Besitęsiantis karas Persijos įlankoje, vėl įsisiūbavę karo veiksmai Juodosios jūros regione toliau trikdo pasaulines tiekimo grandines. Pabrangusi nafta didina ir kitų žaliavų kainas. Brangsta grūdai, auga pasaulinės maisto kainos. Apsunkintos grūdų eksporto sąlygos. Nors šio sezono derlius neturėtų būti prastas, tačiau prognozuojamos didesnės kainos nei prieš metus. Kviečių kontraktų kainos Čikagoje nuo metų pradžios pakilo daugiau nei 27%. Pabrangę ir kukurūzai bei sojos pupelės. Investuotojai, besidairantys alternatyvų, vėl atidžiau atsigręžė į žemės ūkio sektoriuje veikiančias bendroves.
Grūdinių kultūrų grupės (kviečiai, ryžiai, sojos pupelės, kukurūzai) šiemet apskritai yra viena geriausiai atrodančių žaliavų klasių. Žinoma, prie to prisideda pabrangusi nafta, dujos, pakilusios trąšų kainos (skaičiuojama, kad auginant kviečius su energija susijusios išlaidos sudaro 20 – 30% visų sąnaudų), tačiau yra ir eilė kitų veiksnių. Nuo metų pradžios Čikagos ateities sandorių biržoje populiariausių kviečių kontraktų (trumpinys – ZW) kainos pakilo 35%, kukurūzai (ZC) pabrangę beveik 25%, sojos pupelės (ZS) – 18%. Ryžių (ZR) kontraktų kainos šoktelėjusios 25%.
Bendrą grūdų rinkos vaizdą patogiausia sekti analizuojant vieną pagrindinių rinkos indeksų „S&P GSCI Grains“. Tai bendro plataus žaliavų indekso „S&P GSCI“ sub-indeksas. į sudaro keturi CBOT biržos ateities sandoriai, sveriami pagal pasaulines gamybos apimtis: kukurūzams tenka apie 41%, sojoms – apie 27%, skirtingų rūšių kviečiams – apie 32% indekso dalis. Indekso reikšmė nuo metų pradžios yra paaugusi 24,2%. Per pastaruosius 12 mėnesių augimas siekia beveik 28%. Ties, pavyzdžiui, pastarųjų penkerių metų pokytis yra neigiamas ir siekia 8,9% (2022 metų prasidėjusio karo Ukrainoje įtaka).
Jeigu 2025 metais JAV ūkininkai nuėmė rekordinį, 17 mlrd. bušelių (apie 432 mln. tonų) kukurūzų derlių, o gruodžio 1 d. šalies kukurūzų atsargos buvo didžiausios istorijoje (USDA), tai šių metų derliui neigiamos įtakos turėjo vasaros karščiai. JAV žemės ūkio departamento USDA rugpjūčio ataskaitoje sumažintos derlingumo prognozės, tiesa, dėl išaugusių pasėlių plotų kukurūzų derliaus apimtys vis tiek turėtų siekti 16 mlrd. Bušelių. Tai būtų antras didžiausias istorijoje derlius istorijoje. JAV yra didžiausia kukurūzų auginta pasaulyje. Šalies ūkiuose užauginama apie trečdalis viso pasaulio kukurūzų derliaus.
Per savaitę iki straipsnio rašymo (rugpjūčio 22 d.) apie 10% šoktelėjo ir kviečių kainos. Pirmą rugpjūčio mėnesio pusę Ukrainos žemės ūkio eksportas staigiai krito suintensyvėjus kariniams veiksmams Juodojoje jūroje. Pagrindinis šalies uostas Odesoje iš esmės neveiksnus. Per Odesą iki šiol išgabenta apie 90% Ukrainos žemės ūkio derliaus. rusijos karinės pajėgos nuo birželio mėnesio atakavo bent 50 krovininių Ukrainos laivų. Skaičiuojama, kad 2026/27 metų grūdų derlius sieks 60 mln. Tonų. Eksportuoti turėtų būti iš viso 38 – 40 mln. Ūkininkai dalį užaugintos produkcijos tiesiog palieka laukuose. Ukraina yra didžiausia pasaulyje saulėgrąžų ir saulėgrąžų aliejaus (50% visos rinkos) eksportuotoja. Šalis yra trečia pagal dydį miežių, ketvirta didžiausia kukurūzų ir penkta pagal kviečių eksporto apimtis pasaulyje. Tuo tarpu pietų Europa kenčia nuo istorinių karščių, pvz. Prancūzija šiemet tikisi mažiausio kukurūzų derliaus nuo 1980 metų.
