Investavimas į obligacijas

2020-02-13
Video
00:00
00:00
1:10:56

[00:00:02] Sveiki. Dar kartelį prisijungė prie šiandien mūsų tema bus apie obligacijas toks pradžiamokslis labiau nes buvo vienas kitas prašymas per kokį pusmetį gautas kad kalbėtume apie obligacijas.

[00:00:25] Tai išeina tokia tikimybė įsikurs tokius pagrindus galėsime šiek tiek sunkiau ten būna kartais suprasti kaip keičiasi pajamingumas ir kodėl jie keičiasi tai gal aš akcentą ant to pastatys ir šiek tiek. Na ir šiaip tam pagrindiniai pavadinimai ne kažką reiškia. šiek tiek pažiūrėjęs vieną kitą grafiką daugiau pažiūrėsim JAV obligacijų bet patys Jeigu domėjotės ir norėsite ten kažką veikti tam obligacijoms investuoti kad gautų pastovios šokas pajamas įplaukas galėsite iš esmės pasižiūrėti ir ant skirtingų atskirų šalių ar kompanijų obligacijų kainos pajamingumo tai ten šiaip dažniausi svečiai Kristina tai dažniausiai sunkiau būna negu akcijos surasti ten platformai.

[00:01:29] Atitinkami pavadinimai ten tie tikri trumpieji būna tik vienai akcijai mes turime bet obligacijomis visiškai skirtingai. Taip nėra taip kad ten šalies pavadinimą kokie rašoma kad ten šiaip turi ir makleriai maklerių įmonės pateikti arba ten brokeriai tuos pavadinimus gavau per kai kuriuos ten kur brokeriai. Aišku per juos nelabai pasieksite visko per interaktyvų brokerių Saxo Bank viską pasieksite be problemų visą pasaulį ir besivystančias šalis. Kinijoje ir ten gal ir Rusijoje yra apribojimai bent jau buvo vienu metu bet gal jau nebėra ir kieta žiūrėti atskirai. Aš nelabai pats stojau į obligacijas.

[00:02:21] Asmeniškai tokios praktinės patirties neturiu nes dabar su obligacijomis galima ir spekuliuoti galima. Na ir investuotojas kaip Kinijoje ten pasirinkus kažkokį per jau dvidešimties metų trisdešimties metų vienerių metų galima obligacijas pirkti ar tiesiog laukti tų ponų. Kiek jiems ten procentų sumokės ten šalys ar ar kokia nors kompanija ar savivaldybė taip intymias truputėlį pradėsiu nuo obligacijų charakteristikų. Kaip vėliau kaip sakau sakiau pabandysiu šiek tiek išaiškinti nežinau aš manau kad ne visiems yra ne aišku bet daug kam kyla klausimai kaip ten prekiauti šitos obligacijos kodėl vienaip ar kitaip kainą ir pajamingumas keičiasi tai labai tokį pasistengsiu paprastą pavyzdį parodyti kad jums iškart taptų aišku vienas iš.

[00:03:16] Viena iš tokių charakteristikų yra reikšmių kurią reikia žinoti įrašais valioje arba nominali vertė jos reikšmė.

[00:03:27] Tai iš esmės Fish valiutos reiškia kad kiekius gausite pasibaigus terminui termino pabaigoje arba iš kai išpirkta obligacijų kaip kiek bus verta tai obligacijų kainą pati. Kiek ji kainuoja rinkoje pavyzdžiui antrinėje rinkoje jinai gali svyruoti bei gali būti parduodama su premija. Taip ji gali būti parduodama. Sakykim tiek pigiau tiek brangiau priklausomai nuo situacijos. Vėlgi pakalbėsime nuo ko priklauso obligacijų kainos kad galėtumėte įsivaizduoti kaip kaip sakykim prognozuoti kainas kaip prognozuoti kaip potencialiai pasikeis pajamingumas obligacijos tai mes apie tai dar irgi užkabina Eisime šita tema turbūt irgi. Dalį laiko šiandien skirsime būtent kalbėdami apie tai kas įtakoja obligacijų kainas ir pajamingumas ir šiek tiek apie šiandieninę situaciją ir pakalbėsime.

[00:04:35] Tai.

[00:04:39] Jeigu sakykim čia pagrindinis dalykas vėliau tai yra kaip minėjau ką gausite pasibaigus terminui. Taip kai jau pirkinys. šita obligacijas kaip sakiau gali būti obligacijų išreikšta vyriausybių gali būti atskirų kompanijų savivaldybių ir taip toliau Tų obligacijų gali būti visokių. Dar pakalbėsime apie tai kaip jos skirstomos pagal riziką reitinguoti mus tos obligacijos ir iš esmės. Dar svarbu suprasti kuris patenka tik per obligacijas.

[00:05:14] Ten per sakykim rizikingas ar mažiau rizikingas išvis saugias skaitys. Tai šiek tiek irgi tą reikės.

[00:05:25] Reikės paliesti ir dar vienas dalykas yra pirminė ir antrinė rinkos obligacijų dažniausiai.

[00:05:36] Na tie mes mažmenininkai dalyvavome antrinėje rinkoje tai kaip prekiauti jau galime ar brokeris nusipirkti ir parduoti kada norime ten antrinėje rinkoje galima dalyvauti ir pirminėje rinkoje kai yra stendas išleidžia obligacijas pasako kiek mokės kaip ten palūkanų ir gali nusipirkti būti tas pirmasis bet dažniausiai reikia. Dažniausiai reikia didesnės sumos.

[00:06:07] Dažniausiai ten su mano suma nelabai nueis į tą pirminę rinką reikia dažniausiai rimtesnės sumos kad tapti to pirmojo pirkėjo bet čia atskirais atvejais vėlgi priklauso tai ar įmonės nori susirinkti atšaukia sumą ir kokią nori susirinkti sumą pinigų nes obligacijos yra sakykime skolinimosi rinka labiau taip jau ir nėra.

[00:06:34] Sakykime nuosavybė nes kai kalbama apie akcijas juos įsigyjant kompanijos akcijas jos įsigyja nuosavybės teisės į tos tarkim kompanijos turtą ir taip toliau auga čia jau grynai mes kalbame apie paskolas taip čekius skolina už tam tikrą už tam tikrą dažniausiai dabar jau yra ir mėnesines palūkanas bet šiaip už tam tikras palūkanas mes norime to paskolinti pinigus kad mums neštų kažkokią kažkokią grąžą.

[00:07:11] Tai ta akcija kuri kurios nominali vertė yra tūkstantis taip sakykim nu mes kalbėsime tarkime apie dešimties metų obligacijas.

[00:07:25] Taip jūs pirminėje rinkoje buvo tos obligacijos parduodamos už tūkstantį dolerių. Ir sakykime mokėjo ten trijų procentų palūkanas ar ne. Tai po to kai jos patenka į antrinę rinką taip jau teikiamos būti antrinėje rinkoje tos obligacijos gaunasi tokia situacija kad priklausomai nuo ekonomikos nuo palūkanų normų nuo lūkesčių pradeda kisti jų kaina kaip ir atitinkamai pajamingumas. Jeigu pavyzdžiui atsitiko taip kad jūs darote grafikus ir matote kad antrinėje rinkoje prekiaujama. Dabar akcija su nuolaida. Taip tai šiuo atveju jūs perkate su nuolaida. Kaune pirkimas pigiau nei nei nuoma nominali vertė. Tai vadinamasis pirkimas su nuolaida. Taip jeigu mes matome atsidarė grafiką kad ta obligacijų reiškęs kainuoja tūkstantį aštuonis 10 dolerių ar ten dar brangiau sakykim bet kokiu atveju daugiau už tūkstantį reiškia mes perkame su priėmė arba mes mokame tą premiją patys. Tai tas.

