Įžanga
Pensijų fondai. Gal ir ne pats seksiausias finansų pasaulio dalykas. Tačiau turime problemą – 99% žmonių neturi jokios idėjos, kaip jie veikia, ką perka ir kodėl jų grąžos taip skiriasi nuo indeksų, kitų fondų.
O čia jau visai įdomu, nes jūsų pasirinktas pensijų fondas gali būti vienas didžiausių jūsų investicinių sprendimų gyvenime. Ar žinote, kad skirtumas tarp gero ir prasto pensijų fondo per 30 metų gali būti… dešimtys tūkstančių eurų?
Pradėti reikia nuo vieno gero dalyko – tai, kad pensijų fondų pasaulyje yra viena strategija, kuri tapo itin populiari per paskutinius 10 metų – gyvenimo ciklo fondai. Idėja paprasta: fondas automatiškai pritaiko riziką pagal jūsų amžių. Jauni? Pirkite akcijas, vyresnio amžiaus? Pereikite prie obligacijų. Atrodo protinga, tiesa? Bet ar tikrai taip yra?
Šiame straipsnyje aiškinsimės ne tik, kaip veikia gyvenimo ciklo fondai, bet ir kokias klaidas daro dauguma žmonių, kokie yra alternatyvūs variantai, ir ar apskritai ši „automatinė” strategija yra geriausia. Straipsnis nemažas, bet jei norite suprasti, kur keliauja jūsų pinigai ir kaip iš tiesų veikia pensijų kaupimas, verta užmesti akį. Tai ką, pirmyn!
Kas yra gyvenimo ciklo investavimas?
Gyvenimo ciklo investavimas tai investavimo strategija, kuri automatiškai pritaiko portfelio sudėtį pagal investuotojo amžių ir laiką, likusį iki pensijos. Pagrindinis šios strategijos principas paprastas: kuo jaunesnis esate, tuo didesnę riziką galite prisiimti, o artėjant pensijai portfelis turėtų tapti vis konservatyvesnis.
Ši idėja, žinoma, nėra nauja. Jau dešimtmečius finansų ekspertai rekomenduoja jauniems žmonėms investuoti drąsiau, nes jie turi laiko atsigauti po rinkos nuosmukių. Pavyzdžiui, 30 metų amžiaus žmogus, investuojantis į akcijas, turi dar 35 metus iki pensijos. Per tokį ilgą laiką rinkos spėja atsigauti net po didžiausių krizių. Tuo tarpu 60 metų žmogui, kuriam liko vos keli metai iki pensijos, staigus rinkos kritimas gali lemti realius nuostolius, kurių atstatyti jis tiesiog nebeturės laiko. Gali būti priverstas nusiimti pinigus pačiame dugne.
Gyvenimo ciklo fondai (GCF) šią principą paverčia automatine sistema. Užuot reikalavę iš žmogaus savarankiškai sekti savo portfelį ir nuolat priimti sprendimus, fondai tai daro už jį.

Kaip veikia gyvenimo ciklo fondai?
Gyvenimo ciklo fondai dar vadinami nuo amžiaus priklausančiais fondais arba tikslinės datos fondais. Jų veikimo principas paprastas: pradžioje fondas investuoja agresyviau (daugiau į akcijas), o laikui bėgant palaipsniui pereina prie konservatyvesnių investicijų (obligacijų, pinigų rinkos instrumentų).
Veikimas:
- Jaunystėje (20-40 metų): Fondas gali investuoti net 90-100% turto į akcijas. Kodėl? Nes istoriškai akcijų rinka ilgalaikėje perspektyvoje duoda didžiausią grąžą. Taip, akcijų vertė svyruoja, kartais labai stipriai, bet per 20-30 metų šie svyravimai išsilygina, o bendras rezultatas dažniausiai būna gerokai geresnis nei obligacijų ar kitų konservatyvių investicijų.
- Vidutiniame amžiuje (40-55 metai): Fondas vis dar išlieka gana rizikingas, bet pamažu pradeda didinti obligacijų dalį. Tai pereinamasis etapas – dar turite pakankamai laiko iki pensijos, tačiau jau prasminga pradėti „stabdyti” ir apsisaugoti nuo per didelių svyravimų.
