Taurieji metalai, ypač auksas ir sidabras, tūkstančius metų buvo vertės saugojimo priemonė. Šiuolaikiniame investicijų pasaulyje jie išlieka svarbūs kaip apsauga nuo infliacijos, valiutų nuvertėjimo ir ekonominio nestabilumo. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, investuotojai vis dažniau įtraukia tauriuosius metalus į savo portfelius, siekdami diversifikacijos ir kapitalo apsaugos. Investavimas į auksą ir sidabrą išlieka itin svarbi finansinio gyvenimo dalis.
Taurieji metalai turi unikalių savybių, kurios juos daro patrauklius investuotojams. Svarbiausia jų savybė – vertės išsaugojimas. Auksas istoriškai išlaiko perkamąją galią ilguoju laikotarpiu, kai tuo tarpu dekretinės valiutos, tokios kaip euras ar doleris, gali nuvertėti dėl infliacijos ar vyriausybių politikos. Auksas išlieka stabilios vertės atskaitos tašku per šimtmečius.
Kalbant apie apsaugą nuo infliacijos, taurieji metalai veikia kaip natūralus skydas. Kai infliacija didėja, metalų kainos paprastai taip pat kyla. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai daugelis šalių susidūrė su aukšta infliacija, o tradicinės taupymo priemonės, tokios kaip obligacijos, nebespėja su kainų augimu.
Portfelio diversifikacija yra dar viena svarbi priežastis. Auksas ir sidabras dažnai juda priešinga kryptimi nei akcijos ar obligacijos – tai vadinama neigiama koreliacija. Kai finansų rinkose tvyro neapibrėžtumas dėl ateities ir akcijų kainos krinta, investuotojai bėga į saugias priebėgas, todėl metalų kainos kyla. Žinoma, tai nėra taisyklė- kartais viskas iš eilės krenta!
Ekonominių ar geopolitinių krizių metu taurieji metalai tampa itin paklausūs. Jie veikia kaip krizių draudimas nuo kraštutinių įvykių – finansų sistemos žlugimo, karų ar valiutų krizių. Istorija rodo, kad būtent tokiais laikotarpiais auksas ir sidabras tampa vertingiausi.
Galiausiai, skirtingai nuo akcijų ar obligacijų, metalus galima laikyti fiziškai. Galimybė paliesti ir pamatyti savo investiciją suteikia psichologinį komfortą ir visišką nepriklausomybę nuo finansų sistemos.
Auksas yra labiausiai žinomas ir populiariausias taurusis metalas investavimui, turintis kelias unikalias savybes. Jo stabilumas išskiria jį iš kitų metalų – aukso kaina svyruoja žymiai mažiau nei sidabro ar platinos. Ši savybė daro auksą idealiu pasirinkimu konservatyviems investuotojams, kurie vengia didelių kainų šuolių.
Likvidumas yra dar vienas aukso pranašumas. Auksą galima lengvai parduoti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo metu. Nuo mažų auksakalių dirbtuvių iki didžiųjų bankų – visur rasite norinčių pirkti auksą. Egzistuoja gerai išvystyta pasaulinė rinka su skaidriais kainų mechanizmais.
Ypatingą reikšmę auksui suteikia tai, kad centriniai bankai laiko jį kaip rezervo dalį. Tai patvirtina aukso svarbą globalioje finansų sistemoje – jis nėra tik „blizgutis”, o rimtas finansinis instrumentas. Lietuvos bankas taip pat turi aukso rezervų, kaip ir dauguma pasaulio centrinių bankų. Ši institucijų parama užtikrina nuolatinę paklausą ir likvidumą.
Įdomu tai, kad skirtingai nuo sidabro ar kitų metalų, auksas turi ribotą pramoninę paklausą – tik apie 10% viso aukso naudojama pramonėje. Didžioji dalis paklausos kyla iš juvelyrinių dirbinių gamybos (apie 50%), investicijų (30%) ir centrinių bankų pirkimų (10%). Ši struktūra daro aukso kainą labiau priklausomą nuo investuotojų nuotaikų nei nuo pramonės poreikių.
Sidabras, nors ir mažiau populiarus nei auksas, turi savo privalumų:
Prieinamumas – sidabro kaina yra žymiai mažesnė nei aukso, todėl jis prieinamesnis pradedantiesiems ar mažesnį biudžetą turintiems investuotojams.
