2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje stipriai pašokdino iki tol paraštėse buvusio gynybos sektoriaus bendrovių akcijas. Investicijų valdytojai, anksčiau vengdavę šio sektoriaus dėl perteklinių reikalavimų, į jį atsigręžė ir pradėjo ženkliai didinti investicijas. Ko galima tikėtis artimiausiais metais?
Per pirmus karo mėnesius Vokietijos „Rheinmetall“ vertė daugiau nei padvigubėjo, o vėliau vienu metu buvo išaugusi ir daugiau nei 20 kartų. Kariniai konfliktai įsiliepsnojo ir kituose pasaulio regionuose. Europos valstybės, iki tol iš esmės neskyrusios dėmesio savo kariniams reikalams, buvo priverstos pradėti didinti gynybos biudžetus.
Kariniai konfliktai tęsiasi, tiesa, nepaisant to ir toliau augančių išlaidų, akcijų biržose sektoriaus bendrovių rezultatai šiemet gerokai skyrėsi. Pavyzdžiui, JAV „Lockheed Martin“ akcijos nuo metų pradžios pakilusios maždaug ketvirtadaliu, o „Rheinmetall“ vertybiniai popieriai per tą patį laikotarpį nukrito apie 30 %. Abiejų įmonių užsakymų mastai rekordiniai, abi gamina tai, ko pasauliui pagal šiandienos aktualijas bene labiausiai reikia.
Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2025 m. pasaulio valstybės gynybos (arba ir karo) reikmėms išleido 2,89 trln. JAV dolerių – tai didžiausia lėšų suma per visą SIPRI duomenų rinkimo istoriją. Gynybos biudžetai augo vienuoliktus metus iš eilės. Galima palyginti: 2016 m. skirta 1,69 trln. JAV dolerių, t. y. per dešimtmetį gynybos išlaidos išaugo apie 70 %. Šiuo metu gynybos reikmėms per metus skiriama apie 2,5 % viso bendrojo pasaulio vidutinio produkto.
Geografiškai išlaidos labai koncentruotos. Neabejotina lyderė yra JAV. Šalis praėjusiais metais karinėms ir gynybos reikmėms išleido 954 mlrd. JAV dolerių, t. y. trečdalį visų pasaulio karinių išlaidų.
Antroje vietoje Kinija su 336 mlrd. JAV dolerių. Kinijos gynybos biudžetas auga jau 31 metus iš eilės. Toliau – Rusija (190 mlrd. JAV dolerių), Vokietija (114 mlrd.), Indija (92 mlrd.).
Pagal gynybai tenkančią BVP dalį vaizdas skiriasi. JAV gynybai skiria 3,2 % BVP, Vokietija – 2,6 %, o Rusija – virš 7 %. Lietuva tarp NATO narių šiemet pirmauja su 5,3 % išlaidų dalimi nuo BVP.
JAV turi didžiausią gynybos biudžetą ir užima didžiausią ginklų eksporto rinkos dalį pasaulyje. Pasak SIPRI, 2021–2025 m. JAV teko 42 % viso pasaulio ginklų eksporto. Šalyje pagamintos ginkluotės pardavimai, palyginti su 2016–2020 m., išaugo 27 %. Antroje vietoje rikiuojasi Prancūzija, kurios prekybos mastai sudaro apie 10 %. Toliau Rusija (6,8 %), Vokietija (5,7 %), Kinija (5,6 %), Italija (5,1 %). SIPRI skaičiuoja ne parduotos ginkluotės vertę pinigine išraiška, o kiekį, t. y. kiek realios karinės technikos perkelta iš vienos šalies į kitą.
Prieš dešimtmetį Rusija buvo antra pagal dydį karinės technikos eksportuotoja pasaulyje ir užėmė apie 20 % rinkos. Per pastaruosius penkerius metus jos eksportas sumažėjo 64 %. Karas Ukrainoje sunaudojo gamybos pajėgumus. Sankcijos atbaidė pirkėjus. Per šį laikotarpį Italijos eksportas išaugo 157 %, Izraelio – 56 %. Pietų Korėja taip pat dažniau laimi didelius užsakymus, ypač Lenkijoje, kuri perka apie 58 % visų Korėjos ginklų.
Ryškiausi pokyčiai įvyko Europoje. Regiono valstybių ginklų importas per penkerius metus išaugo 210 % ir dabar sudaro trečdalį pasaulio importo. Beveik pusė Europos įsigytų ginklų atkeliauja iš JAV. Europoje vis dažniau ir garsiau kalbama, kad didėjantys gynybos biudžetai turėtų nusėsti vietos pramonės sektoriuje.
