Investavimas į auksą

Finansų rinkos suteikia itin plačias investavimo galimybes. Galima investuoti į įmonių akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus ETF fondus ir kitus instrumentus. Šiame straipsnyje aptarsime investavimo į auksą būdus ir galimybes.

Ar verta investuoti į auksą?

Auksas yra unikali turto klasė. Tai likvidus, tačiau palyginti retas metalas. Didžiausia dalį, t.y. apie 50%, aukso paklausos sudaro juvelyrinių dirbinių pramonė. 40% tenka su investavimu susijusiai paklausai, įskaitant monetų, lydinių, luitų, medalių ir kitų produktų gamybai. Į fizinį auksą investuoja individualūs investuotojai, centriniai bankai, valstybės, įvairūs investiciniai fondai. Likusią paklausos dalį sudaro tokios verslo sritys kaip odontologija, įvairių technologijų komponentų, šiluminės įrangos, elektronikos gamyba. Auksas yra vertinamas kaip geras elektros laidininkas.   

Auksas dėl ilgaamžiškumo, retumo, vertės išlaikymo dažnai yra laikomas „saugaus prieglobsčio“ investicija. Dažnai pastebima metalo kainos augimo tendencija, kai pasaulyje vyksta politiniai, kariniai neramumai, finansinės krizės. Grafike žemiau pavaizduoti aukso kainos pokyčiai. Per pastaruosius 40 metų aukso kaina padidėjo beveik 8 kartus. Šiuo metu rinkoje už aukso unciją mokama kiek daugiau nei 1700 JAV dolerių. Tai netoli aukščiausios kainos istorijoje. Didžiausia kaina per visą aukso istoriją buvo užfiksuota 2011 metų rugsėjo 6 dieną, kuomet už vieną unciją buvo mokama 1921,41 JAV dolerių.

Investavimo į auksą būdai

Galima išskirti 4 pagrindinius investavimo į auksą būdus. Vieni iš jų tinkami ilgesnio laikotarpio investicijoms, kiti labiau pritaikomi trumpesnio pobūdžio investavimui.

– Investavimas į fizinį auksą
– Aukso ateities sandoriai (angl. futures)
– Aukso investiciniai fondai
– Su auksu susijusių bendrovių akcijos

Investavimas į fizinį auksą

Tai ko gero paprasčiausias ir pats suprantamiausias investavimo į auksą būdas. Jis labiausiai tinkamas norint investuoti ilgam laikotarpiu, pvz. bent 5 ar 10 metų.  Tai taip pat yra vienas iš saugiausių būdų. Tereikia susirasti patikimą tarpininką, kuris užsiima investicinių metalų prekyba. Auksas ir kiti taurieji metalai pasižymi ilgaamžiškumu, tinkamai juos saugant, jie ilgai išlaikys savo vertę.

Investuojant į fizinį auksą, sidabrą ar kitus metalus būtina atsižvelgti į išlaidas susijusias su jų įsigijimu, saugojimu, transportavimu ir investicijos pardavimu. Didžiausia išlaidų dalis tenka pirkimo ir pardavimo kainai. Tarpininkai linkę parduoti aukso produktus aukštesne kaina, o supirkti pigesne nei rinkos, todėl investavimo būdas į aukso monetas, luitus ir kitas panašias priemones, turėtų būti naudojamas nusprendus investuoti ilgam laikotarpiui. Jeigu ruošiatės investuoti didesnė sumą, reikėtų pasirūpinti ir investicijų saugumu. Saugojimo paslaugas teikia bankai, kitos įstaigos, tiesa, tokios paslaugos taip pat kainuoja.

Taip pat patartina įsivertinti ar tikrai įsigyjamas auksas yra investicinis. Investicinio aukso sąvoka pateikiama Lietuvos respublikos PVM įstatymo Ketvirtojo skirsnio 111 straipsnyje. Investiciniu auksu yra laikoma:

– ne mažesnės kaip 995 prabos, t.y. ne mažesnio kaip 995/1000 grynumo aukso luitai, plytelės ir plokštelės;

– ne mažesnės kaip 900 prabos, t.y. ne mažesnio kaip 900/1000 grynumo ir nukaldintos vėliau negu 1800 metais aukso monetos;

– investiciniu auksu taip pat laikomi ir vertybiniai popieriai, kurie patvirtina nuosavybės teises į 111 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą auksą, taip pat vertybiniai popieriai, patvirtinantys teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti vertybinius popierius, patvirtinančius nuosavybės teisę į 111 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą auksą.

Praba – tauriojo metalo masės dalių skaičius tūkstantyje lydinio masės dalių. Pagrindinis aukso matavimo matas yra Trojos uncija, kuri sudaro 31,1 g.