- Priešpensiniame amžiuje (55-65 metai): Čia vyksta sparčiausias portfelio pasikeitimas. Akcijų dalis mažėja, obligacijų didėja. Tai iš esmės svarbiausias laikotarpis, nes čia sprendžiasi, kokią sumą turėsite sulaukę pensijos.
- Pensijoje (65+ metai): Fondas tampa maksimaliai konservatyvus. Dauguma turto yra obligacijose arba kitose saugiose investicijose, kad išsaugotų jau sukauptą kapitalą.
Šis procesas vyksta automatiškai, be jokių papildomų veiksmų iš jūsų pusės. Fondas „sensta” kartu su jumis. Žinoma, tai galite daryti ir patys, bet apie tai, vėliau.
Gyvenimo ciklo fondai Lietuvoje: kaip tai veikia praktiškai
Nuo 2019 metų Lietuvos II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą. Tai buvo didelis pokytis, kuris iš esmės performavo visą pensijų kaupimo sistemą.
Prieš 2019-uosius žmonės patys turėjo pasirinkti fondą pagal rizikos lygį – konservatyvų, vidutinį ar rizikingą. Problema buvo ta, kad daugelis žmonių pasirinko neoptimalius fondus. Lietuvos banko duomenis rodo, kad iki fondų reformavimo į GCF net 7 iš 10 dalyvių kaupė fonduose, kurie neatitiko jų amžiaus. Kas antras jaunas kaupiantis dalyvis buvo pasirinkęs pernelyg konservatyvų fondą ir dėl to rizikavo sukaupti gerokai mažiau nei galėjo.
Reformavūs sistemą, kiekviena pensijų kaupimo bendrovė įsteigė po 7 tikslinės grupės pensijų fondus pagal gimimo metus:
- 1954–1960 m. gimusiems
- 1961–1967 m. gimusiems
- 1968–1974 m. gimusiems
- 1975–1981 m. gimusiems
- 1982–1988 m. gimusiems
- 1989–1995 m. gimusiems
- 1996–2002 m. gimusiems
Papildomai įsteigtas ir pensijų turto išsaugojimo fondas tiems, kas jau sulaukė pensinio amžiaus.
Dabar dalyviai automatiškai priskiriami prie fondo pagal gimimo metus. Pavyzdžiui, jei gimėte 1990 metais, būsite 1989-1995 m. fonde. Pensijų fondas „sensta” kartu su jumis, automatiškai keisdamas investicijų strategiją.
Skirtingos bendrovės – skirtingi požiūriai
Nors visos pensijų kaupimo bendrovės Lietuvoje naudoja gyvenimo ciklo principą, jų konkretūs sprendimai dėl rizikos mažinimo skiriasi. Tai svarbu suprasti, nes šie skirtumai gali turėti įtakos jūsų galutinei sukauptai sumai.
Tradicinis požiūris: Dauguma bendrovių pradeda mažinti riziką gana anksti – maždaug 18 metų iki pensinio amžiaus. Tai reiškia, kad apie 47 metų amžiaus žmogaus fonde pradedama mažinti akcijų dalis ir didinti obligacijų. Iki 65 metų akcijų dalis sumažinama iki 10-20%.
Agresyvesnis požiūris: Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui „Goindex”, neskuba mažinti rizikos. Jų fonduose beveik 100% akcijų išlieka iki vidutiniam fondo dalyviui sukanka 54 metai. Tik tuomet prasideda sparti rizikos mažinimo fazė, per 10 metų akcijų dalį sumažinant iki 0%.
Kuris požiūris geresnis? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, bet tarptautiniai tyrimai rodo, kad vėlesnis rizikos mažinimas gali būti naudingas. Kodėl? Nes tai suteikia daugiau laiko akcijoms augti ir generuoti didesnę grąžą. Žinoma, tai taip pat reiškia, kad per tą laikotarpį portfelis gali patirty didesnius svyravimus.
Aktyvus vs pasyvus valdymas: dar vienas svarbus skirtumas
Be rizikos mažinimo trajektorijos, gyvenimo ciklo fondai Lietuvoje skiriasi ir valdymo stilių.
