Pasaulio akcijų biržose kotiruojamų fondų rinka praėjusiais metais ne tik sulaukė didžiulio investuotojų dėmesio ir pritraukė rekordinius kiekius naujų investicijų, bet ir stipriai išsiplėtė siūlomo pasirinkimo tarp skirtingų turto klasių, regionų bei pavienių ekonomikos sektorių atžvilgiu. Remiantis „Morningstar“ duomenimis, iš viso per 2021 metus pasaulio biržose pradėta prekiauti apie 1,5 tūkst. naujų ETF fondų vienetais. Toks rezultatas gerokai pralenkė 2017 – 2020 metų laikotarpį, kai per metus naujai įsteigtų ETF buvo galima suskaičiuoti vidutiniškai iki 900. Bendras pasaulio ETF pritrauktų lėšų įplaukų dydis praėjusiais metais sudarė apie 1,22 trln. JAV dolerių. Tai yra apie 60% daugiau nei 2020 metų rekordas, kuris siekė 762,8 mlrd. JAV dolerių. ETF fondų valdomo turto apimtys gruodžio pabaigoje pasiekė 10 trln. JAV dolerių.
Tradiciškai aktyviausia bei didžiausia ETF rinka ir praėjusiais metais be konkurencijos buvo JAV. Šalies biržose prekiaujami ETF per praėjusius metu pritraukė 902,6 mlrd. JAV dolerių naujų įplaukų, o bendras jų valdomo turto dydis viršijo 7,2 trln. JAV dolerių. Tai gerokai pranoko ankstesnį 2020 metų rekordą, kai buvo pritraukta 500 mlrd. JAV dolerių investicijų. Tarp visų ETF, pagal turto klases tradiciškai dominavo akcijų rinkoje investuojantys ETF, kurių valdomo turto apimtys per praėjusius metus išaugo 669,6 mlrd. JAV dolerių ir vien per gruodį šoktelėjo 82 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, prieš 4 metus t.y. 2017 metais akcijų ETF pritraukė dvigubai mažiau, t.y. 332 mlrd. JAV dolerių investicijų. Iš viso kapitalo praėjusiais metais JAV nukreipto į akcijų fondus dalis siekė 74%.
Tiesa, nepaisant akcijų ETF dominavimo, obligacijų rinkoje investuojantys JAV biržose prekiaujami fondai taip pat beveik pasiekė rekordą išaugusio valdomo turto atžvilgiu. Praėjusiais metais jiems patikėto turto vertė “išsipūtė” 201,8 mlrd. JAV dolerių. Tai nežymiai mažiau nei 2020 metais, kai buvo pritraukta 212,2 mlrd. JAV dolerių investicijų. Gruodį į JAV biržose kotiruojamus obligacijų ETF buvo nukreipta 23,8 mlrd. JAV dolerių. Tai daugiausiai nuo praėjusių metų balandžio. Tą galima sieti ir su pastaruoju metu išaugusiais obligacijų pajamingumais.
ETF rinkoje jau nuo senokai dominuoja kelios visiems puikiai žinomos turto valdymo įmonės, t.y. „iShares“ kontroliuojama didžiausios pagal valdomą turtą bendrovės pasaulyje „BlackRock“ ir legendinio investuotojo John C. Bogle praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje įkurta „Vanguard Group“.
Nors pagal bendras valdomo turto apimtis tiek ETF, tiek apskritai visoje turto valdymo paslaugų rinkoje didžiausią dalį užima „BlackRock“ (praėjusio ketvirčio pabaigoje valdomo turto vertė viršijo 10 trln. JAV dolerių), praėjusiais metais ETF rinkos „karūną“ užsidėjo „Vanguard“. Bendrovė, kuri specializuojasi plačiai diversifikuotų ir pasyvių fondų valdyme, praėjusiais metais pritraukė 328,3 mlrd. JAV dolerių investicijų. Nuo jos pakankamai nemažai atsiliko „iShares“, kurios valdomo turto apimtys padidėjo 208,6 mlrd. JAV dolerių. Remiantis „Morningstar“ duomenimis, sausio – spalio laikotarpiu, “Vanguard” fondai pritraukė daugiausiai lėšų kiekvieną mėnesį. Net devyni bendrovės valdomi fondai pritraukė po daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, o JAV kotiruojami VOO (Vanguard S&P 500) ir VTI (Vanguard Total Stock Market ETF) atitinkamai pritraukė 47,1 mlrd. ir 44,5 mlrd. JAV dolerių.
