Pinigai kalba, o jūsų investicijos balsuoja už pasaulį, kuriame norite gyventi. Socialiai atsakingas investavimas (SAI) keičia tradicinį požiūrį į finansus – nebepakanka vien siekti pelno, svarbu ir kaip tas pelnas uždirbamas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau investuotojų renkasi įmones, kurios ne tik generuoja grąžą, bet ir prisideda prie tvaresnės, sąžiningesnės visuomenės kūrimo.
Socialiai atsakingas investavimas reiškia investavimo strategiją, kuri atsižvelgia ne tik į finansinius rodiklius, bet ir į aplinkosaugos, socialinius bei valdymo (ESG – Environmental, Social, Governance) kriterijus. Tai nėra labdara ar pelno atsisakymas – tai įsitikinimas, kad ilguoju laikotarpiu atsakingai veikiančios įmonės sukuria didesnę vertę visiems.
Ši koncepcija nėra nauja. Religinės bendruomenės šimtmečiais vengė investuoti į veiklas, prieštaraujančias jų vertybėms – alkoholį, azartinius žaidimus, ginklus. Tačiau modernus SAI judėjimas prasidėjo XX amžiaus viduryje, kai investuotojai pradėjo boikotuoti įmones, susijusias su apartheidu Pietų Afrikoje. Šiandien SAI tapo pagrindine srove – valdanti trilijonus eurų ir formuojanti įmonių elgseną visame pasaulyje.
ESG kriterijai apima platų spektrą. Aplinkosauga vertina, kaip įmonė tvarko šiltnamio dujų emisijas, vandens naudojimą, atliekų tvarkymą, biologinės įvairovės išsaugojimą. Socialiniai aspektai apima darbuotojų teises, vartotojų saugumą, santykius su bendruomenėmis, žmogaus teisių paisymą tiekimo grandinėse. Valdymas žiūri į įmonės vadovybės struktūrą, atlyginimų politiką, korupcijos prevenciją, mokesčių praktikas.
Pagrindinis mitas apie SAI – kad teks paaukoti grąžą dėl vertybių. Tyrimai rodo priešingai. Finansinė nauda atsiranda iš kelių šaltinių. Įmonės, rimtai žiūrinčios į tvarumą, geriau valdo rizikas – jos mažiau tikėtina, kad patirs aplinkosaugos baudas, darbuotojų streikus ar reputacijos krizę. Jos taip pat geriau pasirengusios ateities iššūkiams – klimato kaitos reguliavimui, besikeičiančioms vartotojų preferencijoms, talentų pritraukimui.
Yra įvairių tyrimų, parodančių, jog SAI (ang. ESG) investavimas atneša papildomą grąžą ir to bijoti nereikėtų. Vienas žymesnių tyrimų čia.
Rizikos mažinimas – dar viena svarbi priežastis. Volkswagen dyzelių skandalas 2015 metais sunaikino dešimtis milijardų eurų akcininkų vertės. BP naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje kainavo virš 60 milijardų dolerių. Facebook duomenų skandalai nubraukė šimtus milijardų iš kompanijos kapitalizacijos. Įmonės su stipria ESG kultūra rečiau patiria tokias katastrofas.
Psichologinis komfortas neįkainojamas. Žinojimas, kad jūsų pinigai nedirba prieš jūsų vertybes, leidžia miegoti ramiai. Daugelis investuotojų jaučia kognityvinį disonansą, kai jų portfelyje yra tabako kompanijos, o jie patys kovoja su rūkymu, arba naftos gigantai, kai jie rūpinasi klimato kaita. SAI leidžia suderinti finansus su sąžine.
Įtakos darymas – jūsų pinigai turi galią. Kai milijonai investuotojų atsisako pirkti tam tikrų įmonių akcijas, jos pradeda keistis. BlackRock, didžiausia turto valdymo kompanija pasaulyje su 10 trilijonų dolerių, dabar reikalauja, kad visos įmonės, į kurias investuoja, turėtų klimato kaitos strategijas. Tai realus pokytis, kurį sukelia investuotojų spaudimas.