Verta žinoti, kad pagrindinė tauriųjų metalų, t.y. aukso ir sidabro prekybos vieta yra Londono lydynių birža. Ten vyksta didmeninė prekyba realiais aukso ir sidabro luitais. Aukso kaina nustatoma du kartus per parą (10:30 ir 15:00 Londono GMT laiku) JAV doleriais už Trojo unciją. Tuo tarpu ateities sandorių biržose aukso ir sidabro kontraktais prekiaujama beveik visu paros metu su nedidele pertrauka.

Prieš perkant investicinį auksą ar monetas taip pat būtina patikrinti ar įmonė, iš kurios įsigysite produktą, turi tam tikras licencijas, nes tokia veikla licencijuojama. Tokias licencijas Lietuvoje išduoda Prabavimo rūmai.

Daugelis investicinio aukso ar sidabro pardavėjų iš esmės siūlo tų pačių gamintojų gaminius. Pasaulyje yra virš šimto investicinio aukso luitus gaminančių kompanijų. Dauguma jų taip pat gamina ir sidabro, platinos ir paladžio luitus bei kitus produktus, monetas ir t.t.. Tačiau tik dalis jų veikia tarptautinėse rinkose, o jų produktai yra sertifikuoti ir pripažįstami visame pasaulyje.

Populiariausi ir šioje rinkoje dominuojantys žaidėjai yra: Valcambi SA (Šveicarija), PAMP SA (Šveicarija), Heraeus (Vokietija), Argor-Heraeus (Šveicarija) ir The Perth Mint (Australija).

Aukso ateities sandoriai

Ateities sandoriai (angl. futures) – tai susitarimai tarp dviejų pusių, t.y. pirkėjo ir pardavėjo. Sutartis abi puses įpareigoja tam tikrų sąlygų. Pirkėjas įsipareigoja nupirkti sutartą tam tikros prekės, pvz. aukso kiekį, o  pardavėjas įsipareigoja auksą už sutartą kainą, sutartu laiku parduoti.

Kontraktų sąlygos yra stadartizuotos ir iš anksto apibrėžtos biržos, kurioje prekiaujama ateities sandoriais. Pagrindinės apibrėžiamos sąlygos:

1. Žaliavos tipas (auksas, kviečiai ir t.t.)
2. Žaliavos kiekis (10 tonų, uncijų ir t.t)
3. Žaliavos kokybė pagal atitinkamus standartus
4. Pristatymo laikas. Nurodoma kurį laiką kontraktas galioja

Kontraktų standartai yra iš anksto numatomi ateities sandorių biržose, pvz. jau vienoje iš didžiausių ateities sandorių biržoje pasaulyje Chicago Mercantile Exchange, kur viešai vyksta prekyba tokiais sandoriai. Tiksli kaina nustatoma paklausos ir pasiūlos principu. Jai įtaką daro eilė skirtingų faktorių, tokių kaip oro sąlygos, ekonominė, politinė situacija ir t.t.

Vienas pagrindinių prekybos fjūčeriais privalumų yra tai, jog norint nupirkti arba parduoti kontraktą, nebūtina turėti visos sandorio kainos, o užtenka pateikti tam tikrą nustatytą užstatą, kuris veikia kaip garantas, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas laikysis savo įsipareigojimo. Minimalius užstato reikalavimus, kaip ir kontrakto sąlygas nustato birža, kurioje ir vyksta šių sandorių prekyba.

Kitas svarbus dalykas yra tas, jog nupirkus kontraktą arba jį pardavus nebūtina laukti iki nustatytos galiojimo pabaigos. Kaip jau minėjau, ateities sandoriai yra standartizuoti, antrinė rinka, ypač aukso ar naftos fjūčerių yra labai likvidi, todėl sudarius sandorį, jį tuoj pat galima likviduoti, taip fiksuojant pelną ir nuostolį ir nelaukiant kontrakto galiojimo pabaigos.

Prekiaujant ateities sandoriais būtina atsižvelgti į kontraktų galiojimo trukmes. Dažniausiai ateities sandoriai turi 4 – 5 galiojimo laikotarpius per metus. Kontrakto galiojimui artėjant prie pabaigos jį reikės uždaryti ir atidaryti naują. Toks pratęsimas kainuoja, taip pat prarandamas kainos skirtumas, jeigu tolimesnio kontrakto kaina yra didesnė nei uždaromo. Situacija, kai besibaigiančio kontrakto kaina yra mažesnė nei sekančio, t.y. tolimesnio kontrakto vadinama „contango“. Rečiau, bet kartais pasitaikanti situacija ateities sandorių rinkose yra kai besibaigiančio kontrakto kaina yra didesnė nei tolimesnio. Tokia situacija vadinama „backwardiation“. Tokia situacija būna tada, kai dabartinė žaliavos paklausa yra didesnė nei būsima ateityje.

