Vertybinių popierių rinkos pavedimų tipai ir jų galiojimo laikai

2020-01-16

Technologijoms vis plečiantis, investuotojams kartais tampa sudėtinga spėti su finansų tarpininkų siūlomomis naujovėmis. Dažnas iš jų tiesiog nekreipia į papildomas platformų teikiamas funkcijas dėmesio ir įgyvendina savo investicinius sprendimus be papildomos pagalbos. Vis dėlto, dažnu atveju papildomos funkcijos gali palengvinti ir padėti efektyviau įgyvendinti investicines idėjas. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingų tipų pavedimus, kuriuos galima taikyti skirtingose situacijose.

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime populiariausius pavedimų tipus:

  1. Pavedimas rinkos kaina (angl. market order)
  2. Pavedimai nustatyta kaina (angl. limit orders)
  3. Stop pavedimai (STP)
  4. Stop Limit pavedimas (STP LMT)
  5. Slenkantis Stop pavedimas (angl. Trailing Stop)

Pavedimai rinkos kaina (angl. Market order)

Pats paprasčiausias ir labiausiai suprantamas (arba naudojamas) yra pavedimas rinkos kaina (angl. market order). Renkantis šį pavedimo tipą perkame arba parduodame akcijas einamuoju momentu esama rinkos kaina. Mums nereikia nustatinėti tikslios kainos tikslią kainą ir vykdymo laiko, brokeris tiesiog pirks arba parduos už geriausias tuo metu rinkoje siūlomas pirkėjų arba pardavėjų kainas. 

Jeigu vykdome pirkimą, gausime kitų pardavėjų siūlomą kainą, kuri žymima „ASK“. Tai bus žemiausia siūloma kaina tuo metu rinkoje.  Jei parduodame – atitinkamai gausime pirkėjų siūlomą kainą „BID“, kuri yra aukščiausia rinkoje siūloma pirkimo kaina.

Darydami pavedimą rinkos kaina atkreipkite dėmesį jog „BID“, ir „ASK“ kainos nuolat kinta, tad visada yra tikimybė, kad galite įsigyti arba parduoti kita kaina nei matote prieš pavedimo vykdymą „BID“ ir „ASK“ kainų laukeliuose.

Pavedimus rinkos kaina reikėtų rinktis tada, kai norite kuo greičiau uždaryti arba įeiti į poziciją. Žinoma, reikia įsivertinti, kad yra galimas kainos praslygimas (angl. slippage), t.y. pavedimas gali būti įvykdutas kita kaina nei matėte „BID“ ir „ASK“ kainų laukeliuose. Tai ypač aktualu perkant didesnį kiekį akcijų ir rinkoje esant mažesniam likvidumui.

Pavedimai nustatyta kaina (angl. Limit order)

Pavedimas nustatyta kaina, dar kitaip vadinamas atidėtu pavedimu (angl. pending order), suteikia galimybę investuotojui pirkti ar parduoti finansinę priemonę tam tikra kaina ateityje. Pavedimas yra įvykdomas tik tada, kuomet finansinio instrumento kaina pasiekia iš anksto nustatytą lygį, kitu atveju pavedimas nėra vykdomas. Paprasčiau tariant, investuotojas nusistato kainos rėmus, kuriuose jis ketina įsigyti ar parduoti finansinę priemonę.

Pavedimas nustatyta kaina skirstomas į:

  1. Pirkimas nustatyta kaina (angl. Buy Limit) – nurodymas pirkti finansinę priemonę už ne aukštesnę nei pasirinkta kaina, t.y. nustatomos pirkimo kainos „lubos“. Šio pavedimo kaina turėtų būti žemesnė už esama rinkos kaina.
  2. Pardavimas nustatyta kaina (angl. Sell Limit) – nurodymas parduoti finansinę priemonę už ne žemesnę nei pasirinkta kaina, t.y. nustatomos pardavimo kainos „grindys“. Šio pavedimo kaina turėtų būti aukštesnė nei  esama rinkos kaina.