Vertinant kariuomenių dydžius gerokai išsiskiria ir pirmauja Kinija. Remiantis IISS „The Military Balance“ duomenimis, 2025 m. Kinijos kariuomenėje tarnavo 2,04 mln. karių. Indija turi beveik 1,5 mln. karių. Trečioje vietoje – JAV (1,32 mln.). Toliau rikiuojasi Šiaurės Korėja (1,28 mln.), Rusija (1,13 mln.) ir Ukraina (730 tūkst.). Pirmąjį dešimtuką užbaigia Pakistanas, Iranas, Etiopija ir Pietų Korėja.
Tik karių skaičius, žinoma, nieko nesako apie kariuomenės pajėgumus. Šiaurės Korėja turi beveik tokio pat dydžio kariuomenę kaip JAV, tačiau gynybai išleidžia tik nedidelę dalį JAV biudžeto ir technologiškai yra gerokai atsilikusi. Šiuolaikiniame kare sėkmę lemia technologijos, oro pajėgos, dronai ir šaudmenų atsargos. Vienam JAV kariui tenka kelis kartus daugiau gynybos išlaidų nei kurios kitos šalies kariui.
Karas Ukrainoje parodė, kad be žmonių vis dar neapsieinama. 2024 m. Rusijoje pasirašytas dekretas didinti kariuomenę iki 1,5 mln. karių. Europos šalys atsakydamos vėl diskutuoja apie privalomosios tarnybos įvedimą. Vokietija, šiuo metu turinti apie 180 tūkst. aktyvių karių, siekia iki 2035 m. jų skaičių padidinti iki maždaug 260 tūkst. Lietuvos ginkluotąsias pajėgas sudaro apie 23 tūkst. karių ir tarnautojų. Pagal susitarimą su Vokietija Lietuvoje bus perkelta apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilinių darbuotojų.
Gynybos reikmėms skirtų išlaidų augimas dar tik įsibėgėja. 2025 m. birželį Nyderlanduose vykusiame susitikime NATO šalys sutarė iki 2035 m. gynybai skiriamas išlaidas padidinti iki 5 % nuo BVP. Iš jų 3,5 % turi tekti tiesioginėms karinėms išlaidoms, o likę 1,5 % – su saugumu susijusiai infrastruktūrai, kibernetinei gynybai ir panašioms sritims. Dar visai neseniai daugeliui Europos šalių sunkiai sekėsi pasiekti ir 2 %. Tiesa, „Oxford Economics“ vertinimu, 1,5 % dalis realių naujų išlaidų iš esmės nesukurs, nes į ją pateks tos sritys, kurios yra finansuojamos ir šiuo metu. Vis dėlto net ir skaičiuojant tik 3,5 % dalį tai reikš, kad Europos valstybių gynybos biudžetai per dešimtmetį turėtų išaugti maždaug pusantro karto.
Europos Komisija su komisaru Andriumi Kubiliumi priešakyje praėjusiais metais pristatė „ReArm Europe“ planą, kuris sutelks iki 800 mlrd. eurų lėšų gynybai. Didžioji dalis plano apima leidimą valstybėms gynybos reikmėms skolintis neperžengiant ES biudžeto taisyklių, o 150 mlrd. eurų bus skiriama per SAFE paskolų programą bendriems ginkluotės pirkimams. Ko gero, labiausiai į priekį pasistūmėjo Vokietija, kuri atsisakė savo „skolos stabdžio“ gynybos išlaidoms. Jos planuojamas kitų metų gynybos biudžetas turėtų išaugti dar 27 mlrd. eurų, t. y. beveik trečdaliu, o iki 2029 m. bendros išlaidos turėtų viršyti 3,5 % BVP dalį.
JAV situacija kitokia. Prezidento administracija 2027 finansiniams metams pasiūlė rekordinį 1,5 trln. JAV dolerių gynybos biudžetą, kuris būtų 42 % didesnis nei šiemet. Atstovų Rūmų ir Senato projektuose figūruoja 1,1–1,15 trln. dolerių. Net ir mažesnė suma reikštų nemažą augimą. Azijoje augimas nuoseklesnis. Kinija šių metų gynybos biudžetą didina 7 % (iki maždaug 1,9 trln. juanių). Japonija 2 % BVP ribą pasiekė 2025 finansiniais metais, t. y. dvejais metais anksčiau, nei planavo.