Tarp praėjusiais metais išpopuliarėjusių dar pakankamai naujų ETF investavimo specifinių tematikų galima išskirti keletą kategorijų -aktyviai valdomi ir pagal ESG (envinronmental, social, governance) standartus investuojantys ETF fondai. Aktyviai valdomi ETF per pirmus 11-a praėjusių metų mėnesių sulaukė 126 mlrd. USD įplaukų. Tai apie 35 mlrd. JAV dolerių daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Tuo tarpu ESG principais besivadovaujantys valdomi fondai pritraukė 146,8 mlrd. JAV dolerių. Tai gerokai daugiau nei per rekordinius 2020 metus, kai sulaukta 86,9 mlrd. JAV dolerių dydžio investicijų.
Europoje, kuri daug dėmesio skiria socialinei žmonių gerovei, aplinkosaugai, didžioji dalis įkurtų naujų ETF buvo būtent fokusuoti ESG kryptimi. Tuo tarpu JAV rinkoje daugiau dėmesio sulaukė aktyviai valdomi ETF. Prie to stipriai prisidėjo šiuo metu labai populiarios investuotojos C. Wood įkurtos turto valdymo įmonės „Ark Invest“ aktyviai valdomi ETF fondai. Tokio tipo fonduose sandoriai sudaromi gali būti sudaromi kone kiekvieną dieną. Aktyviai valdomi ETF nuo paprastų investicinių fondų (angl. mutual funds) iš esmės skiriasi tik tuo, jog jų vienetais prekiaujama, kaip akcijomis, vertybinių popierių biržose. Jie taip pat dažniausiai pasižymi mažesniais valdymo mokesčiais nei tradiciniai fondai. Tiesa, deja, bet ilguoju laikotarpiu didesnė dalis tiek aktyviai valdomų ETF, tiek tradicinių investicinių fondų nesugeba pralenkti indekso. Taip pastaraisiais metais atsitiko ir su C. Wood valdomais fondais. Nuo 2018 metų pagrindinis investuotojos valdomas fondas „Ark Innovation ETF“ nesugebėjo aplenkti „Nasdaq“ indekso, nors per laikotarpį iš investuotojų surinko daugiau nei 200 mln. JAV dolerių mokesčių. Nuo praėjusių metų vasario pasiektos viršūnės fondo vienetų kaina krito jau daugiau nei 50%, o vien per šiuos metus (iki sausio 24 d.) neigiamas kainos pokytis sudarė 24,4%.
Europos ETF rinkai praėję metai taip pat buvo rekordiniai. Remiantis Bloomberg Intelligence duomenimis, Europos valstybių biržose kotiruojami ETF fondai per visus metus sulaukė 162 mlrd. EUR lėšų įplaukų, o bendras valdomo turto dydis išaugo iki beveik 1,5 trln. EUR. Nors skaičiai ir atrodo pakankamai neblogai, Europa pagal šiuos rodiklis vis dar „šviesmečiais“ atsilieka nuo JAV ir ko gero, jog arčiau taip niekada ir nepriartės. Deja, bet mums europiečiams reikia tenkintis tuo ką turime. Dar 2018 metų pradžioje Europos Parlamentas priėmė reglamentą, dėl kurio Europos mažmeniniai investuotojai (angl. retail investors) neteko prieigos prie JAV biržose kotiruojamų ETF fondų. Po tokio sprendimo investuotojams liko rinktis iš regiono valstybių akcijų biržose (Vokietijos, Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos) kotiruojamų ETF fondų, kurie turi parengtus pagrindinės informacijos dokumentus (angl. key information document).
