Investicijų portfelio rebalansavimas tai procesas, kurio metu atkuriama pradinė turto klasių proporcija portfelyje. Laikui bėgant, dėl skirtingo turto klasių vertės pokyčio, pradinės proporcijos neišvengiamai keičiasi. Akcijos gali augti sparčiau nei obligacijos, todėl jų dalis portfelyje padidėja, o tai keičia bendrą portfelio rizikos profilį.
Kalendorinis rebalansavimas vykdomas reguliariais intervalais – kas ketvirtį, pusmetį ar metus, nepriklausomai nuo turto vertės pokyčių. Šis metodas pasižymi paprastumu ir nuoseklumu, tačiau gali būti neefektyvus stabiliose rinkose, kur didelių nukrypimų nėra ar rinkose, kurios juda itin greitai, nes tuomet per tą ketvirtį proporcijos gali per daug išsikraipyti.
Slenkstinis portfelio rebalansavimas atliekamas tik tada, kai turto klasės nukrypimas nuo tikslinės proporcijos viršija iš anksto nustatytą ribą, pavyzdžiui, 5% ar 10%. Šis metodas labiau prisitaiko prie rinkos sąlygų, bet reikalauja dažnesnio portfelio stebėjimo.
Daugelis profesionalių valdytojų naudoja hibridinį metodą, kuris jungia abu principus – nustatomas maksimalus laikotarpis (pvz., 12 mėnesių) ir slenkstis (pvz., 7%). Rebalansavimas vykdomas, kai pasiekiamas bet kuris iš šių kriterijų.
Investuotojas pradėjo su 60/40 akcijų ir obligacijų portfeliu. Po metų, akcijoms augant 20%, o obligacijoms – tik 3%, proporcija pasikeitė į 65/35. Rebalansuodamas investuotojas parduos dalį akcijų ir nupirks obligacijų, grąžindamas pradinę proporciją.
Konkretus skaičiavimas: turėjęs 60,000 € akcijose ir 40,000 € obligacijose, po metų turi 72,000 € akcijose ir 41,200 € obligacijose (iš viso 113,200 €). Norėdamas išlaikyti 60/40 proporciją, turėtų turėti 67,920 € akcijose ir 45,280 € obligacijose. Todėl reikia parduoti 4,080 € akcijų ir nupirkti obligacijų už tą sumą.
Rebalansavimas turi keletą privalumų. Pirmiausia, jis priverčia investuotoją laikytis „pirkti pigiai, parduoti brangiai” principo – parduodami gerai pasirodžiusius aktyvus ir pirkdami atsiliekančius. Taip pat išlaikomas nuoseklus rizikos lygis, atitinkantis investuotojo tikslus ir toleranciją rizikai.
Vis dėlto rebalansavimas nėra nemokamas. Sandorių komisiniai, mokesčiai už kapitalo prieaugį ir galimas netinkamo laiko parinkimas gali sumažinti bendrą portfelio grąžą. Mokestinėse sąskaitose rebalansavimas gali sukelti mokestinius įsipareigojimus, todėl dažnai geriau pirma naudoti naujas įmokas proporcijoms koreguoti.
Psichologinis aspektas taip pat svarbus – sunku parduoti gerai besielgiančius aktyvus ir pirkti „pralaimėtojus”. Tačiau būtent šis veiksmas dažnai ir generuoja ilgalaikę naudą (nors kartais laimėtojai ir toliau auga, o pralaimėtojai toliau krenta, tai šiuo atveju visuomet perkama blogiausius ir parduodama geriausius. Dėl to, kiekviena investicija portfelyje turi būti tokia, kuria jūs pasitikite.)
Svarbu rasti pusiausvyrą tarp per dažno rebalansavimo, generuojančio didelius kaštus, ir per reto, leidžiančio portfeliui pernelyg nutolti nuo tikslinės struktūros. Efektyvus rebalansavimas reikalauja disciplinos ir aiškios strategijos, tačiau ilguoju laikotarpiu padeda išlaikyti optimalų rizikos ir grąžos santykį.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.