[00:08:51] Tos palūkanos jos nesikeičia.

[00:08:54] Sakykim jeigu išleido obligacijas su trijų procentų pajamingumo tai tuos tris procentus mokės bet mokės nuo tūkstančio dolerių ne 3 proc. o nuo pakitusios kainos ar ne ar nuo mažesnės ar didesnės. O tie 3 procentai visi jie nuo tūkstančio. Tai jeigu buvo trys procentai 30 tarkim metinių buvo 30 dolerių per metus. Taip reiškia jei ir liks 30 dolerių tiktai tie 30 dolerių sudaro skirtingą proc. Jeigu skaičiuosime nuo mažesnės kainos ar nuo didesnės kainos. Taip tik 30. Aš parodysiu kaip skaičiuoti kaip pažiūrėsim grafikus tada gal bus miške aiškiau kaip keičiasi pajamingumas ir kainos priklausomybė. Kai jas suprasite bus viskas viskas ok. Toliau yra tas kuponas arba kuponų norma tai būtent ta palūkanų norma kurią moka reiškęs jums kai nusiperki kad aplikaciją. įprastai tai sakykime jeigu vėl pirminėje rinkoje yra tas tūkstantis mūsų dolerių. Taip nelygu ir tie akcijos trys procentai. Tai jūsų kuponų norma yra procentais išreikšta reiškia kiek jūs gausite nuo nominalo ten tarkim per metus. Gali būti kad mokama ne būtinai kas metus gali būti skirtingi išmokėjimo laikotarpiai dar kuponas kuponų datos.

[00:10:36] Ir jos gali būti nerealiai. Dažniausiai būna kas metus arba kas pusmetį.

[00:10:44] Taip jeigu sakykim kas pusmetį moka tai jūs gaunate kiekvieną pusmetį jau po pusantro procento taigi du kartus per metus jums išmokęs takų pono normą arba tas palūkanas vadinamas ne tai o tokius reikalus reikia žinoti jų reikšmė tiesiog susitiksime su susidursime su tuo jeigu domėjotės ar bandysite investuoti.

[00:11:09] Dėl to dar kadangi daugiausiai informacijos aišku anglų kalba bus pasiekiamos jums. Aš parašiau ir angliškai ir lietuviškai taip pat labiau angliškai dažniausiai domiuosi viskuo nes kaip minėjau farmacijos daug lietuvių kalba kažkur kažką gali gali rasti ir po to iki tam tikros vietos. Deja pasigilinti jau neberanda normalios informacijos. Nuo tada reikia eiti jau į kokį universiteto biblioteka ir ten ieškotis jau rimtų knygų kur ten bus informacijos. O internete tai kaip kartais nuotrupos tokios kaip arba Mačiulytė tas arba išpirkimo data.

[00:12:03] Turime žinoti kaip tai dažniausiai leidžia suprasti kiek kiek laiko galios tos obligacijos nupirkta ir kada jos tas išpirkimo laikas bus sandėliuose. Prekiaujama ir antrinėje rinkoje. Nesame tie kurie nusipirko dešimties metų obligacijas pirminėje rinkoje ir sėdime dešimt metų nieko nedarome o būtent į kai einame į antrinę rinką. Mes galime dirbti su dešimties metų obligacijoms pirkti parduoti jas ir tada gaunasi. Kaip mums įdomu kiek laiko liko iki išpirkimo obligacijų. Ar galima dirbti tada su su obligacijomis po dešimties metų bet jos jau tarkim jų išpirkimo data yra ten po 4 metų pažiūrėjau jau kurį laiką prie Celsijaus.

[00:13:03] Tai čia tas išpirkimo data irgi turi būti žinoma. Taip tai per tą išpirkimo datą būtent gausite tą taškais vėliau arba ta nominali vertė ar ne. Kaip nuperka atiduoda savo tūkstantį dolerių. Kaip perkate obligacijas. Tarkim ar ne. Tai jūs neturite tūkstančio dolerių nėra gaunate tik tarkim po 30 per metus dolerio ar net 10 metų. Ir po dešimties metų ar gaunate savo tūkstantį atgal. Tai toks principas. Toliau taip ar. Emisijos kaina dar kartais būna visokių variantų. Dažniausiai emisijos kaina kai išleidžiamos obligacijos jos dažniausiai sutampa su ta valiuta arba nominali vertė kuri vėlgi bus apgauta po to kai pasibaigs galiojimas kai bus išperkamos obligacijos. Taip bet atsiprašau. Gali būti tokie variantai kad pavyzdžiui su nuolaida yra parduodamos obligacijos.

[00:14:09] Dažniausiai jeigu yra toks variantas kai obligacijos yra parduodamos su nuolaida čia kalbama labiau apie pirminę rinką. Tai obligacijų gali būti tada be jokio kuponą nemokės jokių palūkanų. Tarkime vienerių metų obligacijos yra išleidžiamos ir nominali vertė jos bus po metų tūkstantis.

[00:14:36] Bet dabar jos emisijos kaina yra 960. Taip nuo šio apie dolerius arba eurus galima aiškinti kaip nori čia valiutą. Dabar mums nesvarbu ar tai nebūna šitaip. Emisijos kaina yra tokia.

[00:14:54] O.

[00:14:56] Nominalo nominalas yra toks reiškęs jūs gausite 40 dolerių. Taip už tai kad paskolino. Gali būti variantas kad tarkime perkate nuo sakykim palūkanų normos. Pas mus dabar yra ir taip mažos. Taip gali būti kad dabar turėtumėte galimybę kur nors teoriškai čia nusipirkti jau tik trijų metų trukmės obligacijų už 960. Dabar emisijos kaina būtų o po trejų metų gautume tūkstantį.

[00:15:33] Taip be jokių planinių mokėjimų. Obligacijų yra visokių. šiaip surišta su infliacija ir sakykime infliacijai didėjant kuponas. Irgi keičiasi ar ne reiškęs padengė kaip minimum jūs suprantate kad jums bus padengta infliacija. Tų obligacijų iš tikrųjų yra be galo daug. šiaip kalbant apie obligacijas dar šiek tiek tai kadangi mažiau kas galbūt užsiima tam obligacijoms ar ne. Susidūręs ypač praktiškai tai.

[00:16:10] Nebent ten jau yra nemažai žmonių aišku žinau kas ten Lietuvos obligacijas kažkiek gimdos laivas yra bet taip tik kad gauti tuos politinius mokėjimus ir banke man pasiūlė žmogus susiviliojo nusipirko nėra iki galo ten nesigilina. Tai tokių galbūt žmonių yra nemažai. Tiesiog žino. Infliacija tokia kaip Lietuvos. Lietuva ten moka arba mokėjo kažkuriuo metu ten tarkim ten 4 procentus nuo to paskolino gamtos 4 procentus proc. infliacija ten nesiekia 4 proc.. Ir aš kaip ir laimingas nes tiek uždirbu. Tai tokių žmonių iš tikrųjų jau yra tikrai ne vienas ne du čia gal net tarp mūsų ar ne. Bet bendrai tada vistiek žmogus ten iki galo nesigilina nes nedalyvauja aktyviai toje antrinėje rinkoje ir nelabai. Kartais jeigu nėra kokių pokyčių per tą laikotarpį kol žmogus turi obligacijų turiu omeny ekonominius pokyčių ten palūkanos stipriai nesikeičia infliacija neišaugo ne nukrenta labai labai stipriai tai žmogus tam kaip ir nieko pamato ramiai prasidėjo tą laiką gavau savo tuos pinigus kuriuos ir turėjau gauti viskas super o giliau ten nelabai nelabai žiūrėjo. Bet čia pigu paimti obligacijas. Lyginti obligacijų visą rinką pasaulio lyginti su akcijomis ir panašiai tai labai jau didelis. Didelė yra ta obligacijų rinka ji gerokai didesnė už akcijų rinką.

