2025-ieji buvo dar vieni rekordiniai metai tiek viso pasaulio, tiek Europos ETF fondų rinkai. Pasaulio biržose listinguotų fondų valdomo turto vertė praėjusių metų pabaigoje sudarė 19,85 trln. JAV dolerių, t.y. net 5 trln. JAV dolerių arba 34% daugiau nei metus prieš, kai siekė 14,85 trln. JAV dolerių. Fondai per metus gavo 2,37 trln. JAV dolerių naujų įplaukų, t.y. taip pat daugiausiai istorijoje.
Remiantis ETF rinkos tyrimų bendrovės „ETFGI“ duomenimis, Europos biržose listinguoti ETF fondai per metus pritraukė 396,84 mlrd. JAV dolerių naujų investicijų. Metų pabaigoje bendros fondų valdomo turto apimtys pasiekė aukščiausią lygį istorijoje ir siekė 3,22 trln. JAV dolerių. Lyginant su 2024 metų pabaiga, europietiškų ETF valdomas turtas išaugo 41,8%. 2024 metų pabaigoje turto vertė siekė 2,27 trln. JAV dolerių. Į ETF nukreiptų investicijų dydis taip pat buvo didžiausias istorijoje. Palyginimui, per iki tol rekordinius 2024 metus buvo apie 120 mlrd. JAV dolerių mažiau naujo kapitalo, t.y. 270,42 mlrd. JAV dolerių.
Europos biržose prekiaujami ETF fondai pastaruosius 40 mėnesių iš eilės (įskaitant šių metų sausį) pritraukė daugiau naujų lėšų nei iš jų buvo atsiimta. Prie valdomo turto apimties augimo stipriai prisidėjo ir praėjusiais metais pasaulyje nuosekliai kilusios finansinio turto kainos. Jeigu valdomo turto vertė bendrai per metus išaugo beveik 1 trln. JAV dolerių, tai atmetus gautas naujas beveik 400 mlrd. JAV dolerių siekusias įplaukas, apie 600 mlrd. USD prieaugis gautas vien iš turto vertės pokyčio.
Nepaisant tokios akcijų indeksų ir kainų augimo įtakos, Europos ETF rinka lėšų pritraukimo atžvilgiu augo kiek sparčiau nei bendrai visas pasaulis. Skaičiuojant nuo 2024 metų pabaigoje valdyto turto vertės, pasaulio ETF fondai pritraukė apie 16% naujų įplaukų. Tuo tarpu europietiški fondai 17,5% naujų investicijų.
Senajame žemyne praėjusių metų pabaigoje buvo suskaičiuojama 3,5 tūkst. ETF ir kitų ETP produktų. Biržoje prekiaujami produktai arba ETP apima ETF fondus, taip pat tokius produktus, kaip ETN (angl. Exchange traded notes) arba ETC (angl. Exchange Traded Commodities). Skirtingai nuo ETF fondų, kurie dažniausiai struktūrizuoti taip, kad investuotojui netiesiogiai suteikiama nuosavybė į realų ETF fondo valdomą turtą, tai, pavyzdžiui, ETN produktai dažiausiai yra struktūrizuoti, kaip skolos finansinės priemonės. Tokio produkto vertės pokyčiai priklauso ne nuo realiai valdomo turto pokyčio, o nuo, pavyzdžiui, sekamo indekso ar kt, pokyčių, kuris gaunamas per išvestines priemones ar skolinius įsipareigojimus.
Vienas iš paprasčiausių tokio tipo produktų pavyzdys yra Fondai sekantys VIX indekso pokyčius. Tiesa, ne ETF tipo fondų turtas, lyginant su ETF, yra itin mažas. Ne ETF tipo fondų Europos biržose bendrai yra apie 1 tūkst., tačiau jų valdomo turto vertė siekia apie 190 mlrd. JAV dolerių („ETFGI“ duomenys).