Nors Europos ETF rinka ir seklesnė nei JAV, tačiau ir čia dominuoja ta pati „BlackRock“ kompanijai priklausanti „iShares“. Tuo tarpu „Vanguard“ valdomo turto dydis ir užimama rinkos dalis yra gerokai kuklesnė nei JAV biržose. Daugiau nei „Vanguard“ turto ETF fonduose valdo kompanijos Prancūzijos „Amundi“ („Lyxor“) ir Vokietijos „DWS“ („Xtrackers“). Daugiausiai Europoje per praėjusius metus investicijų pritraukė „iShares“, kuriai patikėtų naujų įplaukų vertė siekė 69 mlrd. EUR. Tai sudarė 42,5% dalį visų gautų Europos ETF įplaukų. Gruodžio pabaigoje „iShares“ valdomų Europos biržose kotiruojamų ETF fondų turto vertė išaugo iki 615,1 mlrd. EUR. Antroje vietoje pagal įplaukas liko Vokietijos turto valdymo kompanija „DWS Group“, kurios valdomi „Xtrackers“ fondai per metus sulaukė 17,4 mld. EUR lėšų, o bendra šių ETF valdomų turto vertė išaugo iki 155 mlrd. EUR. Praėjusiais metais Europos ETF rinkoje įvyko ir struktūrinių pasikeitimų. Viena didžiausių Europos Prancūzijos turto valdymo kompanijų „Amundi“ iš Prancūzijos banko „Societe Generale“ įsigijo ETF valdytoją „Lyxor“ už 825 mln. EUR. „Amundi“ valdomų ETF turto apimtys kartu su 19,9 mlrd. EUR įplaukomis ir „Lyxor“ įsigijimu išaugo iki 213,3 mlrd. EUR. „Vanguard“ fondai Europoje pritraukė 9,9 mlrd. EUR, o „Invesco“ sulaukė 9 mlrd. EUR įplaukų.
| Valdytojas | 2021 m. įplaukos (mlrd. EUR) | Valdomas turtas Europos ETF(mlrd. EUR) |
| „iShares“ („BlackRock“) | 69,0 | 615,1 |
| „DWS“ („Xtrackers“) | 17,4 | 155,0 |
| „Amundi“ ir „Lyxor“ | 19,9 | 213,3 |
| „Vanguard“ | 9,9 | 79,9 |
| „Invesco“ | 9,0 | 59,8 |
Europos biržose kotiruojamų ETF galima suskaičiuoti apie 1,8 tūkst. Tiesa, nemaža dalis iš jų yra ir labai nelikvidūs, t.y. pasižymi itin nedidelėmis fondo vienetų dienos apyvartomis bei valdomu labai nedideliu turto (iki kelių mln. EUR). Europoje yra tik 10 biržoje prekiaujamų fondų valdančių daugiau nei 10 mlrd. EUR vertės turto. Palyginimui, JAV biržose tokio dydžio ETF yra daugiau nei 120. Didžiausias pagal turtą ETF Europoje yra „iShares Core S&P 500 UCITS ETF“. Fondas seka pagrindinį JAV akcijų indeksą S&P 500. Sausio 24 d. duomenimis fondo valdomo turto vertė sudarė 47,49 mlrd. EUR. Palyginimui, didžiausias JAV ir kartu viso pasaulio biržoje prekiaujamas fondas „SPDR S&P 500 ETF Trust“, kuris taip pat seka S&P 500 indeksą, valdo 420,24 mlrd. JAV dolerių dydžio turtą. Skirtumas ne tik akivaizdus, bet ir pakankamai sunkiai suvokiamas. Tiesa, europiečiai gali džiaugtis tuo, jog „iShares Core S&P 500 UCITS ETF“ bendras išlaidų metinis dydis yra, nors ir nežymiai, tačiau mažesnis nei giganto „SPDR S&P 500 ETF Trust“. „Europietiškojo“ fondo metinis išlaidų koeficientas, į kurį įeina valdymo ir kiti administravimo mokesčiai, siekia 0,07%, kai „SPDR S&P 500 ETF Trust“ sudaro 0,09%. Iš 10-ies didžiausių Europos biržose prekiaujamų fondų net 6-i yra valdomi bendrovės „iShares“. Keletą „dešimt-milijardinių“ ETF valdo bendrovė „Invesco“, po 1-ą – „Vanguard“ ir „Deutsche Börse Commodities GmbH“, kuri valdo antrą pagal dydį aukso ETF fondą Europoje „Xetra-Gold“.
