Kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) yra finansinės struktūros, leidžiančios daugeliui investuotojų sujungti savo pinigus į bendrą fondą, valdomą profesionalų. Ši investavimo forma atveria duris į finansų rinkas net tiems, kas turi nedidelį kapitalą ar ribotą investavimo patirtį. Lietuvoje kolektyvinis investavimas tampa vis populiaresnis, nes leidžia pasiekti diversifikaciją ir profesionalų valdymą už prieinamą kainą.
Įsivaizduokite situaciją: norite investuoti į akcijas, bet turite tik 500 eurų. Už tokią sumą galite nusipirkti kelių įmonių akcijas, bet diversifikacija bus minimali. Be to, reikės sekti rinkas, analizuoti įmones, priimti pirkimo ir pardavimo sprendimus. Kolektyvinio investavimo subjektas sprendžia šias problemas – jūsų 500 eurų susijungia su tūkstančių kitų investuotojų pinigais, sudarydami milijoninį fondą.
Profesionalus valdytojas investuoja šiuos pinigus į dešimtis ar šimtus skirtingų vertybinių popierių pagal iš anksto apibrėžtą strategiją. Jūs tampate fondo dalininku ir jūsų investicijos vertė kinta proporcingai fondo rezultatams. Tai tarsi būtumėte mažas akcininkas didelėje investicinėje kompanijoje.
Kolektyvinio investavimo principas veikia jau šimtmečius. Pirmieji investiciniai fondai atsirado Nyderlanduose XVIII amžiuje, kai pirkliai suprato, kad sujungę kapitalą gali investuoti į įvairesnius ir pelningesnius projektus nei pavieniui. Šiandien kolektyvinio investavimo rinka skaičiuojama dešimtimis trilijonų eurų, o fondų įvairovė tenkina bet kokius investuotojų poreikius.
Kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvoje ir Europoje gali būti organizuojami keliais būdais, kiekvienas turintis savo ypatumus.
Procesas prasideda nuo valdymo įmonės, kuri gauna licenciją iš Lietuvos banko ar kitos ES šalies priežiūros institucijos. Ši įmonė kuria fondą – nustato investavimo strategiją, tikslus, mokesčius. Pavyzdžiui, fondas gali orientuotis į Baltijos šalių akcijas, ES vyriausybių obligacijas ar globalius technologijų gigantus.
Kai investuotojas perka fondo vienetus, pinigai patenka į fondo sąskaitą depozitoriume – nepriklausomame banke, kuris saugo fondo turtą. Tai svarbi apsauga – net jei valdymo įmonė bankrutuotų, fondo turtas liktų saugus depozitoriume. Lietuvoje depozitoriumo funkcijas dažnai atlieka didieji bankai- SEB, Swedbank.
Portfelio valdytojas priima kasdienius sprendimus – ką pirkti, ką parduoti, kaip reaguoti į rinkos pokyčius. Geras valdytojas ne tik seka rinkas, bet ir susitinka su įmonių vadovais, analizuoja ekonominius duomenis, vertina geopolitines rizikas. Visa tai daroma siekiant įgyvendinti fondo tikslus ir nugalėti palyginamąjį indeksą.
Grynųjų aktyvų vertė (GAV) skaičiuojama kiekvieną darbo dieną. Tai fondo turto vertė, padalinta iš vienetų skaičiaus. Jei fondas valdo 10 milijonų eurų turtą ir yra išleista 1 milijonas vienetų, vieno vieneto GAV būtų 10 eurų. Ši vertė svyruoja kasdien pagal fondo investicijų vertės pokyčius.
Auditoriai tikrina fondo finansinę atskaitomybę bent kartą per metus, užtikrindami, kad viskas vyksta pagal taisykles. Priežiūros institucijos reguliariai tikrina, ar fondas laikosi nustatytų limitų ir taisyklių.
Profesionalus valdymas yra pagrindinis KIS privalumas. Valdytojai turi ne tik žinių ir patirties, bet ir prieigą prie analitikos, tyrimų, specializuotos programinės įrangos. Jie gali susitikti su įmonių vadovybe, gauti ekspertų nuomones, reaguoti į rinkas vos ne 24/7. Individualus investuotojas, dirbantis kitą darbą, tiesiog neturi tokių galimybių.
Diversifikacija pasiekiama automatiškai. Net mažiausias fondas paprastai turi 30-50 pozicijų, o dideli fondai – šimtus. Tai reiškia, kad vienos įmonės bankrotas ar vienos obligacijos nemokumas neturės katastrofiško poveikio jūsų investicijai. Pavyzdžiui, populiarus MSCI World ETF turi daugiau nei 1 500 skirtingų akcijų iš 23 išsivysčiusių šalių.
Masto ekonomija leidžia sumažinti kaštus. Kai fondas perka akcijų už milijonus, brokerių komisiniai procentaliai daug mažesni nei perkant už šimtus eurų. Taip pat fondai gali derėtis dėl geresnių kainų, gauti institucinių investuotojų tarifus.
Likvidumas – galimybė greitai paversti investiciją pinigais. Atvirų fondų vienetus galite parduoti bet kurią darbo dieną už GAV, o ETF – net per kelias sekundes biržos darbo metu. Palyginkite su nekilnojamuoju turtu ar verslo dalimi, kuriuos parduoti gali užtrukti mėnesius.