Europos biržose listinguotus fondus valdo 142 fondų valdymo įmonės. Tarp jų didžiausia rinkos dalis priklauso JAV turto valdymo bendrovės „BlackRock“ dukterinei kompanijai „iShares“. Metų pabaigoje „iShares“ valdomi ETF fondai Europoje valdė turto už 1,3 trln. JAV dolerių, t.y. apie 40% visos Europos ETF rinkos.
Antroje vietoje – Prancūzijos bankui „Credit Agricole“ priklausanti valdymo „Amundi“, kurios fondai besibaigiant 2025 metams prižiūrėjo turto už 401,7 mlrd. JAV dolerių (12,5% rinkos dalis). Toliau su 336,2 mlrd. JAV dolerių rikiavosi „Xtrackers by DWS“, kurios didžiausia akcijų dalis priklauso Vokietijos bankui „Deutsche Bank“.
Vertinant viso pasaulio rinką, joje taip pat pirmauja „iShares“. Bendrovės ETF fondai metų pabaigoje valdė turto įvertinto 5,5 trln. JAV dolerių. Tai yra 1,3 trln. JAV dolerių daugiau nei kitos rinkos lyderės legendinio investuotojo John C. Bogle praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje įkurtos „Vanguard Group“. Jos valdomas turtas siekė 4,2 trln. JAV dolerių. „Vanguard“ priklauso 21,4% rinkos dalis. Gerokai nuo jų atsilieka trečioje vietoje esanti “State Street SPDR” bendrovė. Pirmą “S&P 500” indeksą sekantį ETF fondą „SPY“ 1993 metais sukūrusi bendrovė užima apie 10% pasaulinės rinkos dalį valdydama 2 trln. JAV dolerių.
Bendrai Europoje trys didžiausi valdytojai valdo turto už 2,03 trln. JAV dolerių, t.y. 63% visų europietiškų fondų valdomo turto vertės. Viso pasaulio atžvilgiu situacija atrodo panašiai. Trims didžiausiems žaidėjams (“iShares”, “Vanguard”, “State Street”) tenka 59,5% dalis.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo programėlės, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus, pasirinkimo sandorius (opcionus) ir kitas finansines priemones viso pasaulio rinkose.
Tarp didžiausių ETF fondų Europos biržose kol kas yra tik du, kurių valdomo turto vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių. Didžiausiu pagal šį rodiklį toliau išlieka „S&P 500” indeksą sekantis „iShares Core S&P 500 UCITS ETF“ („CSPX“). Jo valdomo turto apimtys sudaro 135,2 mlrd. JAV dolerių. 132,4 mlrd. JAV dolerių valdo išsivysčiusio pasaulio akcijas sekantis „iShares Core MSCI World UCITS ETF USD“ (IWDA).
Tarp 5 didžiausių Europos fondų taip pat du investuoja pagal „S&P 500”. Prieš keletą metų tokių buvo trys. Į penketuką po stipraus aukso kainos šuolio įsitaisė „iShares Physical Gold ETC“ (PPFB). Po 30% pastarųjų metų prieaugio vienu didžiausių europietiškų ETF fondu tapo į besivystančias rinkas investuojantis „ iShares Core MSCI Emerging Markets IMI UCITS ETF“ (EIMI), kuris rašant straipsnį valdė turto už beveik 40 mlrd. JAV dolerių. Deja, bet tarp penketuko nėra nei vieno investuojančio išskirtinai tik Europoje ar kurioje nors vienoje Senojo žemyno valstybėje.
Tuo tarpu JAV 100 mlrd. JAV dolerių dydžio fondų yra dešimt kartų daugiau nei Europoje. Bendras penkių didžiausių europietiškų ETF fondų valdomas turtas siekia 396 mlrd. JAV dolerių, t.y. daugiau nei perpus mažiau nei valdo amerikietiškasis „Vanguard S&P 500 ETF” (VOO), kuris po ilgo laiko kartu su kitu “iShares Core S&P 500 ETF” (IVV) pagal valdomo turto apimtis aplenkė ilgą laiką pirmavusį „SPY“. Tiesa, pastarasis ir toliau išlieka populiariausias prekybos apyvartos prasme. „SPY“ prekiaujama itin aktyviai, prie to prisideda taip pat labai likvidi ir aktyvi fondo opcionų rinka.