Antrą didžiausią ETF fondą taip pat valdo „iShares“ – „iShares Core MSCI World UCITS ETF“. Fondas investuoja į 23-ių išsivysčiusių pasaulio valstybių kompanijų akcijas, sekdamas „MSCI World index“ indeksą. Norintiems vienu instrumentu diversifikuoti savo skirtų investicijų dalį į akcijas, šis fondas yra ko gero vienas iš geriausių pasirinkimų. Fondo metinis bendras išlaidų dydis (valdymo ir kt. fondo valdytojo mokesčiai) siekia 0,20%. Valdomo turto vertė sudaro 38,73 mlrd. EUR. Fondo dividendų politika yra dividendus akumuliuoti. Tokiu atveju gautų iš laikomų akcijų dividendų fondo valdytojas fondo vienetų turėtojams neišmoka, o juos reinvestuoja atgal į laikomas akcijas. Investuojantiems ilgesniam laiko horizontui ir siekiantiems sukaupti kuo didesnę sumą ateičiai, tokia dividendų politika yra tinkamesnė nei kas ketvirtį ar pusmetį gauti dividendų išmokas ir jas reinvestuoti patiems (didesnės išlaidos komisiniams). Nors fondo geografija valstybių skaičiaus atžvilgiu yra pakankamai plati, tačiau ir šio fondo didžiausia investicijų dalis tenka JAV akcijoms. Fondo investicijų svoris didžiausioje pasaulio ekonomikoje sudaro apie 65%. Kiek daugiau nei 6% tenka Japonijos akcijoms, po 3 – 4% investuota į Jungtinės Karalystės, Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos bendroves. Fondo vienetų denominuotų JAV doleriais galima įsigyti Londono akcijų biržoje, o eurais – Vokietijos, Olandijos biržose (trumpinys IWDA).
Trečias pagal valdomo turto dydį yra „Vanguard S&P 500 UCITS ETF“. Jis, kaip ir didžiausias Europos „iShares“ fondas seka pagrindinį JAV akcijų indeksą S&P 500. Fondo metinis išlaidų dydis taip pat sudaro 0,07%. “Vanguard” fondas valdo 27,76 mlrd. EUR vertės turtą. Ko gero pagrindinis skirtumas nuo „iShares“ fondo yra dividendų politika. „Vanguard S&P 500 UCITS ETF“ gautus dividendus investuotojams išmoka kas ketvirtį. Fondo vienetų galima įsigyti Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės biržose (trumpinys – VUSA).
Ketvirtoje vietoje tarp daugiausiai turto valdančių europietiškų ETF yra į besivystančioms rinkoms priskiriamas valstybes investuojantis „iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF“. Fondo valdomo turto dydis siekia 15,79 mlrd. EUR. Metinis bendras išlaidų dydis – 0,18%. Didžiausia fondo investicijų dalis yra nukreipta į Kinijos (29,3%), Taivano (15,1%), Indijos (12,8%), P. Korėjos (12,4%) bendrovių akcijas. Fondo valdytojas gautus dividendus akumuliuoja ir reinvestuoja. „iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF“ yra prekiaujama Londono akcijų biržoje JAV doleriais (trumpinys – EIMI). Taip pat galima įsigyti vienetų ir eurais Amsterdamo biržoje (trumpinys – EMIM). Galiausiai, penktas didžiausias ETF Europos biržose yra “Invesco Physical Gold” investuojantis ir saugantis fizinį auksą. Tai yra geras pasirinkimas, norintiems investicijų portfelį diversifikuoti, jo dalį skiriant alternatyvioms turto klasėms, įskaitant ir auksą. Fondas valdo turto už 12,47 mlrd. EUR. Vienetų galima įsigyti Milano, Londono biržose (trumpinys – SGLD).