- Aktyvus valdymas: Daugelis bendrovių taiko aktyvaus valdymo strategijas. Tai reiškia, kad fondų valdytojai aktyviai sprendžia, į kokias konkrečias akcijas, obligacijas ar kitus aktyvus investuoti. Jie bando „nugalėti rinką” t.y. pasiekti geresnę grąžą nei bendri rinkos indeksai. Teoriškai tai gali atnešti didesnę grąžą, bet reikalauja profesionalių valdytojų ir paprastai kainuoja brangiau. Praktiškai, Lietuvoje niekas neįveikia rinkos.
- Pasyvus indeksinis valdymas: Kai kurios bendrovės (pavyzdžiui, „Goindex”) naudoja pasyvią indeksinę strategiją. Tai reiškia, kad fondas tiesiog seka platų rinkos indeksą (pavyzdžiui, pasaulinį akcijų indeksą) užuot bandžiusi jį nugalėti. Ši strategija paprastai kainuoja pigiau ir, kaip rodo daugelis tyrimų, ilgalaikėje perspektyvoje dažnai lenkia aktyviai valdomus fondus.
Legendinis investuotojas Warrenas Buffettas ne kartą yra pasakęs, kad daugumai žmonių indeksiniai fondai yra geresnis pasirinkimas nei aktyviai valdomi fondai. Jo argumentas paprastas: mažesni kaštai ir plati diversifikacija ilgainiui duoda geresnį rezultatą.
Gyvenimo ciklo fondų privalumai
Kodėl gyvenimo ciklo investavimas tapo toks populiarus? Štai pagrindiniai privalumai:
- Paprastumas ir aiškumas: Tai turbūt didžiausias GCF privalumas. Jums nereikia būti investavimo ekspertu ar skirti valandų rinkos analizei. Užtenka vieną kartą pasirinkti fondą (arba būti automatiškai priskirtam) ir toliau fondas viską tvarko pats. Tai idealus variantas žmonėms, kurie neturi laiko ar noro gilintis į investavimo subtilybes.
- Automatinis rizikos valdymas: Fondas automatiškai pritaiko riziką pagal jūsų amžių. Jums nereikia stebėti rinkų, skaityti ekonomikos naujienas ar priimti sprendimų, kada mažinti akcijų dalį. Viskas vyksta pagal iš anksto nustatytą planą.
- Profesionalus valdymas: Fondų valdytojai – tai profesionalai su žiniomis ir patirtimi. Jie nuolat seka rinkas, analizuoja tendencijas ir priima sprendimus, kurie turėtų padėti pasiekti geresnę grąžą. Tai svarbu tiems, kurie patys neturi pakankamai žinių ar pasitikėjimo valdyti investicijas savarankiškai.
- Apsauga nuo tipinių klaidų: Daugelis individualių investuotojų daro klasikines klaidas: perka akcijas kai jos brangios (nes rinka auga ir visi perka), parduoda kai pigu (nes išsigąsta kritimo), arba tiesiog renkasi netinkamą rizikos lygį savo amžiui. Gyvenimo ciklo fondas padeda išvengti šių spąstų.
- Nereikia perjungti fondų: Tradicinėje sistemoje, kai patys renkate fondą pagal rizikos lygį, jums iš teorijos reikėtų periodiškai keisti fondą, iš rizikingo pereiti į vidutinio rizikingumo, o vėliau į konservatyvų. Praktikoje daugelis žmonių to nedaro arba daro netinkamu metu. GCF šią problemą išsprendžia automatiškai.
- Diversifikacija: Gyvenimo ciklo fondai paprastai investuoja į platų įvairių aktyvų spektrą – skirtingų šalių akcijas, įvairių tipų obligacijas, kartais nekilnojamąjį turtą ar kitus aktyvus. Tai sumažina riziką, kad vienos investicijos nesėkmė stipriai paveiks visą jūsų portfelį.