[00:17:48] Jeigu paimti sakykime visas visas oficialias obligacijas viso pasaulio ten pradedant nuo kompanijų Municipality. Ten virš savivaldybių vyriausybių tai kažkur tai dabar jau didesnis kažkur apie šimtą 10 trilijonų. Tokio dydžio yra viso pasaulio obligacijų rinka. šiuo metu ji yra dar didesnė. Dar didesnė yra dabar iš šiai dienai net devynioliktą metams nepasakysiu čia galima gal kur nors įsigilinti nedariau to šiai bet ant tiek didelė yra ta obligacijų rinka. Jeigu imsime kalbėsime apie. Akcijų rinka tai kažkur tai ten 85. čia irgi aiški pasenusi informacija. 85 trilijonų tai tiek skirtumas yra nemažas ne sako abi abi rinkos yra iš išsiplėtusios čempionatų išaugusios.

[00:18:55] Mes turim tas kuo ateiti fiziškai visus pinigus. Sakykime masė didėja ekonomikose ir Europoje ir JAV dabar šiam momentui truputėlį kitaip ten vyksta bet vis tiek pinigų ten daugėja ir išsipučia visos rinkos.

[00:19:16] Kalbant apie sakykime auksą kuris apie devynis trilijonų sudaro investicinis toks ir ne turtas auksas ar ten nekilnojamas investicinis turtas taip investicinis nekilnojamas turtas sudaro apie 19 20 trilijonų irgi dabar bus išsipūtė gal 21 20.

[00:19:38] Taip tai matome ant kiek ant kiek didele yra ta obligacijų rinka net kartais nelabai suprantame kur mes čia patenkame matydami į obligacijų rinką tai iš tikrųjų pati pati didžiausia rinka pasaulio.

[00:20:02] Derva tylėjo bet čia man Tautvydas pakomentavo kad didžiausia rinka direktyvų gali būti nes oficialiais duomenimis pateikiama kad jie apie šešiasdešimt šešis šimtus trilijonų yra galite siųsti man į fortą kur trys bet sakykim derybų atveju tai nėra finansinis turtas.

[00:20:25] Sakykim jisai kaip ir toks ten iš vaistinės finansinės priemonės Binkis skyrėsi ir ne nuo pačių obligacijų ir panašiai ten labiau dažnai kaip ir spekuliuoti. šiems tikslams yra sukurta ir panašiai bet jūs teisūs išvestinių finansinių priemonių rinka yra daug didesnė nei realiai jeigu jūsų kuriamas kažkoks išvestinių finansinis įrankis sakykime kažkokiam produktui ar ne nes vistiek po išvestinių finansinių įrankių guli kažkoks tai kažkoks tai tarkim akcija ar nebuvo aukcionai o aukcionai akcijų aukcionai yra išvestinių finansinių priemonių.

[00:21:10] Tuo sijonu niekada arba nuo visų niekada nieks nė konvertuoja į akcijas ar ne. Dažniausiai spekuliuoja sumomis ir tam pasibaigia taip aš nusipirkau akcijas aukcioną. Jisai ten pabrango ir aš laikiau iki galiojimo datos pabaigos tą aukcioną iš tuos turimus turimo pelno pasiėmiau ir į įmonę koncertavau labai daug. Didžioji dalis buvo ir lieka taip ir ne konvertuoti ar ne. Tai tų aukcionų akcijoms. Sakykime galima būtų arba obligacijoms ten arba čia plius ne ateities sandorius.

[00:21:51] Galima prisipirkti žmonės gali prisipirkti tarkim kodėl aš aukcionus pradėjau kalbėti nes kaip čionai perki gali nusipirkti vieno aukciono kuris vertas yra šimtą akcijų ten kokį Tesla arba kuris tris šimtus kainuoja. įprastai tau savų pinigų reikia kad nusipirkti 300 ten trisdešimt kainuojančią kokią akciją. Reikia turėti 30 tris tūkstančius gal šimtą akcijų nupirkti.

[00:22:22] O tau aukcionas kainuoja ten tarkim penkis šimtus taip penkis šimtus iš viso tik tu kaip investuotojas labai tokį gerą dirvą gauni ir ne už.

[00:22:38] Jeigu tu turi sakykime tuos pačius 33 tūkstančius bet nori pirkti ne už visus akcijas šimtą akcijų to ten kokią Apollo o visus panaudoti aukcionus tu realiai pretenduoja. Joje didžiulį kiekį tų akcijų jeigu koncertuose ateityje. Ir va taip yra iš išsipučia.

[00:23:00] Ar ne visas visas tas išvestinių finansinių priemonių tas. Sakykim ta rinka yra iš iš išpūsta nes ten dažniausiai ypač su sijonais kokiais ten tai yra leiboristai.

[00:23:15] Tai yra sakykime su mažesne pinigų suma gali įsigyti gerokai daugiau negu realiai galėtum ar ne dėl to čia pasiginčyti su Tautvydu. Nes niekaip negalėčiau nes čia yra tikra tiesa.

[00:23:40] J ir giminė iš jų po penkis tūkstančius gali pirkti ten kur jų nominali vertė normali vertė apie šimtą tūkstančių tai joje čia nuo Obelių. Gali būti kad 5 5 tūkstančiais dabar nežiūrėjau nežiūrėjau kiek ten aukojo aukcionai. Gal ir jie brangesni negu aš pasakiau Gali galimai ne bet sakykime mintį pati norėjau perteikti ne mintį norėjo be to aukcionai. Jeigu imsi ten šį penktadienį pasibaigs tai jų ten kaina bus mažesnė.

[00:24:21] Turbūt turbūt ji nebus ant penkių tūkstančių nu bet čia vėl gi čia niekas nesiginčija.

[00:24:25] Gal dėl tų dėl tų laikotarpių ir kainų. Tačiau pačią mintį tai ji.

[00:24:34] Apie Tesla kalbėjau nugali tada tada aš tikrai suklydau kalbėjo čia tada. Bet bet esmė ta pati kad ten yra super didelė ten rinka ten net nepalyginsi čia kas šimtą šimtą ten 10 12 trilijonų o obligacijų ir stato jau ten šešis kartus skylės. Pagal pagal Tautvydą.

[00:25:00] Gerai čia aš pabaigoje ar ne. Man atrodo tai šiokia tokia jo bendra informacija čia pateko.

[00:25:11] Taip klausimo dar gavau. Kodėl aukcionai nėra tokie populiarūs arba gal tik man taip atrodo kad nepopuliarūs. Jei jie bent jau skamba taip patraukliai ne jie yra populiarūs. Iš tikrųjų Atsakant apie tuos aukcionus jie yra populiarūs gal pas mus Lietuvoje ir nėra labai populiarūs. Ne visi juos supranta ypač naujokai pas mus išvis dar tas finansinis išprusimas jau tų tokių iki 40 metų žmonių jau yra gerokai pagerėjęs o ypač tų dar jaunesnių žmonių ar ne. Bet anksčiau mes mažai girdime kokių istorijų ten iš nežinote mūsų tėvų ar senelių ten mažai kas girdi apie tas aukcionus. Ten maksimumą apie obligacijas žino arba dar kokius indėlius ten sudaro akcijos ar ne. Tai apie akciją irgi ten kartais būtent ten vyresnio amžiaus žmogui iki galo nėra aišku. Pavyzdžiui JAV. JAV ten daug kas prekiauja o profesionalai.