Prekyba ateities sandoriais smulkiesiems investuotojams gali būti rizikinga dėl didelių kontraktų dydžių ir sąlyginai nedidelio jiems reikalingo užstato.

Aukso investiciniai fondai

Kitas investavimo būdas į žaliavas yra žaliavų investiciniai fondai. Tai biržoje prekiaujami investiciniai fondai. Terminas kilęs iš pavadinimo angl. „Exchange traded fund“. Tokį fondą galima apibūdinti kaip paprasto investicinio fondo ir akcijų mišinį. Jeigu tradiciniai paprasti investiciniai fondai (angl. mutual funds) yra platinami bei išperkami fondų valdymo įmonės, tai ETF fondo vienetus galima tiesiogiai pirkti arba parduoti akcijų biržose, taip pat kaip kitus vertybinius popierius, pvz. akcijas, skolos vertybinius popierius ir kt.

Žaliavų pokyčius sekantys fondai siūlo prieigą prie žaliavų rinkos. Renkantis tokio tipo fondus svarbiausia įsivertinti ar sekdamas žaliavos kainos pokyčius, fondas investuoja į fizines atsargas ar perka išvestinius finansinius instrumentus (ateities, pasirinkimo sandorius). Tikėtina, kad, pavyzdžiui, naftos kainos pokyčius sekantis investicinis fondas nepirks fizinės žaliavos atsargų, o turtą naudos ateities sandorių įsigijimui. Dėl jau aukščiau aptarto „contango“ efekto, kai tolimesnio kontrakto kaina yra didesnė nei artimiausio, fondas praras lėšas ir vertę. Tai itin aktualu, jeigu ruošiatės investuoti į žaliavų ETF ilgesniam laikui. ETF rezultatas dėl nuolat besibaigiančių ateities sandorių galiojimo ir perėjimo prie tolimesnių kontraktų ilguoju laikotarpiu gali skirtis nuo realaus žaliavos kainos pokyčio. Žaliavų ETF labiausiai tinkami trumpesnio pobūdžio spekuliacijoms, o ne ilgalaikėms investicijoms. Ilgesnio laikotarpio investicijoms labiausiai tiktų tie fondai, kurie realiai perka fizines žaliavas, pvz. auksą. Tiesa, tokių fondų mokesčiai bus didesni dėl turto saugojimo kaštų ir kt.

Investiciniai aukso fondai JAV biržose:

Apribojimai investuotojams iš Europos

Nuo 2018 metų pradžios Įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP), neprofesionaliems investuotojams tapo neprieinami daugelis svarbių ETF fondų. Prekyba tomis priemonėmis, kurioms nėra parengtas KID (pagrindinės informacijos dokumentas – key information document), tapo neprieinama per Europos tarpininkus, kuriems galioja PRIIPs (angl. the packaged retail & insurance – based investment products) reglamentas. KID – tai dokumentas kuris yra skirtas padėti investuotojams suprasti investicinio produkto elgseną bei palyginti instrumentą su kitais investiciniais produktais. Europos investuotojai neteko prieigos prie itin populiarių JAV biržose kotiruojamų ETF fondų.

Investuotojams iš Europos lieka rinktis iš Europos akcijų biržose (Vokietijos, Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos) kotiruojamų fondų, kuriems reikalingi dokumentai yra paruošti. Verta atkreipti dėmesį, kad didžioji tokio tipo investicinių fondų rinkos dalis Europoje taip pat priklauso didžiausioms investicijų valdymo kompanijoms kaip ir JAV, t.y. Vanguard, iShares by BlackRock ir kt. Tiesa, europietiški ETF mažesni valdomo turtu atžvilgiu, nepasižymi tokiu dideliu likvidumu. Visgi, tai yra ko gero geriausia alternatyva populiariausiems JAV biržose kotiruojamiems fondams.

Investiciniai aukso fondai Europos biržose:

Plačiau apie ETF fondus skaitykite straipsnyje „Investavimas į ETF fondus„.