Socialiai atsakingas investavimas nėra vienas dydis, tinkantis visiems. Egzistuoja kelios pagrindinės strategijos, kurias investuotojai gali taikyti atskirai ar kartu.
Negatyvus atrinkimas – paprasčiausia strategija, kai tiesiog vengiama tam tikrų sektorių ar įmonių. Klasikiniai „nuodėmių” sektoriai – tabakas, alkoholis, azartiniai žaidimai, ginklai, pornografija. Kiti investuotojai dar prideda iškastinį kurą, intensyvią gyvulininkystę, įmones, pažeidžiančias žmogaus teises. Pavyzdžiui, Norvegijos valstybinis pensijų fondas, didžiausias pasaulyje, yra pašalinęs iš savo portfelio virš 170 įmonių dėl etinių priežasčių.
Pozityvus atrinkimas aktyviai ieško įmonių, darančių teigiamą poveikį. Tai gali būti atsinaujinančios energijos kompanijos, švietimo technologijų startuoliai, mikrofinansų institucijos. Ši strategija reikalauja daugiau tyrimo, bet leidžia investuotojams aktyviai remti pokyčius, kuriuos nori matyti.
ESG integracija – visapusiškas metodas, kai aplinkosaugos, socialiniai ir valdymo veiksniai integruojami į tradicinę finansinę analizę. Analitikai vertina ne tik P/E koeficientus ir pajamų augimą, bet ir anglies pėdsaką, darbuotojų pasitenkinimą, valdybos įvairovę. Tai ne apie sektorių vengimą, o apie geriausių kiekvieno sektoriaus atstovų identifikavimą.
Teminės investicijos fokusuojasi į konkrečias problemas ar sprendimus. Švarios energijos fondai, vandens išteklių fondai, lyčių lygybės fondai – kiekvienas orientuotas į specifinę temą. Tai leidžia investuotojams tiesiogiai remti jiems svarbias sritis.
Poveikio investavimas eina toliausiai – čia pagrindinis tikslas yra socialinis ar aplinkosauginis poveikis, o finansinė grąža antroje vietoje. Tai gali būti investicijos į socialinius būsto projektus, mikrofinansus besivystančiose šalyse, švarios energijos infrastruktūrą kaimo vietovėse.
Akcininkų aktyvizmas naudoja turimas akcijas daryti spaudimui iš vidaus. Vietoj akcijų pardavimo, aktyvistai investuotojai teikia rezoliucijas akcininkų susirinkimuose, balsuoja prieš vadovybės siūlymus, viešai kritikuoja blogas praktikas. Tai galingas įrankis, ypač kai koordinuojamas tarp daugelio institucinių investuotojų.
Vienas didžiausių iššūkių SAI – kaip objektyviai įvertinti įmonių atsakingumą. Laimei, atsiranda vis daugiau įrankių ir standartų.
ESG reitingai teikiami specializuotų agentūrų kaip MSCI, Sustainalytics, ISS. Jos analizuoja tūkstančius duomenų taškų – nuo įmonių ataskaitų iki žiniasklaidos pranešimų – ir suteikia reitingus nuo AAA iki CCC. Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingos agentūros gali duoti skirtingus įvertinimus tai pačiai įmonei, nes naudoja skirtingas metodologijas.
Įmonių ataskaitos tampa vis informatyvesnės. Be tradicinių finansinių ataskaitų, daugelis įmonių dabar publikuoja tvarumo ataskaitas, klimato kaitos ataskaitas, įvairovės statistiką. GRI (Global Reporting Initiative) standartas padeda standartizuoti šią informaciją, kad būtų lengviau palyginti įmones.