[00:26:14] Dauguma labiau mėgsta obligacijas. Tarkim JAV prekiauti 2 obligacijos aukcionus prekiauti negu negu tikras akcijas nes ten vėlgi ir į perkamas yra kitoks ir rizikos. Matai kokia rizika pastojo iš karto kiek sumokėjo už tą aukcioną. Daugiau to nepraleisti. Tai yra savo pliusų bet ir vistiek yra minusų kai nesupranti nes ten yra laiko faktorius tas ar ne. Ir trys tik Valio ekstremali situacija įvardijo tai čia jau kiti aišku čia čia ne šiandienai tas ta tema bet iš esmės jie labai populiarūs užsienyje. Pas mus tai sutinku mažiau pas mus mažiau.

[00:27:13] Taip jau realiau taip realiau.

[00:27:16] Ten rašo kad ten matematika viskas paremta ir kad kaulai tik kaulai bet su sijonais ten yra visokių barščių net su EPSON juk aš ten dariau kelis juk jums jo apdaras tai ten toli gražu viską pasakojau.

[00:27:37] Ten visokių Fox galima pridaryti ten tokių strategijų visokių yra kad nu šakės ten visur visur iš naujo ir niekada turbūt ir nesužinos ten viskas matematika gerai grįšime gal prie obligacijų kaina ir dabar kas įtakoja nes pastoviai keičiasi tų obligacijų kaina ir jų pajamingumas gerai. Aš norėjau parodyti iš tikrųjų jums kaip atrodo. Pavyzdžiui yra du grafikai ar neva aš tą patį pasiėmiau tą pačią dešimties metų obligacijų. Ir obligacijų kaina. Taip čia pajamingumas taip čia dešimties metų JAV vyriausybės obligacijų. Juos ten jie jautė. Taip čia turima omeny kad žiuri balsai taip žinau. Tai gaunasi taip kad dabar pajamingumas siekia ten 1,6 procento. Ne mažas prieš tai buvo čia ne taip seniai praeitais metais buvo apie trys. Kodėl dabar jūsų nuomone taip pajamingumas obligacijų nukrito.

[00:28:50] Jau 10 metų čia galima jungiantis į trisdešimties metų ir panašiai neradau aš čia trijų mėnesių norėjau pasižiūrėti ir trunka. Tai rodo ir ilgesnio deja kažkaip čia šitame puslapyje neradau ir gal kituose galės užmesti akį. Tai kodėl taip pajamingumas obligacijų krito smuko. Kaip parašykite kaip. Kas atsitiktų istorijoje kad pajamingumas Kristus ir prieš tai buvo tam kritimą irgi čia.

[00:29:32] Pinigus krepšinyje nes kaina kyla bet kaina gali kilti ir dėl to kad nuo krepšinyje nebūtinai taip dažniausiai dėl kažkokių matot nes kaina ir tas pajamingumas siekia susieti tiesiogiai. Kuo daugiau kuo didesnė kuo didesnė paklausa tai reiškia obligacijos tuo pajamingumas.

[00:30:01] Mažėja o kaina jau auga ar ne. Ir jeigu paklausos nėra tai tarkim nuolat įsivaizduokite paklausos nėra aš noriu pasiskolinti kokioje kokia ten nežinau ten Grigeo. Dabar nori pasiskolinti. Po tokių skandalų ten kažkiek pinigų ar ne obligacijas išleisti ir dar ir prieš skolinosi ten po 3 procentus dabar nori išleisti trys siūlo nieks neperka nes galvoja o čia dar gal skandalų dar kokių bus ar panašiai. Ką daro ką daro.

[00:30:35] Grigeo jie sako na gerai po penkis mes ten vargas nes paklausos nėra kaip paklausa yra tai tas kas išleidžia obligacijas kas nori skolintis visai gali siūlyti mažiau mažiau iki tam tikro lygio kol mato kad paklausa yra ar ne. Sakykim vėliau jau kažkur peržengus ribą per mažai pasiūlius pajamingumas tai jau gali nes ne viską išpirkti.

[00:30:59] Bet iš esmės viskas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos jeigu nėra paklausos viską reikia mokėti daugiau tai dabar kai yra paklausa didelė. Tai taip Tautvydas teisus. Krenta pajamingumas. Taip. O ką tada daro kaina. Obligacijos kyla šalia turiu.

[00:31:20] Doleris išreikštą obligacijų kaip matot obligacijų kaina kyla tą patį beveik laikotarpį čia November turime 2019. Ir čia tas pats matot čia plikas pajamingumas pajamingumo tai buvo ir jisai krito o kaina atvirkščiai čia buvo dugnas ir kilo kainos nuo kaina pakilo nuo šimto ten aštuoniolikos dolerių taip už obligacijas iki šimto trisdešimt ten buvo net aukščio ar ne o pajamingumas krito nuo trijų kablelio.

[00:31:56] Du ten su puse iki vienu metu 1 4 bei dabar 1 6 bet buvo 1 4 4 kažkas tokio. Tai šitoj vietoj reiškia paklausos savybė. čia įtakos taip Simona turėjo turėjo įtakos ir palūkanų normų mažinimas nuo Paluknio į palūkanų normas ir infliaciją labai labai orientuojasi visi investuotojai būtent į obligacijas čia retas.

[00:32:28] Nu jeigu infliacija yra pavyzdžiui 2 proc. tai.

[00:32:36] Tai obligacijų kainos žemiau dviejų procentų tai nelabai kas jos norėtų pirkti metinė infliacija reiškia 2 proc. obligacijų nusipirksiu tokią kuri pajamingumo dabar turi 1,6 realiai einu į minusą.

[00:32:53] Ne aš nenorėčiau po vieną šešis pirkti nenorės eiti minusą gal kažką kitą rasiu taip ir dėl to gaunasi kad kai palūkanų normos didelės arba infliacija didelė gaunasi kad yra kitų alternatyvų gal pakankamai saugu ir aš nenoriu tos obligacijos ten tarkim dešimties metų ar trisdešimties metų pirkti sau į minusą nes aš gausiu tą kuponą ten maža infliacija viršys mano mano mano tą kuponą ir taip pinigai jų galia galų gale nuvertėjo. Dabar mes matome šitoje vietoje mes matome pajamingumo išraiškas kreivę čia turėtų būti bet čia ne žvakės išreikšta ir matome pačią kainą pačią kainą reiškęs tos obligacijos.

[00:33:50] Mes galime pamatyti kad viskas vyksta nuo plius minus taip grubiai tariant kaip kaip ir akcijų biržose arba ten kyla krenta randai kas šokėjų ir panašiai. Tai daug kas spekuliuoja daug. Gal Lietuvoje iš ten daug kas taip spekuliuoja aktyviai. Pats asmeniškai iš tikrųjų nė vieno lietuvio nepažįsta. Gal aš tikiu kad jų yra bet nepažįstu asmeniškai kad kažkas duotų bet realiai žinant tą priklausomybę žinanti kaip reaguoja tą patį kainą obligacijų ar ne.

[00:34:23] Galima pavyzdžiui nelaikyti tankais tos ten dešimt metų ar ten kiek be liktų ten kito mečių. Ir net nelaukti to išmokėjimo. Tokių pono ar negali gali nusipirkti tarkime kur nors važiavo ar ne. Ir gauti sakykim pagauti tą judėjimą ir parduoti brangiau nei nusipirkti po šimtą dvidešimt aštuonis. šiandieninis grafikas tiesa viena žvakė vieną dieną. Tai čia sakykim užtruktų šiek tiek bet nupirktų ten po šimtą dvidešimt šešis septynis.