Karai Ukrainoje ir Irane parodė, kad labiausiai trūksta šaudmenų, oro gynybos sistemų ir dronų. Būtent šiose srityse užsakymai auga sparčiausiai.
2024 m. 100 didžiausių sektoriuje veikiančių bendrovių pardavė ginklų ir karinių paslaugų už rekordinius 679 mlrd. JAV dolerių. Beveik pusė šios sumos, t. y. 334 mlrd., teko 39 JAV kompanijoms. Europos įmonių (be Rusijos) pardavimai siekė 151 mlrd., Azijos sudarė apie 130 mlrd.
Pirmame didžiausių kompanijų dešimtuke yra šešios JAV kompanijos. Sąrašo viršuje yra „Lockheed Martin“, kuri praėjusiais metais gavo 75 mlrd. JAV dolerių pajamų. Iš jų, apie 90 % dalis gauta tik iš prekybos ginklais. Toliau rikiuojasi „Patriot“ oro gynybos sistemų gamintoja RTX. Pastarosios pajamos siekia netoli 100 mlrd. dolerių, tiesa, iš ginkluotės pardavimų gaunama apie 54 % dalis. Taip pat tarp lyderių yra B-21 bombonešio gamintoja „Northrop Grumman“, britų „BAE Systems“ ir „General Dynamics“.
JAV bendrovės dominuoja dydžiu ne tik dėl didžiausio pasaulyje savo šalies gynybos biudžeto. Pasibaigus Šaltajam karui, valstybė skatino gynybos sektoriaus įmones jungtis, ir iš kelių dešimčių gamintojų liko daugiau didelių įmonių grupių. Europoje konsolidacijos nebuvo. Kiekviena didesnė regiono šalis turi vietinę lyderiaujančią bendrovę, veikiančią gynybos sektoriuje, todėl rinka yra gerokai labiau išskaidyta, palyginti su JAV.
Kiekviena sektoriaus produktų grupė taip pat turi savo lyderiaujančias bendroves. Naikintuvų gamyboje dominuoja „Lockheed Martin“ su F-35, kurį yra užsisakiusios beveik 20 šalių kariuomenių. Raketų ir oro gynybos srityje pirmauja RTX (sistema „Patriot“) ir „Lockheed Martin“, o Europoje – MBDA. Povandeninius laivus ir karo laivus daugiausiai gamina „General Dynamics“, „Huntington Ingalls“, „BAE Systems“ ir prancūzų „Naval Group“. Tankų, šarvuočių ir artilerijos gamyboje dominuoja „Rheinmetall“, KNDS (tankai „Leopard 2“, haubicos „Caesar“) ir „BAE Systems“, o pietų korėjiečių „Hanwha“ K9 haubicos tapo vienos perkamiausių pasaulyje. Šaudmenų rinkoje svarbiausios „Rheinmetall“, „Nammo“ ir CSG. Elektronikos, radarų ir ryšių srityse pirmauja „L3Harris“, „Northrop Grumman“ ir „Thales“.
Kinijos gamintojos AVIC, CETC ir NORINCO taip pat patenka tarp didžiausių gynybos sektoriaus bendrovių, tačiau jos beveik visą pagamintą produkciją parduoda savo kariuomenei.
Nors JAV kompanijos sektoriuje dominuoja, pastaraisiais metais būtent europietiškų įmonių finansiniai rezultatai gerėjo sparčiausiai. Iš viso 2024 m. Europos gynybos bendrovių pajamos padidėjo 13 %, JAV ūgtelėjo 3,8 %. Įspūdingiausiai išaugo Čekijos CSG („Czechoslovak Group“) pardavimai. Jie 2024 m. šoktelėjo 193 %, o pernai paaugo dar 71 %. Prie to labiausiai prisidėjo sviedinių tiekimas Ukrainai.
CSG šiemet debiutavo ir viešojoje akcijų rinkoje. Bendrovė per metų pradžioje surengtą IPO akcijas išplatino po 25 eurus ir taip pritraukė 3,8 mlrd. eurų kapitalo. Per IPO kompanija buvo įvertinta 25 mlrd. eurų. Tiesa, kaip ir kitos Europos gynybos bendrovių akcijos, taip ir CSG vertybiniai popieriai šiemet stipriau pigo. Rašant straipsnį Amsterdamo biržoje už CSG akcijas biržoje buvo mokama po 13,7 Eur.
