimo nuostatos griežtai reguliuoja būsto paskolų išdavimą. Štai pagrindinės taisyklės:

  • Mėnesinės įmokos negali viršyti 40 % pajamų. Pavyzdžiui, jei uždirbate 2000 € per mėnesį, visi jūsų finansiniai įsipareigojimai (būsto paskola, lizingas, vartojimo kreditai) negali viršyti 800 €.
  • Maksimalus paskolos terminas- 30 metų.
  • Pradinė įmoka- ne mažesnė nei 15 % būsto vertės.
  • Palūkanų normos testavimas- bankai tikrina, ar galėsite mokėti įmokas, jei palūkanos padidėtų bent iki 5 %.

Šios taisyklės skirtos apsaugoti gyventojus nuo neatsakingo skolinimosi ir neleisti kartotis 2008 m. finansų krizės scenarijui.

2.2. Vartojimo kreditai

Vartojimo paskolos yra lengvai prieinamos, tačiau dažnai brangios. Jos paprastai suteikiamos trumpesniam laikotarpiui – nuo kelių mėnesių iki 5–7 metų, o palūkanų normos būna aukštesnės dėl didesnės kredito rizikos.

Vartojimo paskolos skirstomos į:

  • Su užstatu – tokios paskolos pasižymi mažesnėmis palūkanomis, tačiau reikalauja užtikrinimo (pvz., automobilio ar nekilnojamojo turto).
  • Be užstato – lengva gauti, bet palūkanos gerokai didesnės, kartais siekiančios net 20–30 % per metus. Finansiškai, tai pati pavojingiausia priemonė!

Įdomu tai, kad Lietuvoje vartojimo kreditų populiarumas išaugo per pastaruosius dešimt metų, ypač tarp jaunų žmonių, kurie dažnai skolinasi smulkioms, bet neatidėliotinoms išlaidoms. Šios paskolos gali tapti finansine našta, jei jos imamos neapgalvotai.

2.3. Verslo paskolos

Verslo paskolos skirtos įmonėms, siekiančioms finansuoti apyvartines lėšas, investuoti į įrangą ar plėsti veiklą. Jos gali būti trumpalaikės (pavyzdžiui, padengti sezoniškumo poveikį) arba ilgalaikės (pvz., finansuoti gamyklos statybą).

Verslo paskolų išskirtinumas – lankstumas. Pavyzdžiui, smulkiosios įmonės gali pasinaudoti kredito linijomis, leidžiančiomis skolintis tik tiek, kiek reikia konkrečiu momentu. Tuo tarpu didelės bendrovės dažnai renkasi investicines paskolas su aiškiai apibrėžtu grąžinimo grafiku. Lietuvoje verslo paskolų rinką aktyviai remia ir Europos Sąjungos fondai, siūlantys lengvatines sąlygas pradedantiesiems verslininkams.

3. Palūkanų normų poveikis paskolų rinkai

Palūkanų normos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių skolinimosi kainą ir kreditavimo apimtis. Lietuvoje dauguma paskolų siejamos su EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkan Civilian šį rodiklį lemia kintamų palūkanų dydį. Kai EURIBOR mažas, paskolos tampa pigesnės, o kai jis kyla, įmokos gali reikšmingai išaugti.

3.1. Kintamos ir fiksuotos palūkanos

Image
  • Kintamos palūkanos – susideda iš EURIBOR ir banko maržos. Jos svyruoja priklausomai nuo ekonomikos būklės. Pavyzdžiui, 2022–2023 m. EURIBOR šoktelėjo dėl infliacijos ir ECB politikos, paveikdamas daugelio lietuvių būsto paskolų įmokas.
  • Fiksuotos palūkanos – nustatomos iš anksto tam tikram laikotarpiui (paprastai 5–10 metų), todėl skolininkas tiksliai žino, kiek mokės kiekvieną mėnesį. Tai suteikia stabilumo, tačiau pradžioje jos dažnai būna kiek aukštesnės nei kintamos.

Pasirinkimas tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų priklauso nuo jūsų rizikos tolerancijos ir ekonomikos prognozių. Jei tikitės palūkanų normų augimo, fiksuotos palūkanos gali būti saugesnis pasirinkimas. Žinoma, tai veikia ir atvirkščiai- jei tikitės, kad palūkanos kris, tai verta imti kintamas palūkanas, nes šiai prognozei išsipildžius, ateityje mokėsite mažesnes įmokas.