[00:34:59] Praeina ten du mėnesiai tau kaina stovi ten šimtą 31 jeigu turi ten kokiu šimtą tų obligacijų ar daugiau nusipirkęs persiduoda nu ir turi ten kelis šimtus ar keletą šimtų dolerių pelno. Tai va daug kas spekuliuoja. Tačiau kiekis reikia ir aš dabar jums rodau. Sakykim šita JAV vyriausybines obligacijas dešimties metų. Taip nuo jos nėra skaitomos pačių saugiausias suknelės. Sakykime jeigu imtume trijų mėnesių obligacijas ir dešimties metų ar trisdešimties metų tai trijų mėnesių obligacijos jos yra pačios saugiausias skaitomas nes per tą trumpą laikotarpį mažai tikėtina kad kažkas atsitiks tokio kad jau super pasikeis palūkanų normos kai ten infliacija labai jau iškils ir nukris ar ne. Tai reiškia jeigu tu ką kitą trijų mėnesių obligacijų tu beveik garantuotas kad ne ji labai stipriai nupirks nupirks ir negali tikėtis kad tikrai pabrangs kad apsimokėtų greičiausiai parduoti ją anksčiau negu per tris mėnesius daugiausia tą išpirkimą ar ne kuponą kokį tai tu ramiai sau sėdi žinai kiek gausi tris mėnesius palaukti gavai ir išėjai.

[00:36:27] Ne. Dažniausiai dideles sumas į ten tas trijų mėnesių obligacijas investuoja ir visokie ten pavyzdžiui turi laisvų pinigų koks nors tikisi po metų ten ar po pusės metų įsigyti kažkokią galbūt kompaniją ar dar kažkaip kitaip panaudoti tuos laisvus pinigus. Jie nenori patirti gal būt kažkokių infliacijos ten rizikų ar nenutiks taip kad nenukentėtų tie pinigai jis gali nusipirkti tą kompaniją už milijardus ten savo laisvus gal dešimtis šimtus milijardų.

[00:37:00] Tą trijų mėnesių obligacijas pasidėti Josefas ramiai neabejodamas nieko ir dar gauti ten kažkokį kitą kuponą arba ten nupirkti su nuolaida ir gauti tą šiais velnių didesnė. O jau su dešimties metų obligacijomis sakykime šiek tiek kitaip bet bet kokiu atveju visos tos obligacijos jas nuo trijų mėnesių iki ten 30 ar daugiau metų. Jos yra saugios maža tikimybė. Kad JAV ten bankrutuos. Bet jeigu mes imtume sakykime jau nebe pačios JAV obligacijos o po imtume atskirų kompanijų obligacijas ar ne.

[00:37:46] Tai jeigu čia pas mus obligacijos brango per du mėnesius ten kiek jų vis už brango vos ne ten kokius penkis šešis dolerius. Ar ne per du mėnesius čia jokio valo šilumos nėra.

[00:38:01] Net jūs turbūt pagalvojote kad čia nelabai apsimoka nupirkti nei laikyti du mėnesius ir uždirbtų ten iš obligacijų pardavus jas po dviejų mėnesių. Ten tuos šešis dolerius na aišku vieniems tai galbūt apsimoka. Kitiems atrodo kad ne nes kažkur kitur galimybes mato bet esmė ta kad litai pakankamai juda lėtai pakankamai keičiasi kainos. Bet jeigu mes paimsime obligacijas.

[00:38:30] Tų rizikingų ir rizikingi nes tai yra besivystančių šalių ar kaip sakiau kompanijų ypač tų kompanijų kurių reitingai kreditų yra blogi maži. Tada pamatysite aišku ir pajamingumo. Bus tų kompanijų nebe vienas kablelio šeši arba tų šalių tarkim jeigu paimsime kokį nors nuolat Turkiją ar dar kažkur. šalys kurios turi ten problemų ar ne jos negalės pasiskolinti už vieną kablelio šešis. Sakykime jos turi skolintis gerokai brangiau kaip ir penkis septynis ar dvylika gali tekti susimokėti ir ne skolinantis procentu ir jų obligacijų kaina buvo didesnė.

[00:39:16] Ji labai jautri nes pajamingumas didelis įsigali visokios ekonominės situacijos labai jautriai reaguoti taip į sakykime kainą. Automatiškai irgi stipriai svyruoja. Tai vat ties spekuliantai tokie labai mėgsta spekuliuoti labiau tiksliau mėgsta su obligacijoms o ne su akcijomis sakykim tai jie aišku rinktųsi turbūt tas valdo gilesnes obligacijas tos mažiau saugias nes arba arba išvis nesaugių kompanijų. Tai va čia yra skirtumas mums vėl reikia suprasti kad tų visokių šalių yra visokių kompanijų Municipality. Ir taip toliau kas išleidęs obligacijas tai šitoj vietoj šitą svarbu. Tai manęs kur dažnai nesupranta kodėl.

[00:40:12] Kodėl gaunasi taip kad krentant tam pajamingumo akcijų kaina kyla.

[00:40:19] O viskas surišta vis tiek su tokiu planu kaip aš sakiau kad yra tūkstantis.

[00:40:28] Tai ar ne. Sakykim nu čia šimtas galbūt kažkada buvo šiaip koks čia vaizdelio šitos obligacijos bet sakykime buvo tūkstantis obligacijos velnių ten kuponas ten kiek pas mus tarkim kokie 4 procentai buvo ar ne.

[00:40:48] Ir dabar aš atsidaro po mėnesio grafika ir kuponas jau yra pasikeitęs tarkim į kokius nors kainą. šios obligacijos tiksliau yra pasikeitusi.

[00:41:00] Tarkim obligacijos kaina jau yra kur nors ten tūkstantis šimtą. Tai kokia dabar bus. Palūkanų norma mano kaip pasikeis bet šitas dalykas. Taip ponas. Arba pajamingumas.

[00:41:23] Ne tai kadangi. Mes orientuojamės pradžioje į šitą dalyką kaip. Kad mes galime pasivaikščioti obligacijas artyn. Jos obligacijos kaina išaugs ar iš nukris. Mes galime kiekvienai kainai paskaičiuoti tą pajamingumo daromą visa tai labai paprastai tie keturi procentai susiorientuoti ima ir šitą fiziniai ir tą pradinį kuponą. Ir tada mes žiūrime reiškęs nuo tūkstančio dolerių 4 proc. tai yra 40 dolerių. Taip tarkim per metus tas kuponas jau doleriais išreikštas nebe procentais. Tai jeigu mes dalinamės 40 iš tūkstančio. Mes gauname tuos pačius 4 procentus. Jeigu mes pavyzdžiui norime įskaičiuoti kiek bus. Pajamingumas kaip akis pajamingumas obligacijos kai kaina išaugs iki sakykime tūkstančio šimto tai mes tuos 40 dalinami iš tūkstantis šimtas ir tada žinome koks bus pajamingumas kaip mes čia ir atsiskleidžia visa priešinga priklausomybė ar ne. Tai galime skaičiuoti aš bandžiau skaičiuoti prieš tai labai gražiai viskas gaunasi žiūrėkit 40 dalinami iš 1 1 0 0. Ir padaugino iš šimto gaunasi. Grubiai 3,6 proc.. Matot reiškęs obligacijos kaina išaugo nuo tūkstančio iki tūkstančio šimto. Pajamingumas nukrito iki nuo keturių iki 3,6. Kas įvyktų jeigu po kurio laiko pas mus. Taptų tarkime obligacijos kaina 850. Dolerių. Taip tai mes tą patį 40 turėtume dalinti JAV doleriais išreikštą kuponą 40 dalinti į 8 iš 8 5 10 ir suprastume kiek tada bus taip skaičiuoja greitai. Pagal logiką turėtų išaugti ir tai kad gaunasi šitaip O atsiprašau daugiau 40 dalinamės iš 8 5 10 ir kart. šimtas taip 4,7 proc. turi kablelio 7 proc. tai dažniausiai vat čia kad bent jau kiek manęs klausinėja kiek man tenka pakalbėti VAT.

[00:44:13] Daugeliui žmonių tiesiog užkliūna ta priklausomybė kodėl gi keičiasi tas pajamingumas kainai keičiantis ir kaip čia nuo ko priklauso. Taip realybė visada. Nes mes sumaišo žmones tas pajamingumas taigi obligacijos išleistos su keturiais procentais ar ne kuponų o po to kažkaip tai aš tam galiu įsigyti su 4,7 arba ten 3,5.