Grūdų rinkoje viena iš pirmaujančių valstybių pagal eksporto apimtis yra minėta Ukraina. Daug kukurūzų, sojos pupelių produkcijos pasauliui taip pat tiekia ir JAV ūkininkai. Tiesa, grūdų auginimo ir eksporto geografija kiek primena dujų rinką, kurios ypatumus aptarėme gegužės mėnesio numeryje. Daugiausiai užauginančios valstybės nebūtinai yra ir didžiausios eksportuotojos.
Didžiausios kviečių augintojos pasaulyje yra ne rusija ar Ukraina, kaip dažnai galvojama, o Kinija (apie 140 mln. tonų) ir Indija (apie 115 mln. tonų). Logiška. Abi šalys turi daugiausiai gyventojų pasaulyje ir iš esmės visą užsiaugintą derlių suvartoja vidaus rinkoje.
Eksporto rinka atrodo kitaip. Nepaisant karinės agresijos, didžiausia pasaulyje kviečių eksportuotoja išlieka rusija. Po jos seka Europos Sąjungos šalys (apie 140 mln. tonų derliaus, iš kurio nemaža dalis užauginta Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse). Toliau rikiuojasi rekordinį (apie 40 mln. Tonų) derlių nuėmusi Kanada, Australija, Ukraina, JAV. rusija per sezoną parduoda apie 45 mln. tonų, t. y. maždaug penktadalį viso pasaulyje eksportuojamo kviečių kiekio. Pigių Juodosios jūros regiono kviečių pasiūla dažniausiai ir nustato pasaulinės rinkos kainų grindis. Įdomu tai, kad JAV, istoriškai buvusi didžiausia pasaulio kviečių eksportuotoja, šiuo metu yra penktoje vietoje. Nors, pavyzdžiui, šio sezono eksportas (apie 24,5 mln. tonų) yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
Kukurūzų rinkoje neabejotina lyderė yra jau minėta JAV. Šių metų šalies ūkiuose kukurūzų derlius turėtų viršyti 400 mln. tonų, t.y. maždaug trečdalį visos pasaulio produkcijos. Antroje vietoje yra Kinija. Šalyje užauginama apie 295 mln. tonų kukurūzų. Vėlgi Kinija visą derlių suvartoja pati, tad kukurūzų eksporto rinkoje JAV labiausiai varžosi su Brazilija, kur užauginama apie 138 mln. tonų ir Argentina. Pastarojoje pastarasis derlius turėtų būti rekordinis ir siekti 61 mln. tonų (ankstesniais metais sudarė 50 mln.). JAV užaugintų kukurūzų derlius rinką pasiekia rudenį. Kiek anksčiau jau būna superkamas Argentinos derlius, o vasarą rinką papildo Brazilijos „safrinha“, t.y. antras metuose ir didžiausias šalies kukurūzų derlius. Dėl tokio sezoniškumo pasiūlos padidėjimo kainų spaudimas kukurūzų biržoje dažnai kartojasi.