- Tinkamas rizikos ir grąžos balansas: Fondas stengiasi optimizuoti rizikos ir grąžos santykį kiekviename gyvenimo etape. Jaunystėje prisiimate daugiau rizikos siekiant didesnės grąžos, o artėjant pensijai saugote jau sukauptą turtą.
Gyvenimo ciklo fondų trūkumai
Nors gyvenimo ciklo fondai turi daug privalumų, jie nėra tobulas sprendimas visiems. Štai pagrindiniai trūkumai, kuriuos verta turėti omenyje:
1. Didesni kaštai
Gyvenimo ciklo fondai yra brangesni nei paprasčiausi indeksiniai fondai, ypač jei jie taiko aktyvų valdymą. Administratorius turi kasmet perskirstyti turtą, valdyti portfelį, o tai kainuoja. Taip pat, Lietuvoje, visi fondai investuoja į kitus investicinius fondus (taip vadinami „fondų fondai”), kas dar labiau didina kaštus.
Kodėl tai svarbu? Net atrodytų nedideli kaštų skirtumai – tarkime, 0,5% per metus – per 30 metų kaupimo gali sudaryti tūkstančių eurų skirtumą galutinėje sumoje.

2. Vidutinė grąža dėl didelės diversifikacijos
Kadangi GCF stengiasi diversifikuoti ir valdyti riziką, jie retai pasiekia ekstremaliai aukštą grąžą. Fondas investuoja į daug skirtingų aktyvų, todėl kai vieni auga sparčiai, kiti gali augti lėčiau ar net kristi. Rezultatas yra vidutinė rinkos grąža. Tačiau su didesniais mokesčiais.
Tai nėra blogai, nes kartu minimizuojama ir didelių nuostolių rizika. Bet jei esate susipažinęs su rinkomis ir tikite, kad galite pasirinkti geriau veikiančias investicijas, GCF gali atrodyti per konservatyvus.
5. Neoptimalu labai finansiškai raštingiems žmonėms
Jei gerai išmanote investavimą, sekate rinkas ir turite aiškią investavimo strategiją, GCF gali būti per paprastas ir nelankstus. Galbūt norite rizikingiau investuoti ilgiau nei numato fondas, arba priešingai, anksčiau pradėti konsoliduoti pozicijas. GCF tokios laisvės nesuteikia.
6. Standartizuota strategija
Gyvenimo ciklo fondų strategija paremta „vidutinio” investuotojo modeliu. Bet juk ne visi esame vienodi. Vienas žmogus gali turėti kitų pajamų šaltinių, todėl gali prisiimti daugiau rizikos. Kitas gali planuoti išeiti į pensiją anksčiau nei vidutiniškai. Fondas šių individualių aplinkybių neįvertina.
7. Žmogiškasis faktorius aktyviai valdomuose fonduose
Jei fondas taiko aktyvų valdymą, jo rezultatai priklauso nuo valdytojų sprendimų. O valdytojai – žmonės, kurie gali klysti (ir tai dažnai daro). Netinkamai pasirinkta investavimo strategija, nesėkmingos prognozės ar tiesiog blogos sąlygos rinkoje gali lemti prastesnius rezultatus nei tikėtasi.
Tikslinės datos fondai vs tikslinės rizikos fondai
Gyvenimo ciklo fondai gali būti organizuoti dviem būdais: tikslinės datos principu arba tikslinės rizikos principu.
- Tikslinės datos fondai – tai fondai, kurie atitinka konkretų planuojamos pensijos laikotarpį. Pavyzdžiui, „Pensijų fondas 2050” būtų skirtas žmonėms, kurie planuoja išeiti į pensiją apie 2050 metus. Lietuvoje naudojama gimimo metų sistema iš esmės yra tikslinės datos principas – fondas „1989-1995” atitinka žmonių, gimusių tuo laikotarpiu, planuojamą pensijų datą.
- Tikslinės rizikos fondai – čia investuotojas renkasi fondą pagal pageidaujamą rizikos lygį (konservatyvus, vidutinis, agresyvus), o ne pagal amžių. Šie fondai taip pat laipsniškai mažina riziką, bet pagrindinis kriterijus yra rizikos profilis, ne konkreti data.