[00:44:42] Iš kur čia atsiranda kitoks kuponas juk tarkim išleidusi vyriausybių obligacijas ji vis tiek moka tą pačią sumą kiekvieną mėnesį 10 metų arba kiekvienu kiekvienais metais 10 metų iš eilės bet ne tai kaip čia dabar aš kitokia gauna tą pajamingumo nei nei buvo ten praleidžiu tai būtent.

[00:45:04] Viskas priklauso nuo to nuo kainos. Jeigu jus pigiau.

[00:45:09] Sugebate sulaukę tokios galimybės pigiau nupirkti negu tūkstantį stačiais kelių obligacijų jūs nusiperkame su nuolaida gaunasi ir gaunate didesnį pajamingumo nes mažiau sumokėti mažiau sumokėti jūs gausite ten pasibaigus tam terminui.

[00:45:30] Tą patį tūkstantį plius dar visus tuos metus gausite tą kuponą taip 40 taškų nuo jūsų. Nuo jūsų sumos tas 40 sudaro nebe keturis procentus o keturis ir septynis. Tai va čia yra visas toks paaiškinimas nežinau ar aiškiai paaiškinau tikiuosi visi suprato ar ne tą priklausomybę. Taip keičiasi taip keičiasi tos kainos ir dėl to dabar. Kas gali lemti tos obligacijų kainų pokyčius. Iš esmės tai ekonominės naujienos ir prognozės lūkesčiai gal galėjau čia parašyti tai lūkesčiai nes čia kaip kaip ir su akcijomis mes kalbam dažnai aš pastoviai užsiminiau kad jeigu akcijų kaina kyla tai nebūtinai reiškia kad.

[00:46:22] Ta kompanija.

[00:46:25] Uždirbo daugiau negu vakar arba už šį ketvirtį uždirbo daugiau negu praeitą ar panašiai. Gali būti tiesiog lūkesčiai. Ne visi pavyzdžiui mato ten kažkokią kazino tas pats Microsoft Something koks nors ar kita kompanija turi perspektyvas išaugti ten išauginti savo kokį nors projektą ar inteligentas ir visi jie čia ateitis bus toks Microsoft tikrai gali tą padaryti turi išteklių ir Microsoft. Iš tikrųjų gali būti kad netgi daugiau pinigų skirs daug pinigų skirs ten Research and Development ir tie jų įpykę. Ten pelnas vienai akcijai kažkuriuo metu netgi prastesnis asai ten investuoja į tą ar iš. Dėl inteligentų ir panašiai bet žmonės žiūrės į ateitį ir kels tas kad bus kokių akcijomis ir akcijų kaina augs. Tai lygiai tas pats su obligacijomis. Visokios ekonominės prognozės. Ar ekonomika augs ar lyties ir taip toliau. Visa tai įtakoja pastoviai taip į obligacijų kainą o pajamingumas keisis priklausomai nuo šito taip. Perspektyvos čia aišku lūkesčiai. Taip į investicijų trūkumas. Jau sakiau pavyzdį su Grigeo. Vienu metu buvo patrauklios obligacijos po tris procentus dabar po visų tų skandalų. Galbūt reikės jiems ten mokėti penkis ar ne. Tai vėlgi obligacijų kaina irgi atitinkamai pasikeis ne tik pajamingumas bet ir obligacijų kainos turės faktorius bus šitoj vietoj tas patrauklumas labai patraukli reiškęs tai investicija ar ne keičia ir kainą ir pajamingumas. štai vietoj infliacijos rizika kaip ir minėjau pradžioje truputėlį tą infliaciją realiai turi vos vieną didžiausių tokių įtakų nes jeigu lūkesčiai vien tik pasikeičia dėl infliacijos jeigu matome kad ten vartojimas stipriai auga ir viskas.

[00:48:41] Viskas rodo į tai kad publiką kad infliacija išaugs tai greičiausiai paklausa.

[00:48:52] Obligacijoms kurių pajamingumas yra dabar mažas ir kuris potencialiai ateityje bus mažesnis tas pajamingumas negu infliacija tai toms obligacijoms su tokiu pajamingumo ne bus daug mažiau. Paklausos ir kai paklausa mažės ar jos nebus obligacijų kaina tik sau. Obligacijų pajamingumas augs šitoj vietoj jog į žiūrima į infliaciją. Kuo toliau kuo toliau tikimasi kad infliacija išliks dabar žema. Tarkim Europoje ir panašiai.

[00:49:30] Taip ir kuo labiau ten visi daro kažką centriniai bankai ten skatinamos ekonomikos ten fiskalinė politika skatinama oji pasirinkta ir bandoma judinti ekonomiką pasiekti dviejų procentų infliacijos lygį ir infliacija vis ne auga ir neauga tai lūkesčiai vis liks neigiami gal net blogės. Ir obligacijų pajamingumas galės kristi ir kris.

[00:49:56] Taip nors ir dabar jie jau ten jeigu apie Vokietiją kalba mums minusinė palūkanas skolinasi Lietuva ten irgi vienu metu buvo nedidelė suma bet už vos vos minusinė palūkanos pasiskolinti. Bet bendrai mes vis dar skolinamasi taip kaip ir už laisvę labai nedidelės.

[00:50:15] Istoriškai jau visiškai nevykėliai. Taip ir žodžiu tas infliacijos lūkesčių lūkesčiai labai svarbūs o jeigu infliacijos vaikiškas lūkesčiai auga arba pati infliacija augo faktiškai jau ne tik dėl lūkesčių dėl pajamingumo tai turi obligacijų taip pat augti kilti ne po palūkanų normos tuo labiau kai aukštesnė infliacija palūkanų normos yra keliamos taip tarsi įtakojo kad obligacijų pajamingumas kyla kaina krenta ir atvirkščiai. Mes turim mažą infliaciją ir žeminančių infliaciją mažinamos palūkanų normos pajamingumas įkrenta o kaina tada obligacijų palūkanų normų rizika irgi paminėjo kredito riziką.

[00:51:03] Taip kredito rizika kai mes dar truputėlį pereisime prie tos kredito rizikos mus sekančių skaidri. O valiutos rizika arba valiutų valiutų rizika verčia ne riziką. Vėlgi čia gali kaip pažiūrėsi. Gali būti violetinė rizika kad valiuta brangsta ar pinga arba evoliucijos rizika. Apie politinę riziką kalbame tada kai mes nusipirkome JAV obligacijas o patys turime eurus.

[00:51:36] Taigi mes nusipirkome eurus išsikeisti į JAV dolerius nusipirko mums JAV obligacijos ten nesvarbu kokią periodą. Bet per tą periodą kur mes turėjom JAV obligacijas. Jeigu doleris pabrango.

[00:51:52] Prieš eurą tai tada kas bus kai mes gausime mes eurus reiškęs išsyk keičiamas. Eurus išsyk keičiami į dolerius. Taip. O dar ir nusiperkame obligacijas ar net už tuos dolerius JAV.

[00:52:15] Ir jeigu per tą laiką kol mes turėjom tas obligacijas JAV doleris pabrango ir mes dabar keičiamės parduodami obligacijas arba mums išpirko tas obligacijas taip pat gal doleriais pinigus ir dabar mes turime keistis į eurus. Tai mums gerai kas bus dabar nes. Laimėsime istoriją ar nelaimės pralaimėsime prarasime pinigus.