Šiemet itin išsiskyrė pavienių bendrovių akcijų pokyčiai. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios „Rheinmetall“ akcijos atpigo beveik 35 %, „Lockheed Martin“ pabrango daugiau nei 20 %.
Viena pagrindinių priežasčių galima laikyti ilgai trukusį „Rheinmetall“ ir kitų Europos sektoriaus bendrovių akcijų ralį, kuris turėjo kada nors baigtis. Į „Rheinmetall“ kainą investuotojai jau buvo įskaičiavę kelerius metus labai sparčios plėtros ir gerėsiančių rezultatų. Tokiu atveju užtenka ir nedidelio nusivylimo ar nežymiai pakoreguotų prognozių, kad akcijos smarkiau atpigtų. Vasarį bendrovė paskelbė šių metų prognozes, kurios prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Akcijos stipriau smuko ir kai birželį Vokietija atsisakė 10 mlrd. eurų vertės F126 fregatų programos, kurioje dalyvavo „Rheinmetall“. Neigiamus trumpesnio laikotarpio pokyčius lemia ir naujienos apie galimas taikos derybas Ukrainoje.
Vertinant ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, pastaruosius penkerius metus, net ir po šių metų kritimo „Rheinmetall“ akcijos pabrangusios daugiau nei 10 kartų, per tą laiką JAV kompanijos vertybinių popierių kainos pakilo apie 60 %.
Šių metų „Lockheed Martin“ istorija priešinga Vokietijos konkurentei. 2025 m. JAV gamintojos pelnas mažėjo dėl patirtų nuostolių vykdant keletą slaptų aviacinių programų, todėl šie metai prasidėjo su mažesniais analitikų lūkesčiais. Vis dėlto didžiausią įtaką turi pradėtas karas Irane, kuris ištuštino JAV raketų ir oro gynybos atsargas, o būtent jas gamina „Lockheed Martin“. Praėjusį mėnesį paskelbti trečiojo ketvirčio rezultatai viršijo prognozes, o gauti užsakymai pasiekė rekordinius 292 mlrd. JAV dolerių. JAV bendrovė rašant apžvalgą rinkoje buvo vertinama apie 138 mlrd. JAV dolerių.
„Lockheed Martin“ akcijos šiuo metu prekiaujamos su 19 kartų didesniu nei kitų metų prognozuojamas pelnas įverčiu ir moka beveik 2,5 % dividendų. „Rheinmetall“ atitinkamas įvertis net ir po šių metų stipraus kritimo viršija 20, o dividendų pajamingumas siekia tik 1,1 %. Tiesa, Vokietijos įmonės pajamos auga gerokai sparčiau.
JAV rinkoje, be „Lockheed Martin“, dominuoja dar keturios bendrovės. Jau minėta RTX gamina „Patriot“ oro gynybos sistemas, „Tomahawk“ ir „Stinger“ raketas, tiesa, beveik pusę pajamų gauna iš civilinės aviacijos. „Northrop Grumman“ kuria strateginį bombonešį B-21 ir „Sentinel“ tarpžemynines balistines raketas. Tai labai didelės apimties, tačiau ilgi ir brangūs projektai. RTX akcijos šiemet pabrangusios 4 %. „Northrop Grumman“ panašiu skaičiumi atpigusios. „General Dynamics“ lyderiauja povandeninių laivų gamyboje. Jos padalinys „Electric Boat“ stato „Virginia“ ir „Columbia“ klasės laivus JAV kariniam jūrų laivynui. Bendrovė taip pat gamina „Gulfstream“ verslo lėktuvus. „L3Harris“ specializuojasi ryšių, elektronikos ir raketų variklių srityse. Tiesa, šiemet jos akcijos krito 14 %.
Europoje didžiausia pagal kapitalizaciją yra Jungtinės Karalystės „BAE Systems“. Ji gamina šarvuočius, artileriją ir povandeninius laivus, taip pat dalyvauja „Eurofighter Typhoon“ ir F-35 programose. Kompanija beveik pusę pajamų gauna JAV. Prancūzų „Thales“ yra radarų, elektronikos ir oro gynybos specialistė. Italų „Leonardo“ garsėja sraigtasparniais ir taip pat dalyvauja „Eurofighter“ programoje.
Skandinavijoje išsiskiria švedų „Saab“ su naikintuvais „Gripen“ ir prieštankiniais ginklais „Carl-Gustaf“ bei NLAW. Jos akcijos šiemet pakilo daugiau nei 20 %. Birželį Ukraina užsakė 16 naikintuvų „Gripen E“ už 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o ateityje jų gali įsigyti iki 150. Per devynis mėnesius SAAB užsakymų portfelis išaugo trečdaliu – iki rekordinių 364 mlrd. kronų. Norvegų „Kongsberg“ kartu su RTX gamina NASAMS oro gynybos sistemas ir NSM priešlaivines raketas.