Rinkos dydžiu Europa tikrai negali lygintis su JAV. Deja dėl didesnių valdomo turto apimčių JAV fondai investuotojams siūlo ir geresnes sąlygas nei mums. Jeigu didžiausių JAV fondų „VOO“ ir „IVV“ metinės išlaidos, į kurį įtraukiamos valdymo ir su šios paslaugos teikimu susijusios administracinės išlaidos (angl. total expense ratio), siekia po 0,03%, tai didžiausio europietiško „S&P 500” fondo “SXR8” metinis mokestis yra daugiau nei dvigubai didesnis ir sudaro 0,07%.
Skirtumas, žinoma, neatrodo didelis, bet pavyzdžiui, investavus 100 tūkst. 20-ies metų laikotarpiui su valdymo mokesčiu siekiančiu 0,07%, būtų sumokėta daugiau nei keliais tūkstančiais daugiau nei 0,03%. Pridėjus iš tų sumokėtų didesnių mokesčių neuždirbtą potencialų pelną, gaunasi solidi suma, kuri ypač ilguoju laikotarpiu virsta į dar didesnę pinigų sumą. Taupiems investuotojams, norintiems investuoti į „S&P 500” kuo efektyviau, reikėtų rinktis ne didžiausius pagal valdomo turto dydį fondus, o, pavyzdžiui, apie 12 mlrd. JAV dolerių dydžio „SPDR S&P 500 UCITS ETF“ (Trumpinys – SPYL), kurio bendras metinis išlaidų koeficientas siekia 0,03%.
| Trumpinys | Pavadinimas | Birža | Valdomo turto vertė, mlrd. JAV dolerių | Metiniai mokesčiai | 1 metų pokytis |
| VOO | Vanguard S&P 500 ETF | JAV | 864,22 | 0,03% | 16,54% |
| IVV | iShares Core S&P 500 ETF | JAV | 745,61 | 0,03% | 16,56% |
| SPY | SPDR S&P 500 ETF Trust | JAV | 692,41 | 0,09% | 16,44% |
| VTI | Vanguard Total Stock Market ETF | JAV | 581,09 | 0,03% | 16,62% |
| QQQ | Invesco QQQ Trust Series I | JAV | 394,51 | 0,18% | 17,52% |
| SXR8 | iShares Core S&P 500 UCITS ETF | Europa | 135,16 | 0,07% | 4,57% |
| IWDA | iShares Core MSCI World UCITS ETF | Europa | 132,30 | 0,20% | 8,18% |
| VUSA | Vanguard S&P 500 UCITS ETF | Europa | 48,46 | 0,07% | 4,57% |
| PPFB | iShares Physical Gold ETC | Europa | 41,81 | 0,07% | 57,58% |
| EIMI | iShares Core MSCI Emerging Markets ETF | Europa | 38,98 | 0,12% | 30,18% |
Pastaraisiais metais toliau vis labiau populiarėja aktyviai valdomi ir pagal tam tikrą tematiką investuojantys ETF fondai. Aktyviai valdomi ETF JAV jau išplito ir didelio susidomėjimo sulaukė kiek seniau (pavyzdžiui „Ark Invest“ valdomi fondai). Tuo tarpu Europoje tokio tipo fondai įgauna pagreitį.
Pagrindinis skirtumas tarp pasyvių ir aktyvių fondų – pastarieji investuoja pagal specifines strategijas, tematiką. Fondo portfelių valdytojai aktyviai valdo fondui patikėtą turtą, siekdami aplenkti indeksus. Tokie fondai dažniausiai turi didesnius mokesčius. Tuo tarpu pasyviai valdomi fondai investuoja pagal pasirinktą indeksą ir neatlieka jokių papildomų veiksmų, tik padaro atitinkamus pokyčius keičiantis indekso sudėčiai.