Trečiųjų šalių sertifikatai gali padėti identifikuoti lyderius. B Corp sertifikatas rodo, kad įmonė atitinka aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus. Carbon Neutral sertifikatas patvirtina anglies neutralumą. Fair Trade ženklas garantuoja sąžiningas prekybos praktikas.
Tačiau saugokitės „žaliojo plovimo” (greenwashing) – kai įmonės daugiau kalba apie tvarumą nei realiai daro. Ieškokite konkrečių tikslų, išmatuojamų rezultatų, nepriklausomo audito. Jei įmonė skelbiasi „tvari”, bet neatskleidžia savo emisijų ar neturi aiškių tikslų, būkite atsargūs.
Pradėti socialiai atsakingai investuoti Lietuvoje lengviau nei galite manyti. Pirmiausia apibrėžkite savo vertybes. Kas jums svarbiausia – klimato kaita, žmogaus teisės, gyvūnų gerovė, lyčių lygybė? Negalite kovoti visose frontuose, todėl prioritetizuokite.
ESG ETF fondai – lengviausias būdas pradėti. Daugelis didžiųjų turto valdytojų siūlo ESG fondus. iShares ESG Screened S&P 500 ETF duoda prieigą prie JAV rinkos be kontroversiškų kompanijų. Lyxor New Energy ETF investuoja į atsinaujinančią energiją. UBS Gender Equality ETF remia lyčių lygybę skatinančias įmones. Šie fondai prekiaujami pagrindinėse biržose ir prieinami per ,,Myriad Capital”.
Individualių akcijų atranka reikalauja daugiau darbo, bet suteikia didžiausią kontrolę. Pradėkite nuo sektorių – galbūt norite investuoti į elektromobilių gamintojus (ne tik Tesla, bet ir BYD, Rivian), atsinaujinančios energijos kompanijas (Vestas, First Solar), ar tvarios mitybos lyderius (Beyond Meat, Oatly).
Žaliosios obligacijos – augantis segmentas fiksuotų pajamų investuotojams. Lietuvos vyriausybė 2018 metais išleido pirmąsias žaliąsias obligacijas, skirtas aplinkosaugos projektams finansuoti. ES planuoja išleisti šimtus milijardų eurų žaliųjų obligacijų Next Generation EU programoje.
SAI sėkmė matuojama ne tik finansine grąža. Dvigubas rezultatas (double bottom line) vertina ir finansinį pelną, ir socialinį poveikį. Kai kurie fondai net siekia trigubos rezultato eilutės – pridedant aplinkosauginį poveikį.
Poveikio metrikų pavyzdžiai: kiek CO2 emisijų išvengta, kiek darbo vietų sukurta skurstančiose bendruomenėse, kiek moterų paskirta į vadovaujančias pozicijas. Geri SAI fondai reguliariai skelbia tokias ataskaitas.
Finansinė grąža vis tiek svarbi. Lyginamoji analizė su tradiciniais indeksais parodo, ar mokate „kainą” už savo vertybes. Daugelis tyrimų rodo, kad gerai sudaryti ESG portfeliai ilguoju laikotarpiu nenusileidžia ar net pralenkia tradicinius.
Portfelio peržiūra turėtų vykti reguliariai. Įmonės keičiasi – kadaise progresyvi kompanija gali pradėti slysti, o tradicinė įmonė gali tapti tvarumo lydere. Volkswagen po dyzelių skandalo investavo dešimtis milijardų į elektromobilius. Microsoft iš monopolisto tapo anglies negatyvia kompanija.
Lietuvoje SAI dar tik įsibėgėja, bet galimybės auga. Lietuvos įmonės pradeda rimčiau žiūrėti į ESG. Ignitis grupė investuoja į atsinaujinančią energiją, Maxima įsipareigojo mažinti plastiko naudojimą.