[00:52:44] Teisingai. JAV doleris pabrango. Mes turėjom doleris tuo metu turėjome ir obligacijas ir iš obligacijų uždirbame pliusą kažkokį ten ir doleris pabrango už brangesnius dolerius nusipirkome daugiau eurų ir pliusas. Ne gauni intrigavo plius valiutų valstybė rizika yra tokia irgi jeigu tu gali ir išlošti ir pralošti. Taip. Bet čia dažniausiai kalbame. Kai mes investuojame užsienyje ir užsienio valiuta nebūtinai užsienyje galima kartais yra išleidžiamas obligacijas ten tarkim kažkurioje šaly. Išvis kita valiuta. Tai kitas klausimas. Bet mes čia kalbame apie. Jeigu jau skaičiuoti eurus dolerius kas greičiausiai daug kas ir daro. Vėliau tas pats su su akcijomis. Valiutos rizika yra. Dabar klausimas kas rizikingiausių. Trisdešimties metų obligacijos su šešių proc. kuponų norma ar vienerių metų obligacijos su 7 proc. pelno norma. Kaip galvojate kas rizikingiausių.

[00:54:08] Turime vieną atsakymą. Turim tris.

[00:54:18] Trisdešimties tai visiškai teisingai kas atsakė trisdešimties. Bet kokiu atveju nesvarbu kuponų Norman žiūrėti nereikia visada reikia žinoti kad kuo ilgesnio periodo obligacijos tuo jos rizikingiausių. Dėl to kad per tuos 30 metų mažai kas gali atsitikti. Palūkanų normos gali pasikeisti ir ekonominė visiškai situacija gali pasikeisti gal net kelis kartus ir taip toliau. Dėl to net čia parašiau tos kuponų normos. Be jų būtų gal mažiau. Sakykim klausimų bet čia jos realiai nieko gali mums nereikia. Mums laikas yra svarbus per tą laiką per ilgą laikotarpį daug kas gali pasikeisti. čia minties tame tiesiog toksai minimalus.

[00:55:07] Atkreipti truputėlį dėmesį norėjau čia dabar reitingai tai dabar kalbėjau apie kredito reitingus ir šią tiesą čia nėra Fico. čia tik kažkaip pasižiūrėjau. Nes dar yra viena pagrindinė tokia agentūra kuri tuos reitingus nustato į kuriuos kreipia dėmesį.

[00:55:30] Čia turi ir Europa dabar savo agentūrą.

[00:55:33] Aišku bet pagrinde tai maudėsi. Agentūros.

[00:55:38] Taip ir jos gali nustatinėti reitingus ne toksai trijų.

[00:55:46] Reitingas tikrai tai realiai pats mažiausia pati mažiausia rizika jis labai stabilus tas kas bus ten šalys pavyzdžiui ten kokia nors JAV arba ten Vokietija turi didžiausią kritinę kredito reitingą.

[00:56:05] Ir kuo didesnis kredito reitingas tuo mažiau reikia mokėti palūkanų. Nes jeigu mes imsime ten kokį nors. Reitingų kompanija rinks medalį reitingų kampanijoje. Sakykim čia šalis paimkime tai šią riziką. Bankroto rizika yra labai didelė.

[00:56:36] Galima sakyti nulinė rizika tai kad šitas Norėdamas pasiskolinti rusai turės mokėti labai dideles palūkanas o tas kuris žino kad taip ir taip saugus ir grąžins visi noriau jiems Collins paklausą jų Obligacijoms bus irgi galės skolinti už mažas palūkanas.

[00:56:54] Dažniausiai yra skirstoma į investicinius ir spekuliacijas obligacijas. Tai visos obligacijos kurios yra ne žemiau negu trigubai. Jos yra skaitomos investicijos obligacijos tai visos obligacijos kurios yra žemiau trigubo. Tai dvigubas BA ir panašiai. Tai jos yra jau labiau skaitomos. Kolektyvas dažniausiai ten patenka gali patekti į kai kurių šalių ten obligacijas besivystančių šalių ir panašiai.

[00:57:29] Būtent tai vėlgi kas kas skiriasi. Aišku pajamingumas skiriasi. Tarp tų rizikingų dėsnių pajamingumas. Sakykime bus daug didesni negu tų kurie sakykim kurie tų kurių reitingai geri jų pajamingumas bus žemesni. Mažiau gausi bet užtat turės tą saugumą.

[00:57:55] Bet ne dažniausiai ir apskritai daro obligacijų portfelius tai sudaryti gali tik atskirais atvejais gali pasirinkti didesnę dalį sudėti į saugias obligacijas tai ir kažkiek tai sudėti į tas spekuliacijas bet tikintis didesnio prieaugį gal ten niekas ir nebus skirtos.

[00:58:21] Ypač sakau ten jau pats blogiausias reitingas tačiau indie folk net nebemoka jokių palūkanų jau viskas negali išsimokėti bankrutuos veteranais sakykim tokie kurie mus nepatikimi bet vis dar moka ir tikėtina išmokės viską jog grąžins visus dalyvius.

[00:58:45] Obligacijos bus labai konservatyvūs investuotojai visiškai konservatyvūs ir investuoja tik į uždirbu mažai bet užtat ramiai miega visiškai taip nes šiuo metu ten su investavus kokia Vokietija tai ten išvis nieko negautų.

[00:59:06] Bet nupirkus Vokietijos obligacijas bet šiaip kai nėra nulinio palūkanų normų stadija kai pas mus dabar realiai kažkiek turi bent jau infliaciją kompensuoti turėtų bent truputėlį toksinių ir vis dar konservatyvūs bet jau ne toks kad visiškai. Aš noriu tik saugiausių. Jie pradeda investuoti ir išskirstyti savo investuotojui savo portfelį tarp visų šitų Baba iki visus pasirenka kažkiek į pačius saugiausių iš kažkur į vidutines vidutinio saugumo ten kompanijų obligacijas kokias su tuo yra. Tačiau kiek daugiau uždirba. Ten visiškai mažai uždirba bet jau yra šiek tiek išsimokėtinai ir agresyvesnis jau yra kai miksas daromos ir iš Investment gryno ir iš non Investment. šių obligacijų tada jau priklausomai nuo situacijos skirstoma kažkur tai mažiau kažkur tai daugiau tų kurie yra visiškai agresyvūs ten spekuliantai visokie ir jie labiau mėgsta.

[01:00:24] Sakau jei tas sakykime žemo kredito reitingo obligacijos nes gali ir spekuliuoti nebūtinai jie lauks ten 10 metų kaip kad sakykime ims sulaukti to mokėjimo ir šiais vėliau ją nupirks ten po savaitės tam buvo kažkas atsitiks. Obligacijų ten kaina išaugs ir jie užsidirbti iš to reikia žinoti tiesiog šituos dalykus šiaip yra reikia ten užsiregistruoti tarkime Mundis ir galite gauti žiūrėti kokios kompanijos kokiose šalyse kokius reitingus turi. Taip pat šiek tik paaiškinu pačius pačius pagrindus kad žiūrėti jau obligacijos rimčiau ir pradėti rinktis tai reikia turėti prieigą.

[01:01:16] Ne vien šito neužteks žinoti reikia matyti kokia konkrečiai kompanija turi kokį reitingą. Kitaip nesužinosime. čia truputėlį istorijos bet čia 15 metų tai nelabai mums įdomi nelabai mums domina istorinis čia tik įdomi dėl to kad dar yra 80 ten 1983 metais. Tarkim kokia nors euro zona arba visa Europa arba euro zonos valstybės bendrai turėdavo mokėti ten bus skolinamasi po 16 beveik procentu 15 su trupučiu. O dabar galima skolintis.

[01:02:02] Už dabar išvis skolinasi valstybė čia 15 metų taip nebuvo taip stipriai nukritusios palūkanos tik Vokietijos buvo iki nulio pasiekusios o dabar Vokietijos žemiau nulio ir kitų šalių ant nulio. Ne tik ne tik euro zonos JAV. Aišku šiek tiek kitaip nes JAV buvo pakels tas palūkanas bet kaip matėte pajamingumas irgi krito stipriai. Praeitais metais vėl buvo palūkanų normos mažinamos.