Investavimas į aukso gavybos bendrovių akcijas

Kitas populiarus investavimo į auką būdas yra investicijos į metalą išgaunančių ar perdirbančių bendrovių akcijas. Tai netiesioginė investiciją į auksą, kuomet yra investuojama į aukso kasyklų ar kitų su šią pramone susijusių kompanijų vertybinių popierius. Tokį investicinį sprendimą logiška ir lengva pagrįsti, pvz. aukso kasyklas valdančios kompanijos kasa auksą ir jį parduoda. Kasyklos kaštai pastovūs ir stipriai nesikeičia, todėl įmonės pelnas labiausiai priklauso nuo aukso kainos pokyčių. Tiesa, akcijos kaina nebūtinai priklausys nuo aukso kainos pokyčio ilguoju laikotarpiu. Renkantis aukso kasyklos kompanijos akcijas svarbu įvertinti ir toje kasykloje skaičiuojamas aukso atsargas, kurie ilgainiui gali baigtis. Be to, nors aukso ir žaliavų kompanijų rezultatai ir priklauso labiausiai nuo žaliavų kainų pokyčių, svarbu įvertinti kompanijos vadovų komandą, veiklos efektyvumą, rizikas susijusias su rinkos konkurencine aplinka, ateities perspektyvomis bei kompanijos valdymo kokybę.

Kaip pagrindinį tokio tipo investicijos privalumą galima įvardint tai, jog papildomai yra sukuriamas pajamų srautas iš bendrovių mokamų dividendų. Kaip žinome, auksas ir žaliavos nėra ta turto klasė, kuri pati generuotų kokius pinigų srautus, investicijų grąžos galima tikėtis tik iš kainos pokyčio, tad pajamos gaunamos žaliavų bendrovių mokamų dividendų pavidalu išties atrodo patraukliai.

Akcijas taip pat galima laikyti mažiau rizikingomis nei ateities sandoriai. Be to, jos kaip investicija yra tinkamesnė ilgam laikotarpiui nei žaliavų investiciniai fondai, kurie kaip jau aptarėme aukščiau, dėl skirtingų ateities sandorių kainų, per ilgesnį laiką praranda nemažai vertės. 

Investuotojams iš Europos aktualu ir tai, jog yra išties nemenkas aukso bendrovių akcijų pasirinkimas, kuomet daugelis populiariausių aukso kainų pokyčius sekančių biržoje prekiaujamų investicinių fondų  yra listinguoti JAV akcijų biržose ir neprieinami europiečiams. Tiesa, taip pat galima rinktis ir ETF fondus, kurie seka iš žaliavų įmonių akcijų sudarytus indeksus.

Aukso gavybos bendrovės:

Apibendrinimas

Į fizinį auksą turėtų būti investuojama tada, kai numatytas ilgesnis investavimo laikotarpis. Perkant aukso luitus ar monetas svarbu juos įsigyti naudojantis patikimų tarpininkų paslaugomis, taip pat pasirūpinti įsigyto turto apsauga. Nors aukso gaminiai ir pasižymi ilgaamžiškumu, svarbu tiek monetas, tiek luitus saugoti švarioje aplinkoje.

Ateities sandoriai tinkamiausi trumpesnio pobūdžio investicijoms, spekuliacijoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas kontraktas turi tam tikrą galiojimą trukmę. Kadangi tai yra svertinis instrumentas, susiduriama su didesne rizika prarasti visus savo pinigus, tiesa, taip pat galima padidinti ir grąžą. Ateities sandoriais galima prekiauti beveik visą parą, tad tai privalumas aktyvesniems investuotojams, kurie gauna galimybę greičiau reaguoti į svarbias naujienas, įvykius.

Galintiems skirti mažesnės sumas, bet taip pat norintys investuoti į aukso finansinius instrumentus, ko gero geriausias pasirinkimas – investiciniai aukso fondai. Jų vienetas prekiaujama akcijų biržose, kaip ir įmonių akcijomis. Minimali investavimo suma – fondo vieneto kaina ir tarpininko komisiniai. Renkantis šiuos instrumentus, svarbu išsiaiškinti kaip investicinis fondas seka aukso kainos pokyčius. Patikimiausi fondai tokie, kurie patys perka fizinį auksą ir laiko jį saugyklose. Tokiu atveju fondo investuotojui priklauso dalis fizinio aukso.  

Investavimas į su auksu glaudžiai susijusias kompanijų akcijas ne tik suteiks galimybę uždirbti iš kainos prieaugio, bet ir bendrovių mokamų dividendų. Tai netiesioginė investicija į auksą, todėl identiškų akcijos ir aukso kainos pokyčių tikėtis nereikėtų. Būtina įsivertinti kompanijos, į kurią ruošiatės investuoti, finansinę būklę.

Priėmus sprendimą investuoti į Europos biržose listinguotus aukso investicinius fondus ar aukso kompanijų akcijas, reikės maklerio paslaugų. Siūlome išbandyti mūsų partnerių investavimo platformas, kurios siūlo itin platų investicinių instrumentų pasirinkimą.

Primename, kad tai nėra investavimo rekomendacija. Prieš atliekant investicinius sprendimus būtina pasitarti su finansų konsultantu.

Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis internete prieinamais šaltiniais ir juose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.