Įkaitusi situacija rinkose praėjusiais metais turėjo įtaką ir itin reikšmingo ekonomikai metalo kainos pokyčiams. Nors pagal juos ateities sandorių biržose varis nusileido tiek, pavyzdžiui, sidabrui, tiek ir auksui, tačiau didesnis nei 35% prieaugis ir metų pabaigoje pasiektas beveik rekordinis kainos lygis, sulaukė nemažai rinkos dalyvių dėmesio. Toliau auga metalo paklausa. Neabejojama, kad ilgainiui deficitas rinkoje tik didės.
Kainos pokyčiai
2025-ieji vario rinkoje buvo pažymėti itin dideliu kainos kintamumu. Pavasarį JAV prezidentui paskelbus apie naujus importo muitus metalo kaina per mažiau nei dvi savaites nugarmėjo apie 25%. Įpusėjus balandžiui už vario toną ateities sandorių biržoje buvo mokama 8,9 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, jau po trijų mėnesių metalo kaina gerino rekordus ir užsiropštė į dar nematytas aukštumas.
Liepos 24 d. prekybos sesijos metu už toną vario “Comex” biržoje buvo mokėta po 13,1 tūkst. JAV dolerių, t.y. 47% daugiau nei balandžio mėnesį buvusios žemumos arba kiek daugiau nei dvigubai daugiau nei buvo mokama prieš penkerius metus, t.y. 2020 metų liepą. Tokį kainos šuolį lėmė papildomų JAV muitų įvedimo metalo importui grėsmė.
Visgi kaina aukštumose ilgai neužsibuvo. Per paskutinę liepos mėnesio prekybos sesiją biržoje buvo registruotas didesnis nei 20% vienos dienos neigiamas kainos pokytis, t.y. didžiausias registruotas vienos dienos kritimas „Comex“ vario ateities sandorių biržos istorijoje. Tą taip pat lėmė netikėti D. Trumpo administracijos sprendimai. Nors JAV paskelbė įvedanti 50% muitus įvairiems vario gaminiams, tačiau netikėtai paliktos išimtys ir nauji muitai neįvesti tokiam importui, kaip vario rūda ar rafinuotas (išgrynintas) varis. Buvo prognozuojama, kad muitai palies būtent ir pačio vario, kaip žaliavos, importą. Visgi net ir po tokio istoriškai didelio kritimo, artėjant metų pabaigai kaina vėl lipo aukštyn. Rašant straipsnį (Gruodžio 27 d.) varis nuo 2025 metų pradžios buvo pabrangęs beveik 45%. Situacija rinkoje fundamentaliai nepasikeitė ir nepagerėjo net ir JAV neįvedus papildomų muitų.

Deficitinė rinka
Ilgą laiką vario paklausos ir paskui ją sekančios kainos tendencijos buvo labiausiai siejamos su situacija Kinijos nekilnojamojo turto sektoriuje ir šios rinkos ciklu. Šiandien vaizdas pasikeitęs. Elektromobiliai sunaudoja kelis kartus daugiau vario nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. Elektra varomų transporto priemonių dalis auga. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais iš visų parduotų automobilių pasaulyje elektromobilių dalis sudarė apie 25%.
Elektros tinklų plėtrai JAV, Europoje ir kitose valstybėse įskaitant transformatorių, kabelių ir infrastruktūros atnaujinimą, taip pat reikia užsitikrinti stabilų ir ilgalaikį metalo tiekimą. Investicijos į atsinaujinančios energetikos projektus taip pat auga, nepaisant didėjančio skepticizmo. Remiantis „World Resources Institute“ duomenimis, praėjusiais metais atsinaujinančiais energetikai vystyti pasaulyje skirta 2,2 trln. JAV dolerių, t.y. daugiausiai istorijoje. Prie augančios pasiūlos ir vis labiau plečiami duomenų centrai, kuriems reikia patikimų ir didele galios elektros energija aprūpintų sprendimų. Kinija, nors ir išlieka svarbi tiek vario, tiek visų kitų metalų rinka, tačiau tampa labiau stabilizuojančiu, o ne dominuojančiu veiksniu paklausos augimo atžvilgiu.