Europos biržose dauguma gynybos ETF fondų atsirado tik pastaraisiais metais. Didžiausias iš jų yra „WisdomTree Europe Defence UCITS ETF“ (WDEF), valdantis apie 4,4 mlrd. eurų. Fondas investavęs į 41 bendrovės akcijas. Didžiausia dalis investicijų nukreipta į „BAE Systems“, „Thales“ ir „Rheinmetall“. Metinis mokestis siekia 0,40 %. „Pigesni“ variantai – „iShares Europe Defence UCITS ETF“ (DFEU) ir „Amundi Stoxx Europe Defense UCITS ETF“ (DEFS), kurių mokesčiai siekia po 0,35 %. Vienas populiaresnių fondų HANetf „Future of European Defence“ su trumpiniu NATO investuotojus apmokestina 0,49 %.
Renkantis bet kokį ETF fondą verta pažiūrėti, kas iš tikrųjų yra jo sudėtyje. Kai kurie fondai daug investuoja į bendroves, kurių didžioji pajamų dalis yra iš civilinės aviacijos. Pavyzdžiui, „iShares“ fonde didžiausia pozicija yra „Rolls-Royce“ (apie 18 %), o „Amundi“ fonde pirmąsias vietas užima „Rolls-Royce“, „Airbus“ ir „Safran“. Tokie fondai labiau priklauso nuo keleivinės aviacijos ciklo nei nuo gynybos biudžetų. „WisdomTree“ fondas šiuo atžvilgiu yra labiau susietas su karine pramone, nes bendrovių sudėtis ir joms skiriama dalis fonde priklauso nuo to, kokią pajamų dalį jos gauna iš gynybos.
Šie metai gerai parodė ir diversifikacijos naudą. Nors „Rheinmetall“ akcijos nuo metų pradžios atpigusios apie 35 %, Europos gynybos ETF vertė per tą patį laikotarpį pakilo maždaug 1–4 %, nes kitų bendrovių, pvz., SAAB ir „BAE Systems“, akcijos kilo.
Primename, kad tai nėra investavimo rekomendacija. Prieš atliekant investicinius sprendimus būtina pasitarti su finansų konsultantu. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnio autorius: Marius Vazalis
Straipsnis buvo spausdintas 2026 m. lapkričio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Myriad capital naujienos
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
Norite gauti savaitinę rinkų apžvalgą? Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį „Savaitės rinkų apžvalga“ LinkedIn.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.
Nuskaitykite QR kodą ir atsisiųskite programėlę:
Šaltinis – Yahoo Finance. Rodomos paskutinės uždarymo kainos arba prekybos sesijos kainos, kaip jas pateikia Yahoo Finance; jos gali vėluoti. Kainos orientacinės ir gali skirtis nuo sandorio įvykdymo kainos. Įmonių logotipai ir prekių ženklai priklauso jų savininkams ir naudojami tik įmonėms atpažinti. Tai nėra investicinė rekomendacija ar pasiūlymas. Ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų, investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi.
Daugiau informacijos →„Myriad Capital“ yra nepriklausomas juridinis asmuo. „Interactive Brokers“ teikia technologinę infrastruktūrą pavedimų vykdymui, atsiskaitymams už sandorius bei finansinių priemonių saugojimui ir administravimui pagal taikomus sutartinius susitarimus. „Swedbank“, AB, teikia mokėjimo paslaugas, susijusias su klientų piniginių lėšų įmokomis ir išmokomis.
„Myriad Capital“ savarankiškai nustato savo paslaugų įkainius ir vykdo jai tenkančias reguliacines pareigas. Kiekviena institucija atsako už jai pagal sutartis ir teisės aktus priskirtas funkcijas.
Šių institucijų paminėjimas nereiškia jų teikiamų investicijų grąžos garantijų ar „Myriad Capital“ investicinių paslaugų rekomendavimo.
Plačiau apie investicinių paslaugų teikimo infrastruktūrą
Investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi, todėl galite atgauti mažiau, nei investavote, arba prarasti visą pradinės investicijos vertę. Ankstesni rezultatai ir prognozės nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Valiutų kursų svyravimai gali neigiamai paveikti bendrą jūsų pradinės investicijos grąžą.