Praėjusių metų pabaigoje aktyviai valdomų pasaulio ETF fondų prižiūrimo turto vertė pasiekė taip pat rekordinius 1,86 trln. JAV dolerių. Lyginant su 2024 metais, augimas atrodo išties įspūdingai – siekė beveik 60%. Tiesa, nepaisant nemažo susidomėjimo, bendra aktyviai valdomų ETF dalis visos ETF rinkos atžvilgiu metų pabaigoje vis dar tesiekė kiek mažiau nei 10%.
Europos aktyviai valdomų fondų rinka, nors auga panašiu tempu, tačiau vis dar yra labai nedidelė. Jeigu visa Europos ETF rinka vertinama 3,2 trln. JAV dolerių, tai aktyviai valdomi fondai baigiantis 2025 metams valdė turto vos už 92,5 mlrd. JAV dolerių (‚Morningstar“ duomenys). Didžioji dalis valdomų aktyvų alokuota į akcijų rinkas investuojančiose fonduose (~78%). Likusi dalis skirta fiksuoto pajamingumo instrumentams. Pasiskirstymas įdomus, nes istoriškai aktyviai valdomi fondai sekamus indeksus didžiausia dalimi aplenkdavo būtent investuodami į obligacijas, dėl tam skolos vertybinių popierių rinkos specifiškumo.
Aktyviai valdomi fondai Europoje praėjusiais metais pritraukė beveik 27 mlrd. JAV dolerių dydžio naujų investicijų (įskaitant ir atsiimtas lėšas). Praėjusiais metais Europos biržose naujus aktyvius fondus pristatė nemažai bankų ir finansinių bendrovių, kaip „Goldman Sachs“, „Fineco“, „Nordea“, „HSBC“, „M&G”. Nemažai bankų dažniausiai vengdavo pasyvių ETF fondų valdymo veiklos dėl mažo pelningumo ir didelės konkurencijos, tačiau aktyviai valdomų fondų rinka dar nėra tokia konkurencinga, o valdymo mokesčiai yra gerokai didesni nei pasyviai valdomų fondų alternatyvos.
Didžiausia aktyvių fondų rinkos Europoje priklauso didžiausiam JAV bankui „JPMorgan“. Bankas Europos biržose yra listingavęs 40 aktyvių fondų, kurių valdomo turto vertė siekia apie 43 mlrd. JAV dolerių (apie 47%) visos rinkos. Toliau seka “Fidelity” su 10% užimamos rinkos dalies. Bendrai per visus 2025 metus Europos biržose listinguoti 139 aktyviai valdomi ETF fondai. Tai beveik tris kartus daugiau nei 2024 metais.
Vertinant pastarųjų metų laikotarpį iš daugiau nei 100 mln. JAV dolerių valdančių aktyvių ETF fondų Europoje geriausią rezultatą pademstravo “JPMorgan Global Emerging Markets Research Enhanced Index Equity” (JREM). Fondo vienetų kaina eurais per metus pakilo beveik 33%. Skaičiuojant JAV doleriai grąža siekė beviek 50%. “JREM” tikslas aplenkti besivystančių rinkų indeksą „MSCI Emerging Market index“. Indeksas per atitinkamą laikotarpį pakilo 42,5%.
Didžiausias aktyviai valdomas fondas Europoje praėjusiais metais perkopė 10 mlrd. JAV dolerių turto vertės ribą. Tai – „JPMorgan US Research Enhanced Index Equity (ESG) UCITS ETF“ (trumpinys – JREU). Fondas investuoja į JAV įmonių akcijas ir siekia aplenkti „S&P 500 indeksą“. Fondui taip pat neblogai sekasi. Per pastaruosius penkerius metus fondo vieneto kaina JAV doleriais kilo 94%, kai “S&P 500” prieaugis siekia 80%. Per pastarųjų metų laikotarpį „JPMorgan fondas“ indeksą aplenkė apie 2 proc. punkto. Paskutiniais duomenimis, JREU buvo investavęs į 240 įmonių akcijas. Fondas įkurtas 2018 metų spalį. Nuo įkūrimo fondo grąža siekia apie 175% (skaičiuojant eurais) ir 182% (skaičiuojant JAV doleriais). „S&P 500” per šį laikotarpį sugeneravo 140,3% prieaugį.