4. Rizikos, susijusios su paskolomis

Skolinimasis visuomet susijęs su tam tikromis rizikomis:

  • Palūkanų normų svyravimai– jei pasirinkote kintamas palūkanas, įmokos gali išaugti netikėtai.
  • Mokumo problemos – netikėtas pajamų sumažėjimas (pvz., praradus darbą) gali apsunkinti paskolos grąžinimą.
  • Turto nuvertėjimas– jei būsto kainos krenta, galite atsidurti situacijoje, kai paskolos suma viršija turto rinkos vertę. Tai vadinama neigiama nuosavybe ir dažnai kelia problemų parduodant turtą.

Be to, verta paminėti ir psichologinį aspektą – ilgalaikė finansinė našta gali sukelti stresą, ypač jei ekonomikos sąlygos blogėja. Todėl prieš imant paskolą būtina turėti „saugos pagalvę“ – bent 3–6 mėnesių pragyvenimo išlaidų rezervą.

5. Refinansavimas

Viena iš galimybių, padedančių suvaldyti paskolų rizikas, yra refinansavimas. Tai procesas, kai esama paskola perkeliama į kitą finansų įstaigą arba perrašoma geresnėmis sąlygomis tame pačiame banke, siekiant sumažinti palūkanų normas ar mėnesines įmokas.

Lietuvoje refinansavimas ypač aktualus tiems, kas prieš kelerius metus ėmė paskolas su aukštomis palūkanomis, o dabar nori pasinaudoti palankesne rinkos situacija. Žinoma, tai galioja toms paskoloms, kurios turi fiksuotas palūkanas.

Kitu atveju, jei jūsų paskolos palūkanos yra kintamos, tai sumažėjus palūkanų normoms, jūs, bet kuriuo atveju mokėsite mažiau. Logiška priežastis, kodėl tai galite daryti, net ir turint kintamas palūkanas, yra kuomet kitas bankas jums siūlo mažesnę banko maržą (EURIBOR + banko marža)

Taip pat, jei turite kelias vartojimo paskolas ar greituosius kreditus su didelėmis palūkanomis, refinansavimas leidžia jas sujungti į vieną paskolą su mažesne palūkanų norma ir ilgesniu grąžinimo laikotarpiu.

6. Makro ekonomikos įtaka paskoloms

Paskolų rinka Lietuvoje yra susijusi su makroekonominiais procesais, kurie formuoja tiek skolinimosi galimybes, tiek to kainą. Štai kaip pagrindiniai makroekonominiai elementai daro įtaką paskoloms:

  • Pinigų politika ir palūkanų normos
    Centriniai bankai, tokie kaip ECB (Europos Centrinis Bankas), reguliuoja ekonomiką per pinigų politiką, kurią vykdo keisdami bazines palūkanų normas. Kai ECB didina normas, EURIBOR rodiklis kyla, o kartu auga kintamų palūkanų paskolų Lietuvoje įmokos. Teoriškai tai atspindi pinigų kainos (palūkanų) ir infliacijos balansą – brangesni pinigai mažina skolinimosi apimtis, o pigesni skatina ekonomikos augimą.
  • BVP (Bendrasis vidaus produktas) ir ekonomikos ciklas
    Pagal ekonomikos ciklo teoriją, BVP augimas signalizuoja augimo fazę, kai bankai lengviau skolina, o gyventojai jaučiasi finansiškai saugesni. Priešingai, recesijos metu, kai BVP traukiasi, bankai griežtina kredito rizikos vertinimą, o skolininkų mokumas mažėja. Lietuvoje tai matėme 2008–2009 m., kai paskolų portfeliai susitraukė dėl ekonomikos nuosmukio.
  • Infliacija ir perkamoji galia
    Infliacija mažina pinigų vertę, todėl ilgalaikių paskolų grąžinimas gali tapti sudėtingesnis, jei pajamos neauga kartu su kainomis. Teoriškai, esant aukštai infliacijai, realiosios palūkanų normos (nominaliosios minus infliacija) gali tapti neigiamos, o tai skatina skolintis, bet kelia riziką kreditoriams.
    • Pavyzdžiui, jei infliacija yra 10%, o palūkanų norma yra 4%, tai realioji palūkanų norma yra -6%, vadinasi, kad atsižvelgtus į infliaciją, kas prie 10% skolinasi, uždirba 6%!