Lėtai didėjanti vario pasiūla nebespėja paskui sparčiau augančią paklausą. „Morgan Stanley“ analitikai prognozuoja, kad kitais metais paklausa pasiūlą viršys didžiausiu skirtumu per daugiau nei du dešimtmečius. Skaičiuojama, kad vario deficitas rinkoje galėtų siekti apie 600 tūkst. tonų. „Citigroup“ vertinimu, optimistiniu kainos augimo atžvilgiu scenarijumi kitais metais vario kaina biržose viršys ir daugiau nei 15 tūkst. JAV dolerių už toną. Rašant straipsnį biržoje už tokį kiekį metalo JAV biržose buvo mokama 12,8 tūkst. JAV dolerių. Londone kaina buvo 0,5 tūkst. JAV dolerių mažesnė.
Analitikai piešia dar niūresnes ilgesnio laikotarpio prognozes. „Tarptautinė Energijos Agentūra“ skaičiuoja, kad 2035 metais paklausa pasiūlą gali viršyti 30%. “Bloomberg” prognozuoja, kad iki 2050 metų vario paklausa išaugs apie 70%, t.y. padidės nuo 26,3 mln. tonų praėjusiais metais iki 44,6 mln. tonų po 25 metų. Tuo tarpu pasiūla, jeigu niekas stipriai nepasikeis, per šį laikotarpį ne padidės, o netgi sumažės. „Bloomberg Intelligence“ vertinimu, 2035 metais vario pasiūla pasieks piką ties 29,1 mln. tonomis, o 2050 metais bus mažesnė nei šiemet ir sudarys apie 26 mln. tonų.

Tokią prastą situaciją pasiūlos pusėje lemia eilė veiksnių. Naujų projektų vystymas užtrunka labai ilgai. Naujo vario telkinio atradimas ir išvystymas iki realios kasybos gali užtrukti dešimtmetį ar ilgiau. Senieji telkiniai Čilėje ir Peru ir čia veikiančios kasyklos susiduria su mažėjančiais rūdos kiekiais ir augančiomis sąnaudomis. Nauji projektai Afrikoje taip pat vystomi labai lėtai ir yra brangūs. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį veiklą pradėjo vienas didžiausių pasaulyje kalnakasybos projektų. Vakarų Afrikos regione esančioje Gvinėjoje atidaryta „Simandou“ geležies rūdos kasykla, kur bus kasama ir dalis vario, kainavo 20 – 24 mlrd. JAV dolerių. Prie kasyklos vystymo daugiausiai prisidėjo Kinija. Dėl sudėtingos logistikos, politinio nestabilumo, korupcijos, teisinių procesų projekto trukmė skaičiuojama dešimtmečiais, nors realiai didžioji dalis darbų iki kasyklos operacinio lygio buvo padaryta per pastaruosius kelerius metus.
Su iššūkiais susiduriama daugelyje pasaulio vario kasyklų. 2024 metais 38% viso pasaulyje iškasto vario buvo išgauta Lotynų Amerikos regiono valstybėse. Čilėje veikia ir didžiausia pasaulio vario kasykla „Escondida“. Joje taip pat išgaunamas auksas, sidabras. Kasyklos veiklą nuolat lydi darbuotojų streikai, kiti įvykiai sutrukdantys darbus. Praėjusių metų vasarį dėl visoje Čilėje sutrikdytų elektros energijos tiekimo buvo sustabdyta veikla. Dideli iššūkiai kyla ir kitose vario kasyklose. Čilės valstybės viena didžiausių vario kasėjų pasaulyje „Codelco“ rugpjūtį stabdė „El Teniente“ kasyklos veiklą. Kasykloje, kuri yra laikoma didžiausia požeminė vario kasimo vieta pasaulyje, po žemės drebėjimo žuvo šeši žmonės.