Lietuvoje daugiausia naudojami tikslinės datos principu veikiantys fondai, nes jie paprastesni ir aiškesni daugumai žmonių.
Ar gyvenimo ciklo fondai tinka jums?
Dabar, kai suprantame, kaip veikia GCF, jų privalumus ir trūkumus, kyla klausimas: ar jie tinka jums?
Gyvenimo ciklo fondai puikiai tinka:
- Žmonėms, kurie neturi pakankamai finansinių žinių ar laiko aktyviai valdyti investicijas
- Tiems, kas vertina paprastumą ir automatizaciją
- Investuotojams, kurie nori „nustatyti ir pamiršti” sprendimą
- Žmonėms, kurie neturi aiškios investavimo strategijos ir pasitiki profesionalų sprendimais
- Tiems, kas baiminasi padaryti tipines investavimo klaidas
Gyvenimo ciklo fondai gali būti ne idealus pasirinkimas:
- Finansiškai raštingiems žmonėms, turintiems investavimo viziją
- Investuotojams, kurie nori didesnės kontrolės ir lankstumo
- Žmonėms su unikaliomis aplinkybėmis (pvz., planai išeiti į pensiją labai anksti ar vėlai)
- Tiems, kas turi kitų reikšmingų pajamų šaltinių pensijoje ir gali prisiimti daugiau rizikos
- Investuotojams, kurie aktyviai seka rinkas ir nori patys priimti taktinius sprendimus
Svarbu suprasti, kad nebūtinai tai yra „arba-arba” pasirinkimas. Kai kurie žmonės naudoja gyvenimo ciklo fondus kaip pagrindą (pvz., II pakopoje), o papildomai turi savo valdomas investicijas III pakopoje ar už pensijų sistemos ribų.
Viena iš alternatyvų yra atsidaryti FMĮ sąskaitą ir pradėti investuoti patiems. Kviečiame išbandyti Myriad Capital platformą ir atsidaryti sąskaitą – tai nieko nekainuoja. Čia
Praktiniai patarimai renkantis gyvenimo ciklo fondą
Jei nusprendėte, kad gyvenimo ciklo fondas jums tinka, štai keletas patarimų, kaip pasirinkti geriausią variantą:
1. Palyginkite kaštus
Skirtingų bendrovių fondai taiko skirtingus mokesčius. Net nedideli kaštų skirtumai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti didelę įtaką galutinei sumai. Pasižiūrėkite ne tik į valdymo mokestį, bet ir į visus kitus galimus atskaitymus.
2. Įvertinkite rizikos mažinimo trajektoriją
Kai kurios bendrovės pradeda mažinti riziką anksčiau, kitos – vėliau. Pagalvokite, kuris požiūris labiau atitinka jūsų situaciją. Jei turite kitų pajamų šaltinių ar esate linkęs rizikuoti, galbūt jums tiktų fondas, kuris ilgiau išlieka akcijose.
3. Pasižiūrėkite į valdymo stilių
Ar fondas naudoja aktyvų ar pasyvų valdymą? Pasyvūs indeksiniai fondai paprastai kainuoja pigiau ir daugeliui investuotojų ilgainiui duoda geresnį rezultatą. Aktyviai valdomi fondai gali patraukti tuos, kas tiki, jog profesionalūs valdytojai gali „nugalėti rinką”.
4. Peržiūrėkite istorinius rezultatus
Nors praeities rezultatai negarantuoja būsimos grąžos, jie gali duoti nuorodą apie fondo valdymo kokybę. Palyginkite kelių metų rezultatus su panašiais fondais ir atitinkamais rinkos indeksais.
Gyvenimo ciklo fondai ir Lietuvos pensijų reforma 2026
Lietuvoje nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja esminiai II pakopos pensijų kaupimo pakeitimai. Sistema tampa visiškai savanoriška, o dalyviai gauna dvejų metų langą pasitraukti iš kaupimo be mokesčių.
Ką tai reiškia gyvenimo ciklo fondams?