Sojų pupelių rinkoje pastarąjį dešimtmetį taip pat įvyko pokyčių. Brazilija, kur užauginama apie 178 mln. tonų žaliavos, aplenkė iki tol pirmavusią JAV (apie 120 mln. tonų) ir tapo didžiausia pasaulio sojos pupelių augintoja bei eksportuotoja. Trečioje vietoje po Brazilijos ir JAV rikiuojasi Argentina, kuri didžiąją dalį derliaus perdirba ir eksportuoja jau ne pačias sojos pupeles, o jų miltus ir aliejų. Tam turi įtakos Argentinos valdžios sprendimai. Sojos pupelių eksportas Argentinoje apmokestinamas didesniu muitu nei perdirbtų produktų, tad perdirbti apsimoka labiau. Tuo pačiu sukuriama daugiau pridėtinės vertės vietinėje rinkoje. Apskritai sojų pupelių rinka yra labiausiai koncentruota iš visų grūdinių kultūrų. Trys Amerikos žemynų šalys kartu užaugina apie 80% viso pasaulio derliaus. Didžioji eksporto dalis iškeliauja į Kiniją, superkančią apie 60% pasaulyje parduodamų sojų.
Kiekviena grūdinė kultūra turi pagrindinį didžiausią derliaus dalį superkantį pirkėją / šalį. Kviečius importuojančių valstybių pasiskirstymas yra plačiausias. Tiesa, čia taip pat galima išskirti didžiausius rinkos importuotojus. Istoriškai didžiausias kviečių supirkėjas pasaulyje yra Egiptas. Iš ~218 mln. tonų per metus eksportuojamų kviečių Egiptas supirks apie 13 mln. tonų, t. y. apie 6%. Vietinė pasiūla padengia apie 50% šalies poreikio. Egiptas labiausiai priklauso nuo rusiškų ir ukrainietiškų kviečių. Pavyzdžiui, 2024/25 sezoną rusija šaliai patiekė 8,3 mln. tonų, t. y. du trečdalius viso Egipto importo.
Toliau pagal kviečių importo apimtis rikiuojasi tokios valstybės, kaip Indonezija, Turkija, Alžyras, Marokas. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono valstybės kviečius importuoja per valstybines agentūras rengiamais dideliais konkursais. Vienas Egipto ir Alžyro skelbiamas pirkimo konkursas gali stipriau paveikti Paryžiaus ir Čikagos biržų kontraktų kainas bent jau trumpuoju laikotarpiu. Importuotojų paklausa mažai elastinga. Duonai ir pašarams gaminti perkami kviečiai įsigyjami iš esmės nepriklausomai nuo kainos rinkoje, tad pasiūlos šoko metu, pvz. 2022 metais, rinka balansuojasi ne per paklausos sumažėjimą, o per staigų kainų šuolį.
Tuo tarpu sojų rinka atrodo visiškai kitaip nei kviečių. Ją iš esmės galima vadinti Kinijos rinka. Šalis superka apie 60% viso pasaulyje eksportuojamo sojų kiekio. Supirktos sojos pupelės daugiausiai naudojamos auginamų kiaulių ir paukščių pašarams. Sojų pupelių rinkai ir kainos pokyčiams nemažai įtakos turi Kinijos ir JAV prekybos santykiai. Kai 2018 metais tarp dviejų valstybių prasidėjo prekybos karas, Kinija nemažą sojos pirkimų dalį perkėlė į Pietų Ameriką ir buvusio importo srauto atgal į JAV nebegrąžino. Brazilijos ūkininkai sparčiai išplėtė pasėlių plotus, o šalies eksportas į Kiniją šiuo metu beveik kelis kartus viršija JAV prekybos apimtis. Kinija, vykdydama prekybos susitarimų įsipareigojimus, toliau perka amerikietiškas sojų pupeles, tačiau braziliška žaliava yra pigesnė ir gerokai labiau patraukli nei JAV. Prie to dar ir mažinama priklausomybė nuo šiuo metu itin politiškai nestabilaus tapusio tiekėjo.