Didžioji dalis rinkos analitikų tolimesnes pasaulio ETF rinkos perspektyvas vertina teigiamai bent jau valdomo turto dydžio augimo atžvilgiu. Tiesa, kai kuri e pakankamai garsūs ir autoritetingi investuotojai(pvz. Micheal Burry) pasyvų investavimą kritikuoja dėl jo daromos įtakos rinkoje „pučiant burbulus“ bei neatsižvelgiant į kompanijų akcijų santykinius įverčius, kurie veda į didėjantį atotrūkį tarp kainos ir realios verslo vertės. Visgi sunku nesutikti, jog ETF rinka neabejotinai toliau plėsis ir, tikėtina, atsikąs vis didesnį tradicinių investicinių fondų, kurių rezultatai dažnu atveju būna prastesni nei indekso, valdomo turto dalį. Beje įdomu, jog ji vis dar yra ženkliai (kartais) didesnė nei viso pasaulio ETF valdomo turto vertė. Taip pat galime tikėtis tolimesnio aktyviai valdomų ETF skaičiaus augimo. Tai viena iš dar pakankamai šviežių rinkos naujienų, kuria skuba pasinaudoti tradicinių investicinių fondų valdytojai. Didžiausia turto valdymo bendrovė pasaulyje „BlackRock“ prognozuoja, kad pasaulio ETF fondų valdomo turto vertė 2025 metų pabaigoje pasieks 15 trln. JAV dolerių. Nors didžioji dalis augimo ir toliau neabejotinai bus generuojama tarp JAV biržose kotiruojamų ETF, smulkiesiems Europos investuotojams, norintiems pasyviai ir periodiškai investuoti ateičiai bei savarankiškai kaupti pensiją, tikrai nėra ko nusivilti – pagrindinius ir svarbiausius ETF fondus rasite Europos akcijų biržose.
Primenama, kad tai nėra investavimo rekomendacija. Prieš atliekant investicinius sprendimus būtina pasitarti su finansų konsultantu.
„Myriad capital“ yra užmezgusi santykius su „Saxo bank“ ir „Interactive Brokers“ įmonių grupe ir yra jų sukurtų technologinių sprendimų – investavimo platformų – pristatantysis tarpininkas (angl. – Introducing Broker). Klientai, pasirinkę naudotis investavimo platforma, turi galimybę gauti nuolatinę pagalbą ir reikiamas konsultacijas, kurias „Myriad capital“ teikia panaudodama savo patirtį, sukauptą bendraujant su platformų kūrėjais:
Prisijungę prie atitinkamos investavimo platformos, galėsite: sužinoti vertybinių popierių kainas ir rinkos tendencijas, skaityti užsienio rinkų ir biržų naujienas, apžvalgas, įmonių tyrimus, matyti ir analizuoti informaciją apie visus savo turimus vertybinius popierius.
Investavimo platformos suteikia ne tik prieigą prie tradicinių finansinių instrumentų (įvairių valstybių emitentų akcijų ir obligacijų), tačiau ir prie valiutų rinkos bei išvestinių finansinių priemonių. Yra galimybė valdyti riziką ateities sandoriais, sudaryti sandorius ne tik biržoje prekiaujamais instrumentais, pasiekti pasirinkimo sandorius, pinigų srautų skirtingas valiutų rizikas galima valdyti išankstiniais sandoriais. Jeigu turite poreikį naudotis finansiniu svertu arba savo investicijų valdymui norite pasitelkti papildomus instrumentus, galite pasidomėti CFD* kontraktų (contracts for difference) teikiamomis savybėmis.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės el. paštu: info@myriadcapital.lt arba tel. nr.: +370 645 30 102.
Straipsnis buvo spausdintas vasario mėnesio žurnalo „Investuok“ Nr. 2 numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.