Lyginamuosius indeksus lenkia ir kiti „JPMorgan“ valdomi fondai. Vienas iš jų – Visame pasaulyje investuojantis „JPMorgan Global Research Enhanced Index Equity” (JREG) per penkerius metus investuotojams JAV doleriais uždirbo 83,2% grąžą, kai “MSCI World Index” sugeneravo 79%.
Į konkrečius sektorius ar pavienes rinkų tendencijas investuojantys tematiniai fondai praėjusiais metais taip pat sulaukė daug investuotojų dėmesio ir naujų investicijų. Daugiausiai, žinoma, sulaukė į inovacijas, gynybos pramonę ir dirbtinio intelekto technologijas vystančias įmones investuojantys ETF fondai.
Didžiausias dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų tematika investuojantis ETF Europoje yra „Xtrackers Artificial Intelligence & Big Data UCITS ETF“ (Trumpinys: „XAIX“). Fondas valdo turto už 6,5 mlrd. JAV dolerių, yra investavęs į beveik 90 įmonių akcijas. Per paskutinius 5 metus fondo bendrą grąža siekė beveik 110%. Nuo fondo įkūrimo 2019 metų pradžioje investuotojams sugeneravo 249%. Pastarieji metai taip pat labai. Tiesa, investuojant eurais grąžą beveik perpus (nuo 26%) mažino nepalankus JAV dolerio kurso euro atžvilgiu pasikeitimas. “XAIX” didžiausių pozicijų sąraše visiems žinomų vardų kompanijos: “Alphabet” (7,5%), “Apple” (5,6%), “Nvidia” (4,7%), “Samsung Electronis” (4,6%), “Palantir Technologies” (4,6%).
Didelės istorijos neturintis, tačiau itin sparčiai išaugo ir didžiausio pagal gynybos pramonės tematiką Europoje ETF fondu tapo – „WisdomTree Europe Defence UCITS ETF“ (EUDF). Fondas įkurtas vos prieš metus, t.y. 2025 metų kovo mėnesį. Valdomas turtas jau viršija 5 mlrd. JAV dolerių. Nuo įkūrimo grąža siekia 33,5%. Fondas investuoja tik į Europoje veikiančias gynybos sektoriaus bendroves. Sudėtyje – 26 kompanijų akcijos. Tarp didžiausių pozicijų: „Starstreak“ raketų gamintoja „Thales“ (12,9%), viena iš naikintuvo „Eurofighter Typhoo“ gamintoja „BAE Systems“, puikiai lietuviams pažįstama vokiečių „Rheinmetall“ (11,1%), prancūzų „Airbus“ (8,7%), Safran (8,4%).
EUDF fondas gerokai aplenkė iki jo atsiradimo Europoje pirmavusį “HANetf Future of Defence UCITS ETF“ (NATO). Turėjo suveikti ir patriotiškumas. NATO fondo sudėtyje ir ne tik Europos bendrovių akcijos, bet ir, pavyzdžiui, nemažą dalį užimančių „Cisco Systems“, „RTX“, „Lockheed“, „Palantir“ ir kitų JAV bendrovių. NATO fondo vienetai per metus pabrango 31,5%. Nuo fondo ikūrimo 2023 metais fondo grąža siekia net 134%.
Tiesa, nors minėti fondai investuotojams pastaraisiais metais atnešė tikrai solidžią grąžą, tačiau gerokai nusileido pagal kainos prieaugį pirmavusiems į sidabro ir aukso kasėjų įmonių akcijas investuojantiems fondams. „Global X Silver Miners UCITS ETF“ (SLVR) per metus pakilo net 202% (skaičiuojant eurais). „VanEck Junior Gold Miners UCITS“ (G2XJ) kainos šuolis siekė beveik 170%. Žinoma, prie to labiausiai prisidėjo kilusios sidabro ir aukso kainos, kurios tiesiogiai nusėdo į bendrovių pelno atakaitų eilutes.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnio autorius: Marius Vazalis
Straipsnis buvo spausdintas 2026 m. kovo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Myriad capital naujienos
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.