Kukurūzų rinkoje didžiausia importuotoja yra Meksika, perkanti beveik išskirtinai tik JAV užaugintą derlių. Šalis per metus importuoja maždaug aštuntadalį viso pasaulyje ekspotuojamo kukurūzų kiekio. Didžioji dalis iš JAV į Mesiką išvežiamų kukurūzų keliauja geležinkeliais tik kelis ar kiek daugiau šimtų kilometrų. JAV šiuo atžvilgiu turi nepajudinamą konkurencinį pranašumą prieš galimas kitas žaliavos tiekėjas. Po Meksikos daugiausiai kukurūzų pasaulyje nuperka Japonija (apie 15 mln. Tonų). Pietų Korėja ir Vietnamas (po 11 – 12 mln. tonų) ir Egiptas (apie 9,5 mln. tonų). Šalių gyvūlių ir paukščių ūkiai perka žaliavą pašarams. Pastaraisiais metais Kinija itin stipriai sumažino kukurūzų importą. 2021 metais šalis importavo rekordinį, t.y. apie 28 mln. tonų siekiantį kukurūzų kiekį. Vėliau, siekdama apsaugoti savo ūkius ir atsigręždama į vidaus rinką, pirkimus sumažino daugiau nei 80%. Praėjusiais metais Kinijos importas nesiekė ir 4 mln. tonų.
Remiantis liepos mėnesį paskelbta naujausiu šių metų „EBPO“ ir „FAO“ žemės ūkio apžvalga (2026 – 2035 m.), pasaulinės žemės ūkio gamybos apimtys per ateinantį dešimtmetį turėtų išaugti apie 13%. Didžioji dalis augimo bus pasiekta ne plečiant dirbamos žemės plotus, o didinant jau dirbamų žemių derlingumą. Paklausa turėtų augti kartu su gyventojų skaičiumi. 2035 metais pasaulyje turėtų gyventi 8,89 mlrd. Gyventojų. Šiuo metu populiacija siekia apie 8,3 mlrd. Pasak ataskaitos, didžiausias gyventojų prieaugis bus Azijoje ir Afrikos žemyne į pietus nuo Sacharos dykumos. Skaičiuojama, kad vien tik Pietryčių Azijos regiono šalims teks apie 40% prognozuojamo viso pasaulio žemės ūkio produkcijos suvartojimo prieaugio. Didesnė dalis Afrikos ir Azijos valstybių liks arba taps grūdų importuotojomis, vietiniams ūkiams nespėjant plėstis paskui gyventojų ir pajamų augimą. Tuo tarpu Amerikos žemynai ir dalis Europos valstybių toliau liks pagrindiniais žemės ūkio kultūrų produkcijos eksporto regionais.
Ataskaitoje prognozuojama, kad grūdų kainos per dešimtmetį po truputį kils. Vidutinė kviečių tonos kaina turėtų viršyti 300 JAV dolerių, kukurūzų artėti link 235 JAV dolerių už toną. Tiesa, toks kainų augimas iš esmės atspindės tik infliaciją. Dirbamų žemės plotų derlingumo didėjimas turėtų atsverti kylančias sąnaudas. Gūdai nėra struktūriškai deficitinė žaliava, kaip, pavyzdžiui, yra varis. Grūdų rinkoje daugiausiai uždirbama iš išaugusio kintamumo, staigių pokyčių ir įvykių rinkoje, kai vario atveju teoriškai būtų užtekę nusipirkti kelias tonas vario ir jas laikyti ilgą laiką.
Kaip didžiausią potencialą padidinti žemės ūkio žaliavų gamybos apimtis išskiriama Brazilija. Tai yra bene vienintelė didelė žemės ūkio valstybė, galinti reikšmingai plėsti dirbamų žemių plotus stipriai nekertant miškų. Šalyje vyraujantis tropinis klimatas leidžia nuimti du derlius per metus. Pavyzdžiui, po sojų pupelių derliaus nuėmimo tame pačiame lauke Brazilijos ūkininkai sėja kukurūzus. Kaip minėta, Brazilija jau aplenkė JAV sojų pupelių eksporto apimtimis. Ilgesniuoju laikotarpiu realu, kad tą patį padarys ir kukurūzų rinkoje. „EBPO“ ir „FAO“ žemės ūkio apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys ir į Afrikos žemyną. Čia dirbamų laukų derlingumas, lyginant su išsivysčiusių šalių ūkiais, tebėra kelis kartus mažesnis. Tikimasi, kad infrastruktūros ir kapitalo trūkumas šį skirtumą sumažins ne greičiau nei per kelis dešimtmečius.