Žinoma, šie veiksniai veikia ne izoliuotai, o sąveikauja tarpusavyje, kurdami kompleksinį poveikį paskolų rinkai. Todėl prieš imant paskolą verta ne tik įvertinti asmeninius finansus, bet ir bent jau paviršutiniškai susipažinti su ekonomikos rodikliais, tokiais kaip infliacijos lygis ar ECB sprendimai.

7. Investavimas į paskolų rinką per finansines priemones

Paskolų rinka Lietuvoje ir pasaulyje nėra skirta tik skolininkams- ji taip pat atveria duris ir investuotojams, siekiantiems uždirbti iš palūkanų ar kapitalo augimo. Finansinės priemonės leidžia net ir smulkiesiems investuotojams prisidėti prie paskolų rinkos, diversifikuoti savo portfelį ir gauti pasyvių pajamų.

Lietuvoje populiari priemonė- investavimas per tarpusavio skolinimo (P2P) platformas. Čia investuotojai gali finansuoti vartojimo ar verslo paskolas, uždirbdami palūkanas, kurios svyruoja nuo 5 iki 12 % per metus, priklausomai nuo rizikos lygio. Yra ir problema- paskolos gavėjo nemokumo rizika tenka pačiam investuotojui.

Kitas būdas- biržoje prekiaujami fondai (ETF), susiję su paskolų rinka. ETF yra investiciniai fondai, kurių vienetai parduodami biržoje kaip akcijos, o jų portfelį sudaro įvairios finansinės priemonės, įskaitant su paskolomis susietus vertybinius popierius. Svarbu atsiminti, kad paskola yra iš esmės tas pats kas obligacija, tik obligacija galima prekiauti.

  • Pavyzdžiui, galite rinktis ETF, investuojančius į būsto paskolų obligacijas ar įmonių paskolų rinkinius. Tokie fondai, kaip „iShares MBS ETF“ ar „SPDR Bloomberg High Yield Bond ETF“, leidžia investuoti į dideles paskolų rinkas, pavyzdžiui, JAV, kur paskolų vertybinimas yra itin išplėtotas. Privalumas – mažesnė rizika dėl diversifikacijos ir profesionalaus valdymo, o vidutinė grąža siekia 3–6 % per metus.
  • Taip pat, per ETF, galite investuoti į valstybines obligacijas, pavyzdžiui JAV ilgo termino obligacijas pirkdami fondą „iShares 20+ Year Treasury Bond ETF”, o galbūt vidutinio laikotarpio Europos obligacijas ,,EUR Eurozone Government Bond UCITS ETF”.

Investuojant per ETF ar kitas priemones svarbu suprasti, kad grąža priklauso nuo ekonomikos būklės. Pavyzdžiui, kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos gali kristi, o tai paveikia fondo vertę.

Pasiekti visus šiuos ETF galite per Myriad capital investavimo platformą.

Išvados

Paskolų rinka Lietuvoje yra dinamiška ir priklauso nuo daugelio ekonominių bei reguliacinių veiksnių. Norintiems skolintis svarbu įvertinti ne tik dabartines sąlygas, bet ir ateities scenarijus, galinčius paveikti paskolos grąžinimą. Dėl griežtų Lietuvos banko taisyklių rinkos dalyviai gali jaustis saugiau, tačiau kiekvienas skolinimosi sprendimas turėtų būti priimamas atsakingai, įvertinus savo finansines galimybes. Nesvarbu, ar tai būsto paskola svajonių namams, ar vartojimo kreditas netikėtai išlaidai- gerai apgalvotas pasirinkimas padės išvengti nemalonių staigmenų ateityje.

Norite pradėti investuoti? Atsidarykite investicinę sąskaitą!

  • Patvirtinkite asmens tapatybę ir užpildykite investuotojo anketą čia.

Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus ir kt. viso pasaulio rinkose.