Pensijų fondai – didžiausia galimybė daryti poveikį. II pakopos pensijų fondai valdo milijardus eurų. Klauskite savo pensijų fondo apie jų ESG politiką, reikalaukite skaidrumo apie investicijas. Kai tūkstančiai klientų klausia, fondai pradeda keistis.
Vietinės iniciatyvos taip pat svarbios. Crowdfunding platformos leidžia investuoti į vietinius socialinius verslus. Kredito unijos finansuoja bendruomenių projektus. Lietuvos žaliųjų obligacijų programa finansuoja energijos efektyvumo projektus. Apie šią programą galite daugiau paskaityti čia.
Pernelyg siauras fokusas – investavimas tik į vieną temą ar sektorių. Net jei labai tikite atsinaujinančia energija, neįdėkite visų kiaušinių į vieną krepšį. Diversifikacija svarbi ir SAI.
Naivumas dėl „žalių” kompanijų – ne kiekviena save skelbianti tvaria tokia yra. ,,Tesla” gamina elektromobilius, bet kritikuojama dėl darbo sąlygų. „Žaliosios” energijos kompanijos gali turėti korumpuotą valdymą.
Perfekcionizmas – laukimas tobulos investicijos. Realybėje visos įmonės turi trūkumų. Svarbu rasti balansą tarp idealizmo ir pragmatizmo.
Ignoruojami mokesčiai – kai kurie ESG fondai ima aukštus valdymo mokesčius, pasinaudodami „tvarumo” etikete. Visada lyginkite mokesčius su panašiais tradiciniais fondais.
SAI ateitis atrodo šviesi. Reguliavimas tampa palankesnis – ES taksonomija apibrėžia, kas yra „žalia” investicija, SFDR reglamentas reikalauja fondų skaidrumo apie tvarumą. Tai sunkina „žaliąjį plovimą” ir palengvina investuotojų pasirinkimus.
Technologijos daro SAI prieinamesnį. AI analizuoja milijonus duomenų taškų vertindama įmonių tvarumą. Blockchain technologija užtikrina tiekimo grandinių skaidrumą. Palydovinės nuotraukos tikrina įmonių aplinkosaugos tvirtinimus.
Kartų kaita formuoja ateitį. Millennials ir Z karta paveldės visą turtą per ateinančius 50-60 metų. Tyrimai rodo, kad dauguma jų nori, jog jų investicijos darytų teigiamą pokytį pasauliui.
Poveikio standartizacija tampa prioritetu. Kaip finansų apskaita turi IFRS standartus, taip poveikio matavimas kuria savus. Tai palengvins palyginimą tarp įmonių ir fondų.
Socialiai atsakingas investavimas nėra mada ar nišinė strategija – tai ateities investavimo standartas. Pasaulis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais – klimato kaita, nelygybe, išteklių stoka. Tradicinis „pelno bet kokia kaina” modelis nebetvarūs nei planetai, nei visuomenei, nei patiems investuotojams.
Lietuvos investuotojai turi unikalią galimybę būti šio pokyčio dalimi. Ar investuosite į atsinaujinančią energiją, socialines inovacijas, ar tiesiog vengsite labiausiai žalingų sektorių – kiekvienas žingsnis svarbus. Jūsų pinigai turi galią formuoti įmonių elgseną ir kurti pasaulį, kuriame norite gyventi.
Pradėkite mažai, mokykitės, eksperimentuokite. SAI nėra apie tobulumą, o apie progresą. Kiekvienas euras, investuotas atsakingai, balsuoja už tvaresnę, sąžiningesnę ateitį. Ir kas svarbiausia – tyrimai rodo, kad neturite rinktis tarp sąžinės ir pelno. Gerai atrinktos, atsakingos investicijos gali duoti ir finansinę grąžą, ir ramią sąžinę.
Norite pradėti investuoti? Atsidarykite investicinę sąskaitą!
Patvirtinkite asmens tapatybę ir užpildykite investuotojo anketą čia.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus ir kt. viso pasaulio rinkose.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.