Vario kasyklos
Kaip sudėtinga išvystyti vario ar kito metalo telkinio kasybos vietą liudija didžiausių kasyklų dešimtukas. Tarp 10-ies didžiausių vario kasyklų tik trys atidarytos nuo šio tūkstantmečio pradžios. Naujausia kasykla 2021 metais pradėjo veikti Kongo Demokratinėje Respublikoje. „Kamoa-Kakula“ kasyklą išvystė Kinijos ir Kanados bendrovės, kurioms priklauso didžioji dalis kasyklą valdančios bendrovės akcijų. 2024 metais kasykloje iškasta 437 tūkst. tonos vario, tiesa, šiais metais jau susidurta su problemomis. Kasyklos veikla buvo sustabdyta dėl žemės drebėjimo.
Konge taip pat veikia dar viena didelė vario kasykla „”Tenke Fungurume”. Kasykla atidaryta prieš 15 metų. Didžioji dalis kasyklos taip pat yra valdoma Kinijos. „China Molybdenum“ 2017 metais įsigijo 80% kasyklą valdančios bendrovės akcijų paketą. Bendrai Afrikoje pasaulyje 2024 metais buvo išgauta apie 18% viso vario. Didžiausia dalis iškasta Konge. Beje, ši šalis garsėja ne tik eksportuojamu variu. Kongas atsakingas už daugiau nei 70% viso pasaulio kobalto pasiūlos.
Tarp 10-ies didžiausių vario kasyklų nei vienos nėra nei Europoje, nei žemyninėje Azijoje. Trys veikia Čilėje, po dvi – Peru ir jau minėtame Konge. Indonezijoje įsikūrusi antra pagal dydį vario kasyklą žemėje „Grasberg“. Jos veiklą prižiūri daugiausiai vario pasaulyje iškasanti JAV bendrovė „Freeport-McMoRan“. Tiesa, apie 51% priklauso Indonezijos vyriausybei, kuri išlaiko kontrolę ir turi lemiamą žodį. Tai kiek kitoks valstybės požiūris į savo gamtinius išteklius nei, pavyzdžiui, Afrikos valstybės. Tiesa, pastarosiose taip pat vis daugiau kalbama apie didesnį valstybės dalyvavimą minėtose Kongo ar kitose žemyne veikiančiose kasyklose, kur dominuoja Kinija.
Varį kasančios bendrovės
Efektyviausias būdas išnaudoti vario kainos augimo potencialą, žinoma, nėra pačio fizinis metalo pirkimas ar trumpalaikiai ateities sandoriai. Aišku, kad patogiausias (dažniausiai ir pelningiausias) būdas yra investavimas į viešai listinguojamų vario kasybos bendroves ar į jų akcijas investuojančius ETF fondus.
Brangstant iškasenoms, investavimas į jas kasančias kasybos įmones iš esmės suteikia nemokamą svertą. Pavyzdžiui, vario kainai pakilus 10%, įmonių pinigų srautai ir pelnai dažniausiai auga gerokai sparčiai, nes didžioji dalis patiriamų sąnaudų yra fiksuotos. Žinoma, metalo kainai krentant atitinkamai mažėja ir pelningumas. Vis dėlto, investuojant į akcijas dažnai gaunamas ir papildomas grąžos šaltinis, t.y. dividendai. Įmonės taip pat vykdo akcijų supirkimus, galima grąžą gauti įmonėms vykdant įsigijimų ir susijungimų sandorių.