[01:02:30] Tai čia reikėtų dabartinę labiau aišku situaciją pažiūrėti bet labai stipriai nesiskiria viskas suartėjo ir viskas priartėjo prie nulio truputėlį išsiskirs JAV o euro zona Vokietijoje tik priartėjo prie prie prie mažesnių pajamingumo ir tiek.

[01:02:47] Tai labai įdomu nes jeigu darytume kokį nors grafiką su istorinėmis palūkanų normų taip toje pačioje JAV kaip pamatytume kad pas mus to laiko normos irgi krito bet galime dėl įdomumo padaryti tokį dalyką.

[01:03:16] Ne infliacija veikia. Maks.

[01:03:26] Ne 80 m. čia jau aišku palūkanų normos. Federalinio rezervų banko tai 80 metais palūkanų normos buvo mažos ir kuo toliau link dabartinių laikų. Tai čia jau iki šių dienų neatrodo palūkanų normos. Kuo toliau tuo jos mažėja. Tas pats ir Europoje. Taip tas pats beveik ir europinių Europa į mišką žiūrėtume atskirai. Skirtumų būtų su jas bet bendrai tą patį mėnesį į apačią ir mes turime čia tą grafiką nuo 80 ar ne. Tai va jums ir įrodymas kad palūkanų normos veikia pajamingumas o ne kad infliacija veikia pajamingumas nes jeigu pažiūrėtume į infliaciją vėlgi galite tame pačiame Trading Economics užeiti ir vietoj palūkanų normų įsijungti jungti infliaciją. Tai jeigu infliacija mažėja palūkanų normos irgi mažėja ir atitinkamai tas viskas pajamingumo pajamingumo kareivinėse obligacijų viskas atsispindi taip.

[01:04:30] Tai va tai dabar kalbant taip.

[01:04:33] Apibendrinant šiek tiek čia mano kaip ir viskas ką norėjau papasakoti jums iš esmės padėsiu rytoj eisiu su tas greičiausiai bus rytoj ar poryt jūsų skaidres ir nuorodą į video šitą tai tiesiog skaidresnė pridėjus šiek tiek jums nuorodų kur galės pasiskaityti daugiau. Pavyzdžiui apie obligacijų tipus dar taip. Išpirko masiškai vartojamos obligacijos ir taip toliau yra viso kitų obligacijų apie kurias nekalbėsiu nes ten gryna tokia teorija kad jums tam tikrai bus įdomu tai perskaitys nes čia nebus naudos dideles jeigu aš papasakosiu tai nėra nieko sudėtingo.

[01:05:17] Iš tikrųjų tai tas nuorodos tiesiog papildomos studijos galės patys atsiskaitinėti o apibendrinant tai iš tikrųjų jeigu dabar.

[01:05:30] Pirkti obligacijas tai iš esmės tai rizika kad palūkanų normos ateityje kils. Mano nuomone yra pakankamai nemažos kad ir infliacija išaugs nes prieš tai mes turėjome kalbą kažkurioje praeitą ar už praeitą mes kalbėjome apie fiskalinę politiką dar turėjome ir seniau kalbėjome apie monetarinę politiką kas yra daroma kas nematęs.

[01:06:00] Tai toji nuoroda į kurią jūsų šio klubo nario V. J. Ten rasite visus bananus. Galėsite atrasti ir apie monetarinę ir fiskalinę politiką tai dabar eina link to kad kainų politika bus dar labiau kaltinamojo ir monetarinė kol kas išlieka pagrindinė palūkanų normos mažos. Taip skatinamos skatina ekonomiką. Tai kaip subsidijos ten ir fiskalinė ir monetarinė vystymui galimai meta infliacijos augimui ir pamatysime. Augant infliacijai lūkesčiams infliacijos ir infliacijos galimai netgi palūkanų normoms. Pamatysime pajamingumo. Kilimą ir jeigu mes dabar tarkim ten kaip pavyzdys ten ją apžiūrėjau 1,6 dešimties metų nusipirksiu tokio pajamingumo.

[01:06:49] Tai iš esmės gausis taip kad mes ten užims kažkokią kainą nuo sakykim šimtą.

[01:06:55] Ten dabar buvo ten šimtas 30 bet ne kaina su tokiu pajamingumo. Kas atsitiks jeigu pajamingumas pakils dėl infliacijos palūkanų normų taip pakils nei tarkime dviejų su puse solistų pačių trijų ten buvo su kažkiek taip trijų ten vieno tai kaina kris kaina bus nebe 130 pajamingumas kyla kaina krenta. Kainos gali būti tarkim ten 90 ar gausis taip kad jeigu mes dabar investuosime į obligacijas ir jeigu čia mano asmeninė nuomonė viskas. Per porą metų ateinančių gerinti infliacija pavyks pakelti ir tai tada gausis taip kad mes gauname labai mažą kuponą. Taip obligacijų pajamingumas pakils.

[01:07:48] Kiti gali nusipirkti ir gauti ryškias daugiau sumokėjo mažiau o jus parduoti savo šitas obligacijas turėsite į minusą vietoj šimtą trisdešimt gauti 90. Nereikia žiūrėti į tai kokios perspektyvos didžiausi faktoriai kaip čia galiu klysti. Ar ne dėl to kad čia bus gal nebus ir dar bus sunkiau ir reikės ryškios pajamingumo tai kris kainos kils. Jeigu jūs pirksite po 1,6 pajamingumo ir šimtą trisdešimt kainos tai gal ateityje bus 1,1 ten pajamingumo ir šimtą penkiasdešimt kainuos tą obligacijų ir jūs galėsite bent jau parduoti brangiau negu nupirkti ir už tai iš to uždirbti iš kapitalo prieaugio. Bet čia pat reikia kreipti dėmesį į visą ekonominę situaciją ir aš sakyčiau čia su obligacijomis dar labiau negu su akcijomis.

[01:08:43] Reikia gilintis į ekonomiką į makro kaip į situaciją pasaulyje ir visokias rizikas nes obligacijas į bet kokias rizikas ir koreguoja.

[01:08:54] Jeigu tiktai ten karas prekybos ar kas obligacijų pajamingumas krenta nes čia saugus. Tarkim ypač JAV vyriausybinės kaukės ar Vokietijos obligacijos iš karto pajamingumas krenta. Kainos kyla nes tai saugiausia investicijas. Kai tik viskas gerai ir viskas atrodo ten bus augs ekonomika augs infliacija viskas atvirkščiai kainos krenta pajamingumas kyla čia reikia labai labiau pasigilinti per vieną.

[01:09:23] Aš nelabai jums iš paskos galiu viską bet tikiuosi šiek tiek aiškumo. Sutinku ar ne. Bent jau kaip. Kaip juda kaip daug kuo keičiasi tos kainos. Naujokams ir tokius tokius pagrindus pačius Papasakok tai jeigu norėsite kas nors dar giliau kalbėtume kažkiek apie tas obligacijas tai galite rašyti jeigu bus tų prašymų daug jau galėsime kažkada padaryti dar vieną jų giliau.

[01:09:52] Tai iš mano pusės šiek tiek būtų kitą trečiadienį greičiausiai kažką vėl organizuosime kažkokį klebonavo dar temos nėra bet manau rytoj jau bus aiški tema.

[01:10:07] Ar turite klausimu kažkokių.

[01:10:15] Jeigu neturite galite atsisveikinti komentaras tada aš matysiu kad net ir tada švento baigsime.

[01:10:25] Visas nuorodas ir skaidres gausite ryt poryt.

[01:10:36] Taip pat sveikinasi. Gero vakaro visiems ir iki kitų susitikimų.

[01:10:48] Viso gero.

Jums taip pat gali būti įdomu