Itin svarbus ir karo Ukrainoje pabaigos klausimas. Prieš karą Ukraina eksportuodavo apie 50 – 60 mln. tonų grūdų ir užėmė apie 10% pasaulio kviečių bei apie 15% kukurūzų eksporto rinkos. Taikos atveju galima tik4tis, kad tiek kviečių, tiek kukurūzų rinkose kainos bent jau trumpuoju laikotarpiu stipriau smuktelėtų. Atpigtų laivų draudimas Juodojoje jūroje, Ukraina vėl galėtų eksportuoti produkciją. Žinoma, pilnas gamybos atsistatymas užtruktų gerokai ilgiau. Dalis dirbamos žemės yra užminuota, apgadinta sandėliavimo ir uostų infrastruktūra. Analitikų vertinimu, iki prieškarinių apimčių Ukraina galėtų sugrįžtų per 3 – 5 metus. Karo pabaiga rinkose sukeltų trumpalaikį neigiamą šoką kviečių, kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų kainoms. Taip pat žemdirbystės bendrovių akcijoms, tačiau iš kitos pusės padidės paklausa, pvz. technikos gamintojams, trąšų tiekėjams.
Grūdų rinkoje veikiančias bendroves galima suskirstyti į pagrindines kategorijas: augintojai, prekybininkai ir perdirbėjai, žemės, infrastruktūros valdytojai ir tiekėjai.
Augintojai, žinoma, atsakingi už žaliavos (kviečių, kukurūzų, t.t.) auginimą. Didžioji dalis pasaulio žemės ūkio bendrovių yra privačios ir valdomos šeimos ūkių. Tiesa, yra keletą stambesnių įmonių, kurių akcijos listinguotos biržoje. Niujorke prekiaujama Pietų Amerikoje veikiančios „Adecoagro“ (trumpinys – AGRO) akcijomis. Šiemet jos pabrangusios daugiau nei 40%. Viena didžiausių Brazilijos žemės ūkių kompanija „SLC Agricola“ taip pat viešai kotiruojama. Baltijos biržoje turime ir didžiausią ūkio produkcijos gamintoją „Linas Agro Group“, kuri užsiima tiek augalininkyste, tiek grūdų prekyba. Augintojai ir jų rezultatai labiausiai priklauso nuo žaliavos kainos biržoje. Kylant kviečių ar kukurūzų kainoms jų pelnai atitinkamai didėja, o krentant smunka. Investuojant į tokio tipo įmones yra ir kitų specifinių rizikų, pavyzdžiui, atskirame regione veikianti bendrovė yra priklausoma nuo to regiono orų ir klimatinių sąlygų, kurios gali sugadinti ir viso sezono derlių.
Prekybininkai ir perdirbėjai užima visos rinkos grandinės vidurį. Rinkos segmente dominuoja „ABCD ketvertas“ (angl. ABCD quarter). Tai yra keturios didžiausios perdirbimo bendrovės: „Archer-Daniels-Midland“ (ADM), „Bunge Global“ (BG), „Cargill“ ir „Louis Dreyfus“. Investuotojams prieinamos tik „Archer-Daniels-Midland“ (ADM), „Bunge Global“ (BG). „Cargill“ ir „Louis Dreyfus“ akcijomis biržose neprekiaujama. Įvariais vertinimais, „ABCD ketvertukas“ yra atsakingas už 70 – 90% pasaulio grūdų ir sėklų aliejų prekybos srautų. Beje, „Cargill“ yra didžiausia pagal pajamas privati kompanija JAV. Metiniai jos pardavimai viršija 150 mlrd. JAV dolerių. Ketvertą vejasi Kinijos valstybinė „COFCO“. Kompanijos superka, sandėliuoja, gabena ir perdirba grūdus. Uždirbama iš prekiaujamų žaliavų kainų skirtumų tarp regionų ir skirtingų perdirbimo maržų, o ne iš pačių žaliavų kainų pokyčių. Panašiai kaip, pavyzdžiui, gamtinių dujų vamzdynų operatoriams, tokioms kompanijoms svarbiausia prekybos srautai ir didelis kainų kintamumas. Tą patvirtina 2021 – 2022 metų rezultatai. Tuometinis laikotarpis nemažai bendrovių buvo rekordinis pelnų atžvilgiu.