Prieinamumas demokratizuoja investavimą. Daugelis fondų leidžia pradėti nuo 50-100 eurų, o kai kurie neturi jokio minimumo. ETF galite pirkti net po vieną vienetą. Tai atveria galimybes studentams, pensininkams, visiems, kas nori pradėti investuoti.
Nors KIS siūlo daug privalumų, svarbu suprasti ir rizikas. Rinkos rizika išlieka – jei akcijų ar obligacijų rinkos krinta, fondų vertė taip pat mažėja. Diversifikacija sumažina specifinę riziką, bet ne sisteminę. 2008 metais net geriausi fondai prarado 30-50% vertės.
Valdymo mokesčiai gali suvalgyti nemažą dalį grąžos ilguoju laikotarpiu. Aktyviai valdomi fondai paprastai ima 1-2% per metus, o tai per 20 metų gali sumažinti jūsų kapitalą 20-35%. Pasyvūs fondai ir ETF ima daug mažiau – 0.1-0.5%, bet vis tiek tai papildomas kaštų sluoksnis.
Valdytojo rizika aktuali aktyviai valdomiems fondams. Net geriausias valdytojas gali priimti blogus sprendimus, o fondo rezultatai gali atsilikti nuo rinkos. Statistika rodo, kad apie 80% aktyviai valdomų fondų ilguoju laikotarpiu nepralenkia savo lyginamųjų indeksų.
Kontrolės praradimas – investuodami į fondą, atiduodate sprendimų priėmimą kitiems. Negalite pasakyti „nepirkite tos įmonės akcijų, man nepatinka jų verslo modelis”. Turite pasitikėti valdytojo sprendimais, net jei su jais nesutinkate.
Mokestiniai aspektai gali būti sudėtingi. Lietuvoje fondų vienetų pardavimo pelnas apmokestinamas 15% (ar 20%) tarifu, bet fondų viduje vykstančios operacijos taip pat gali turėti mokestinių pasekmių, apie kurias nesužinosite iš karto.
Lietuvos gyventojai turi keletą būdų investuoti į KIS. Per bankus – paprasčiausia, bet ne visada pigiausia. Bankai siūlo savo valdomus fondus ir partnerių fondus, tačiau pasirinkimas ribotas, o mokesčiai didesni.
Per investicijų platformas – modernesnės, pigesnės, su didesniu pasirinkimu. Vienas iš būdų yra atsidaryti ,,Myriad Capital” investavimo platformą ir pradėti investuoti.
Tiesiogiai per valdymo įmones – galite kreiptis tiesiai į fondų valdytojus, ypač jei investuojate didesnes sumas. Kai kurios užsienio valdymo įmonės turi atstovybes Lietuvoje.
Per brokerius – jei norite pirkti ETF ar uždarus fondus. Tarptautiniai brokeriai suteikia prieigą prie tūkstančių ETF visose pagrindinėse biržose.
Procesas paprastai toks: užpildote investuotojo anketą (KYC – Know Your Customer), pateikiate asmens dokumentus, pervedate pinigus, pasirenkate fondus. Daugelis platformų leidžia nustatyti automatinius mėnesinius įnašus – puikus būdas disciplinuotai taupyti.
Kolektyvinio investavimo pasaulis sparčiai keičiasi. Technologijos daro investavimą paprastesnį ir pigesnį. Robo-konsultantai automatiškai parenka fondus pagal jūsų profilį, mobilios aplikacijos leidžia investuoti keliais paspaudimais.
Tvarumas tampa vis svarbesnis. ESG (Environmental, Social, Governance) fondai, investuojantys tik į atsakingas įmones, auga sparčiau nei tradiciniai. Jaunesni investuotojai nori, kad jų pinigai ne tik uždirbtų grąžą, bet ir darytų teigiamą poveikį.
Teminiai ETF siūlo investuoti į specifines tendencijas – dirbtinį intelektą, elektromobilius, kibernetinį saugumą. Tokie fondai leidžia investuotojams išreikšti savo nuomonę apie ateities tendencijas.
Alternatyvios strategijos tampa prieinamesnės. Anksčiau tik turtingiesiems prieinamos hedge fondų strategijos dabar pakuojamos į likvidžius ETF formatus. Long/short, market neutral, managed futures – viskas prieinama už kelių šimtų eurų investiciją.
Kolektyvinio investavimo subjektai demokratizavo investavimą, padarydami jį prieinamą praktiškai kiekvienam. Nuo studentų, taupančių pirmiesiems 100 eurų, iki pensininkų, saugančių savo santaupas – visiems yra tinkamų fondų.
Lietuvos investuotojams KIS atveria duris į globalias rinkas be poreikio tapti finansų ekspertais. Galite investuoti į Fortune 500 įmones, Azijos augimo stebuklus ar Europos vyriausybių obligacijas – visa tai per vieną paprastą fondą.
Svarbu prisiminti, kad net geriausi fondai negarantuoja pelno. Rinkos svyruoja, valdytojai klysta, mokesčiai kaupiasi. Tačiau ilguoju laikotarpiu, disciplinuotas investavimas per diversifikuotus, nebrangius fondus istoriškai davė gerą grąžą ir padėjo įveikti infliaciją.
Pradėkite nuo mažų sumų, mokykitės, stebėkite savo investicijas. Kolektyvinis investavimas nėra greitų pinigų schema, o ilgalaikio turto kūrimo įrankis.
Norite pradėti investuoti? Atsidarykite investicinę sąskaitą!
Patvirtinkite asmens tapatybę ir užpildykite investuotojo anketą čia.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus ir kt. viso pasaulio rinkose.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.