Minėtas nematomas svertas šiemet gerai atsispindi vario kasėjų akcijų kainų pokyčiuose. Jeigu vario kontraktų kainos JAV biržose praėjusiais metais kilo apie 45%, tai nemažai bendrovių akcijų brango dvigubai ar dar daugiau. Tarp 10-ies didžiausių pagal 2024 metais iškasto vario kiekį stipriausiu kainos pokyčiu praėjusiais metais išsiskyrė Kinijos kalnakasybos bendrovė „Zijin Mining“. Šanchajuje ir Honkonge kotiruojami vertybiniai popieriai pabrango daugiau nei 150%. Lenkijos kompanijos “KGHM” akcijos (skaičiuojant Lenkijos zlotais) Varšuvoje šoktelėjo beveik 140%. Čilės kompanijos “Antofagasta” popierių kaina Londone pakilo apie 100%.
| Kompanija / Trumpinys | Šalis | 2024 m. iškasta vario, mln. Tonų | Pajamos, mlrd. JAV dolerių | Akcijos kainos pokytis 5 metai | 10 metų pokytis |
| „Freeport-McMoran” / FCX | JAV | 1,9 | 25,77 | 121,88% | 793,01% |
| „BHP” / BHP | Australija | 1,86 | 51,27 | 5,60% | 206,42% |
| „Codelco” / – | Čilė | 1,33 | 17,01 | – | – |
| „Zijin Mining” / 2899 | Kinija | 1,07 | 44,7 | 349,04% | 867,29% |
| „Souther Copper” / SCCO | JAV | 0,97 | 12,33 | 150,32% | 538,42% |
| „Glencore” / GLEN | Šveicarija | 0,95 | 230,94 | 67,79% | 345,54% |
| „Anglo American” / AAL | JK | 0,77 | 27,29 | 26,69% | 847,75% |
| „KGHM Polsa Miedz” / KGH | Lenkija | 0,73 | 9,86 | 51,19% | 331,25% |
| „Antofagasta”/ ANTO | Čilė | 0,66 | 6,61 | 123,89% | 586,98% |
š viso 10 didžiausių vario kasėjų 2024 metais iškasė 10,24 mln. tonų vario. Tai yra apie 44% viso pasaulyje iškasto vario (apie 23 mln. Tonų). Likusi dalis paklausos patenkinama perdirbant vario gaminius ir produktus. Beje, varis yra vienas iš nedaugelio metalų, kuris gali būti perdirbtas iš esmės neribotą skaičių kartų su labai mažais netekimais.
„SCCO“, „FXC“, „ANTO“
Nagrinėjant 10-ies bendrovių sąrašą galima išskirti tris kompanijas, t.y. JAV bendrovės „Southern Copper“ (SCCO), „Freeport-McMoRan“ (FCX) ir Čilės kompanija „Antofagasta“ (ANTO). Šios bendrovės daugiausiai pajamų gauna būtent iš vario kasybos, tad yra labiausiai priklausomos nuo vario kainos pokyčių. Kitos sąraše esančios kalnakasybos bendrovės („BHP“, „Glencore“, „Anglo American“, „Zhuijin Mining“, „KGHM“ ir kt.) yra reikšmingai diversifikavusios verslus ir tarp kitų žaliavų.
JAV bendrovė „Freeport McMoran“ 2024 metais iškasė 1,9 mln. tonos ir pagal tokį kiekį pirmavo pasaulyje. Kompanija buvo įkurta 1912 metais. “Freeport” kartu su Indonezijos vyriausybe valdo vieną didžiausių vario kasyklų pasaulyje “Grasberg”. Bendrovei taip pat priklauso “Morenci” kasykla JAV. “Freeport” akcijos praėjusiasis metais brango apie 40%. Per pastarąjį dešimtmetį vertybinių popierių kaina kilo net 793% (2015 metų pabaigoje akcijos buvo stiprokai atpigusios). Palyginimui, per pastarąjį dešimtmetį varis pabrango apie 100% (beveik toks pats pokytis, kaip ir per penkerius pastaruosius metus).