Pramoninė paklausa – apie 50% sidabro paklausos kyla iš pramonės: elektronikos, saulės baterijų, medicinos. Augant žaliajai ekonomikai, sidabro paklausa gali didėti.
Didesnis svyravimas – sidabro kaina svyruoja labiau nei aukso, suteikdama didesnes pelno galimybes, bet ir didesnę riziką.
Aukso-sidabro santykis – istoriškai šis santykis svyruoja tarp 15:1 ir 100:1. Kai santykis aukštas, sidabras laikomas neįvertintu palyginti su auksu.
Lietuvos investuotojai turi keletą galimybių investuoti į auksą ir sidabrą, kiekviena su savo privalumais ir trūkumais.
Fiziniai metalai – tradicinis būdas, kai perkate monetas, luitus ar net juvelyrinius dirbinius. Tiesioginis turėjimas suteikia visišką kontrolę ir nepriklausomybę nuo finansų sistemos. Tačiau reikia susitaikyti su saugojimo kaštais, draudimo poreikiu ir didesniu skirtumu tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Fiziniai metalai taip pat mažiau likvidūs – parduoti juos užtruks ilgiau nei ETF fondų akcijas.
ETF fondai atstovauja moderniam investavimo būdui. Populiariausi fondai kaip SPDR Gold Shares (GLD) ar iShares Silver Trust (SLV) leidžia investuoti į metalus taip pat paprastai, kaip perkant akcijas. Privalumai akivaizdūs – aukštas likvidumas, maži kaštai, nereikia rūpintis saugojimu. Tačiau jūs neturite fizinio metalo, o tik popierinį įrodymą, ir esate priklausomi nuo finansų sistemos stabilumo.
Tie, kurie nori ne tik sekti metalų kainas, bet ir uždirbti iš verslo augimo, gali investuoti į kasybos įmonių akcijas. Aukso kasybos milžinės kaip Barrick Gold ar Newmont gali duoti didesnę grąžą nei pats metalas, ypač jei įmonė gerai valdoma ir efektyviai dirba. Be to, daugelis tokių įmonių moka dividendus. Tačiau čia pridedama papildoma verslo rizika – net kylant aukso kainai, įmonės akcijos gali kristi dėl blogos vadybos ar gamybos problemų.
Investavimas į auksą ir sidabrą galimas ir per ateities sandorius ir opcionus – instrumentai patyrusiems investuotojams, norintiems spekuliuoti metalų kainomis naudojant finansinį svertą. Galima uždirbti (ar prarasti) daug per trumpą laiką, bet tai reikalauja gilių žinių ir nuolatinio rinkos stebėjimo.
Naujausia tendencija – skaitmeniniai metalai. Platformos leidžia pirkti auksą ar sidabrą skaitmeniniu pavidalu, o fizinis metalas saugomas seifuose Šveicarijoje ar Singapūre. Tai tarsi kompromisas tarp fizinio turėjimo ir ETF patogumų.
Jei nusprendėte pirkti fizinius metalus Lietuvoje, svarbu žinoti:
Patikimi pardavėjai – pirkite tik iš patikimų pardavėjų su gera reputacija. Lietuvoje veikia keletas specializuotų tauriųjų metalų pardavėjų.
Sertifikatai – visada reikalaukite autentiškumo sertifikatų. Investiciniai luitai ir monetos turi turėti gamintojo sertifikatus.
Saugojimas – apsvarstykite saugojimo galimybes: namų seifas, banko seifas ar specializuotos saugyklos. Kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų.
Draudimas – didesnėms sumoms verta apsvarstyti draudimą. Standartinis namų turto draudimas gali nepadengti vertingų metalų.
Likvidumas – prieš pirkdami sužinokite, kur galėsite parduoti. Kai kurie pardavėjai siūlo atpirkimo garantijas.
Nors bandyti numatyti rinką yra sudėtinga, tam tikros sąlygos tradiciškai palankios metalų investicijoms:
Aukšta infliacija – kai infliacija viršija palūkanų normas, realios palūkanos tampa neigiamos, o metalai tampa patrauklesni.
Ekonominis neapibrėžtumas – recesijos, finansų krizės ar geopolitinė įtampa didina paklausą saugioms investicijoms.
Silpnėjanti valiuta – kai pagrindinės valiutos, ypač JAV doleris, silpnėja, metalų kainos paprastai kyla. Galima žiūrėti ir į pinigų politiką: Kuomet centriniai bankai skatina ekonomiką spausdindami pinigus, tai gera galimybė pirkti auksą. Lygiai tas pats su mažomis palūkanomis, kadangi šios daro obligacijų laikymą mažiau patraukliu.