Kaip žemės ir infrastruktūros valdytojas, kurių akcijas galima rasti viešai prekiaujamas, galima išskirti JAV biržoje listinguotus žemės ūkio paskirties žemės REIT fondus, t.y. „Farmland Partners“ (FPI) ir „Gladstone Land“ (LAND). Fondams priklauso dirbama žemė, kuri yra nuomojama ūkininkams. Pajamas generuoja ilgalaikės nuomos sutartys, kurių sąlygos mažai priklauso nuo grūdų kainų pokyčių. Žemės vertė istoriškai apsaugo nuo infliacijos. Tokių fondų, tiesa, privačių galima ir Lietuvoje. Šiai kategorijai taip pat galima priskirti ir grūdų terminalus bei elevatorius valdančias bendrovės, pavyzdžiui, JAV „The Andersons“ (ANDE) ar Australijos „GrainCorp“ (GNC).
Tiekėjų kompanijų segmentas yra plačiausias. Čia galima išskirti trąšų („Nutrien“, „Mosaic“, „CF Industries“, „Yara“), sėklų ir augalų apsaugos priemonių („Corteva“, „Bayer“, „BASF“) ir technikos („Deere“, „CNH“, „AGCO“) gamintojas. Kai grūdų kainos sukyla ir ūkininkai uždirba didesnius pelnus, investuojama į naujos technikos įsigijimus, negailima lėšų trąšoms ir brangesnėms kokybiškesnėms sėkloms. Kainoms smuktelėjus, technikos ir įrangos pirkimai atidedami, tad tiekėjų segmento bendrovės grūdų ciklo pojūčius pajaučia su vėlavimu. Kaip vieną žinomiausių ir geriausių šio segmento atstovių galima išskirti žemės ūkio technikos gamintoją „Deere“ (DE). Bendrovė vertinama apie 175 mlrd. JAV dolerių, o jos akcijos per pastarąjį dešimtemtį pabrango 644%.
Siekiantiems platesnės diversifikacijos sektoriuje vienu instrumentu Europos biržose pasirinkimas kuklus. Vienintelis žemės ūkio sektoriui (ne pačioms žaliavoms) dedikuotas fondas yra „iShares Agribusiness UCITS ETF“ (trumpiniai – SPAG, ISAG). Fondas seka „S&P Commodity Producers Agribusiness“ indeksą. Fondo valdomas turtas siekia apie 400 mln. EUR, metinis mokestis – 0,55%. Didžiausią indekso dalį sudaro tiekėjai ir perdirbėjai – „Deere“, „Corteva“, „Nutrien“, „ADM“. „VanEck“, kurios amerikietiškas žemės ūkio fondas „MOO“ valdo beveik 1 mlrd. JAV dolerių, registruoja fondo vienetus Airijoje, tad pasirinkimas šiame sektoriuje investuotojams padidės.
Nesiruošiant aktyviai prekiauti, su grūdų ateities sandoriais susietų fondų (pavyzdžiui, „WisdomTree Agriculture“ ) reikėtų vengti. Grūdų ateities sandorių kainos didžiąją laiko dalį būna contango būsenoje. Nuolatinis kontraktų perkėlimas į kitą kontrakto laikotarpį „suvalgo“ grąžą, net jei pati žaliavos kaina nesikeičia. Tokie instrumentai tinka tik trumpalaikei pozicijai draudžiantis nuo trumpo laikotarpio katalizatorių, pavyzdžiui, sausros ar geopolitinių įvykių.
Primename, kad tai nėra investavimo rekomendacija. Prieš atliekant investicinius sprendimus būtina pasitarti su finansų konsultantu. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnio autorius: Marius Vazalis
Straipsnis buvo spausdintas 2026 m. rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Myriad capital naujienos
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.