„Southern Copper Corporation“ (SCCO) yra viena iš labiausiai į vario kasybą orientuotų kompanijų pasaulyje. Bendrovė valdo dideles kasyklas Peru ir Meksikoje („Cuajone“, „Buenavista“ ir kt.). Per pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį „SCCO“ gavo 12,3 mlrd. JAV dolerių pajamų, o grynasis pelnas sudarė 3,8 mlrd. JAV dolerių. Kompanijos akcijų kaina praėjusiais metais šoktelėjo beveik 70%. Per dešimtmetį akcijos brango daugiau nei 500%.
“Antofagasta”(ANTO) – Londono biržoje akcijas listigavusi Čilės vario kasybos įmonių grupė. Bendrovė didžiąją dalį veiklos vykdo keturiose didelėse vario kasyklose “Los Pelambres”, “Centinela”, “Antucoya” ir “Zaldívar”. Kompanija 2024 metais gavo 6,6 mlrd. JAV dolerių pajamų. Didžioji dalis pardavimų gaunama iš iškasto vario, tiesa, kasyklose, kaip sub-produktai išgaunami ir auksas, molibdenas, kiti metalai.
Iš mažesnių, tačiau tiesiogiai su variu susijusių kompanijų, taip pat galima paminėti tokias bendroves, kaip „Capstone Copper“ (CS), „Ivanhoe Mines“ (IVN), „Hudbay Minerals“ (HBM), „Ero Copper“ (ERO), „First Quantum Mineral“ (FM).
ETF fondai
Europos biržose galima rasti ir ETF fondų, susietų su variu ar vario kasėjų akcijomis. Didžiausias, 1,18 mlrd. EUR valdantis, fondas yra “WisdomTree Copper“. Fondas siekia atkartoti „Bloomberg Copper Index“ pokyčius, kuris seka vario ateities sandorių kainų pokyčius. Trumpo laikotarpio investicijoms ar spekuliacijoms fondas yra tinkamas, tačiau ilgo laikotarpio investicijoms ko gero geriau ieškoti kito varianto. Fondo vienetai, skaičiuojant JAV doleriais, praėjusiais metais brango 34%. Per pastaruosius penkerius metus kaina pakilo 52,4, t.y. Gerokai mažiau nei skaičiuojant tik vario kainos pokytį rinkoje. Tam įtaką turi Contango būsena, t.y. kai artimesnių ateities sandorių kainos yra žemesnės nei ilgesnio laikotarpio kontraktų.
Į vario kasybos kompanijų akcijas investuoja du kiek tarp visų kitų didesni ETF fondai: „iShares Copper Miners“ (trumpinys COPM) ir „Global X Copper Miners“ (trumpinys COPX). Abu fondai taiko tokius pačius po 0,55% siekiančius mokesčius. “Global X” fondas valdo daugiau nei dvigubai daugiau turto. Valdomo turto vertė rašant straipsnį siekė beveik 500 mln. EUR.
Abu fondai investuoja į panašų įmonių sąrašą, tiesa, „iShares“ investavęs į 45 kompanijų akcijas, kai „Global X“ fondo sudėtyje 38 bendrovių vertybiniai popieriai. Pastarojo fondo vienetai, skaičiuojant JAV doleriais, praėjusiais metais brango apie 93%, kai “iShares” kaina kilo 10 proc. punktų mažiau.
| Fondo pavadinimas | Fondo dydis (EUR) | Instrumentai | Valdymo mokestis |
| WisdomTree Copper (OD7C) | 1,18 mlrd. | Vario ateities sandoriai | 0,49% |
| Global X Copper Miners ETF (4COP) | 0,49 mlrd. | Kasėjų akcijos | 0,55% |
| iShares Copper Miners (COPM) | 0,21 mlrd. | Kasėjų akcijos | 0,55% |
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnio autorius: Marius Vazalis
Straipsnis buvo spausdintas 2026 m. sausio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.