Pirmiausia, automatinis įtraukimas į sistemą bus panaikintas. Tai reiškia, kad nauji dalyviai turės aktyviai apsispręsti prisijungti. Gyvenimo ciklo fondai gali tapti dar patrauklesni būtent dėl savo paprastumo – žmogui, kuris sprendžia pradėti kaupti, nesireikės gilintis į investavimo subtilybes. Tiesiog pasirenki fondą pagal amžių ir toliau viskas vyksta automatiškai.
Antra, lankstumo didinimas – galimybė keisti įmokų dydį, laikinai sustabdyti įmokas, tam tikrais atvejais atsiimti dalį lėšų – daro sistemą pritaikytesnę individualiai situacijai. Bet gyvenimo ciklo fondų pagrindinis pranašumas, automatinis portfelio valdymas, išlieka.
Tiems, kas svarsto, ar pasilikti sistemoje ar pasitraukti 2026-2027 metais, svarbu įvertinti ir gyvenimo ciklo principo privalumus. Jei pasitraukę planuojate investuoti savarankiškai, įsitikinkite, kad turėsite disciplinos ir žinių tai daryti efektyviai. Gyvenimo ciklo fondas užtikrina, kad jūsų investicijos bus valdomas profesionaliai ir pagal laiko patikrintus principus.
Ateiteityje galime tikėtis:
Gyvenimo ciklo investavimas nėra statiškas dalykas- jis nuolat tobulėja. Štai kelios tendencijos, kurios formuoja GCF ateitį:
Personalizacija: Technologijų pažanga leidžia vis labiau pritaikyti fondų strategijas individualiai situacijai. Ateityje galbūt matysime fondus, kurie įvertins ne tik jūsų amžių, bet ir kitas aplinkybes pvz. kitas santaupas, šeimyninę padėtį, rizikos toleranciją.
Mažesni kaštai: Konkurencija ir technologijų vystymasis mažina valdymo kaštus. Pasyvus indeksinis valdymas tampa vis prieinamesnis ir pigensis, kas naudinga visiems investuotojams.
Geresnė komunikacija: Bendrovės investuoja į skaidresnes ir suprantamesnes komunikacijos priemones. Skaičiuoklės, vizualizacijos, prognozės padeda geriau suprasti, kaip veikia jų investicijos.
Integruotas pensijų portalas: Nuo 2028 m. Lietuvoje turėtų veikti naujas pensijų informacinis portalas, kuriame bus matoma informacija apie visas pensijų pakopas vienoje vietoje. Tai palengvins ilgalaikį planavimą ir sprendimų priėmimą.
Apibendrinimas
Gyvenimo ciklo investavimas tai gana efektyvus būdas automatizuoti pensijų kaupimo procesą ir pritaikyti investicijų strategiją prie skirtingų gyvenimo etapų jei nenorite tuo užsiimti pats. Jis tinka daugumai žmonių, kurie nori paprasto, suprantamo ir profesionaliai valdomo sprendimo.
Pagrindiniai privalumai- paprastumas, automatinis rizikos valdymas, profesionalus valdymas ir apsauga nuo tipinių investavimo klaidų daro gyvenimo ciklo fondus puikiu pasirinkimu tiems, kas neturi nei laiko, nei noro gilintis į investavimo subtilybes. Sistema „nustatyti ir pamiršti” leidžia susikoncentruoti į gyvenimą, o ne nuolat stebėti rinkas.
Tačiau GCF nėra idealus sprendimas visiems. Finansiškai raštingiems žmonėms, turintiems aiškią investavimo viziją ir norintiems didesnės kontrolės, savarankiškas investavimas gali būti geresnis pasirinkimas. Taip pat svarbu atidžiai palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus – kaštai, rizikos mažinimo trajektorija ir valdymo stilius turi įtaką ilgalaikiam rezultatui.
Lietuvoje pensijų sistema tampa vis lankstesnė ir labiau pritaikyta individualiems poreikiams. 2026 metų reforma suteikia dar daugiau pasirinkimo laisvės, tačiau kartu ir didesnę asmeninę atsakomybę. Gyvenimo ciklo fondai išlieka patikimu ir laiko patikrintu įrankiu tiems, kas vertina automatizaciją ir profesionalų valdymą.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com ir kituose viešuose šaltiniuose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.