Investuojant į tauriuosius metalus svarbu suprasti ne tik privalumus, bet ir rizikas. Pirmiausia, metalai negeneruoja jokių pajamų. Skirtingai nuo akcijų, kurios moka dividendus, ar obligacijų su palūkanomis, metalai tiesiog guli ir laukia. Visas pelnas priklauso tik nuo kainos augimo. Tai reiškia, kad ilgą laiką galite laikyti investiciją, kuri neneša jokios grąžos.
Saugojimo kaštai – dar viena problema, apie kurią dažnai pamirštama. Fizinių metalų saugojimas banko seife kainuoja, draudimas – taip pat. Šie kaštai metams gali siekti 1-2% nuo metalų vertės, o per dešimtmetį suvalgyti nemažą dalį potencialaus pelno.
Nors ilguoju laikotarpiu metalai išlaiko vertę, trumpuoju laikotarpiu kainų svyravimas gali būti dramatiškas. Aukso kaina per metus gali svyruoti 20-30%, o sidabro – net 50% ar daugiau. Tokios amplitudės gali išbandyti net patvarių investuotojų nervus.
Kai ekonomika klesti ir akcijų rinkos kyla, metalai dažnai atsilieka. Ši alternatyvių kaštų problema reiškia, kad laikydami pinigus metaluose, prarandate galimybę uždirbti iš augančių įmonių akcijų ar kitų pelningesnių investicijų. Per pastarąjį dešimtmetį akcijų indeksai davė didesnę grąžą nei auksas.
Galiausiai, nereikia pamiršti reguliavimo rizikos. Istorijoje buvo atvejų, kai vyriausybės uždraudė privatiems asmenims turėti auksą (JAV 1933-1974 m.) ar įvedė specialius mokesčius. Nors šiandien tai mažiau tikėtina, ekstremaliose situacijose valdžia gali imtis drastiškų priemonių.
Finansų ekspertai paprastai rekomenduoja skirti 5-10% portfelio tauriesiems metalams. Ši proporcija priklauso nuo:
Amžiaus – jaunesni investuotojai gali turėti mažesnę dalį metalų, nes turi ilgesnį investavimo horizontą augimo investicijoms.
Rizikos tolerancijos – konservatyvesni investuotojai gali padidinti metalų dalį iki 15-20%.
Ekonominės situacijos – neapibrėžtumo laikotarpiais galima laikinai padidinti alokaciją.
Asmeninių tikslų – jei pagrindinis tikslas kapitalo apsauga, o ne augimas, metalų dalis gali būti didesnė.
Jei ieškote panašių apsaugos nuo infliacijos savybių, apsvarstykite:
Nekilnojamasis turtas – taip pat fizinis turtas, generuojantis pajamas per nuomą.
Infliacijos indeksuotos obligacijos – vyriausybės obligacijos, kurių vertė susieta su infliacijos rodikliais.
Žaliavų ETF – fondai, investuojantys į platų žaliavų spektrą, ne tik metalus.
Kriptovaliutos – kai kurie investuotojai laiko Bitcoin „skaitmeniniu auksu”, nors tai daug rizikingesnė investicija.
Investavimas į auksą ir sidabrą gali būti vertinga portfelio diversifikacijos priemonė, ypač siekiant apsisaugoti nuo infliacijos ir ekonominio neapibrėžtumo. Lietuvos investuotojams prieinami visi pagrindiniai investavimo būdai – nuo fizinių metalų pirkimo iki modernių ETF fondų.
Svarbu prisiminti, kad taurieji metalai neturėtų būti vienintelė investicija. Jie geriausiai veikia kaip portfelio dalis, papildanti akcijas, obligacijas ir kitas turto klases. Optimalus metalų kiekis portfelyje priklauso nuo individualių aplinkybių ir tikslų.
Prieš investuojant, kruopščiai įvertinkite visus kaštus, rizikas ir praktines detales. Ar pasirinksite fizinius metalus ar finansinius instrumentus, svarbiausia turėti aiškią strategiją ir laikytis jos nepriklausomai nuo trumpalaikių kainų svyravimų.
Norite pradėti investuoti? Atsidarykite investicinę sąskaitą!
Patvirtinkite asmens tapatybę ir užpildykite investuotojo anketą čia.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus ir kt. viso pasaulio rinkose.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.