Pavyzdys:

Įsigijame akciją, kurios kaina rinkoje yra 120 EUR. Manome, kad akcijos kaina šiuo metu yra per žema ir tikime, kad jos kaina ateityje turėtų pakilti iki 150 EUR. Išstatome atidėtą pardavimo pavedimą su nustatyta kaina ties 150 EUR riba. Kai kaina pasieks nustatytą lygį, pardavimo pavedimas aktyvuosis ir akcijos bus parduodamos ne žemesne nei 150 EUR kaina.

Stop pavedimai

Stop tipo pavedimai taip pat yra atidėto veikimo pavedimai, kurie yra naudojami kai norima, kad pavedimas būtų įvykdytas ta pačia kryptimi tuomet kai pasirinkta finansinė priemonė pasiekia konkrečią kainą. Tokia kaina yra vadinama stop kaina (angl. stop price). Šie pavedimai dažniausiai yra sudaromi tada, kai investuotojas išvažiuoja atostogų, kai nėra galimybės stebėti savo investicinio portfelio rezultatų ar yra prekiaujama labai nepastoviomis priemonėmis.

  1. Buy Stop – nurodymas nupirkti finansinę priemonę už aukštesnę nei esama rinkos kaina.
  2. Sell Stop – nurodymas parduoti finansinę priemonę už žemesnę nei esama rinkos kaina.

Pavyzdys: stebime pasirinktą akciją, kurios kaina yra lygi 73 EUR. Manome, kad kainai peržengus 74 EUR ribą, tuomet kaina turėtų šoktelti ir žymiau aukščiau. Nustatome Buy stop ribą ties 75 EUR. Kai kaina pasieks nustatytą ribą, tuomet bus atliekamas pirkimo pavedimas. Svarbu atsižvelgti į tai, jog pasiekus nustatytą ribą, t.y. šiuo atveju 75 EUR, aktyvuosis pavedimas rinkos kaina ir brokeris įvykdys pavedimą rinkos kaina, kuri nebūtinai gali sutapti su anksčiau nustatyta, t.y. 75 EUR.

Stop Limit pavedimas (STP LMT)

Pavedimo rūšis, apjungianti anskčiau aptartų Stop bei Limit pavedimų funkcijas, yra vadinama Stop Limit pavedimu. Stop Limit pavedimas yra naudojamas apriboti nuostolių riziką. Investuotojas nusistato Stop  ir Limit kainas bei laikotarpį, per kurį pavedimas bus aktyvus. Kai rinkos kaina pasieks iš anksto nustatytą aukštesnę Stop kainą, tuomet pavedimas kaip ir įprasto Stop pavedimo atveju tampa pardavimo pavedimu rinkos kaina. Tiesa, papildomai aktyvuojasi ir papildoma anksčiau nustatyta žemesnė LIMIT kaina, t.y. vadinamos kainos „grindys“. Aktyvuotas pardavimas rinkos kaina nebus vykdomas žemesne nei nustatyta LIMIT kaina. Pirkėjų atsiradus žemiau nei nustatyta LIMIT kaina, pavedimas bus aktyvus ir įvykdytas tik tada, kai kaina grįį iki nustatytos LIMIT kainos arba aukščiau jos.

Pavyzdys: Turime atidarytą poziciją, kurios kaina šiuo metu siekia 47 EUR. Rinkoje bendros tendencijos nežada nieko gero, tad norėdami apsisaugoti nuo galimų didesnių nuostolių išstatome autotamtinio pardavimo pavedimą STOP LIMIT. STOP kainą nustatome ties 40 EUR, o LIMIT kainą ties 37 EUR. Akcijos kainai kritus iki nustatytos 40 EUR ribos, pavedimas aktyvuosis ir mūsų turimos akcijos bus parduodamos rinkos kaina, tiesa, nustatyta 37 EUR LIMIT riba, arba kitaip kainos „grindys“ neleis mūsų brokeriui jų parduoti ne žemesne nei 37 EUR kaina.

Slenkantis Stop pavedimas (angl. Trailing Stop)

Tai tokio tipo Stop pavedimas, kai nuostolio riba yra nustatoma tam tikru procentiniu dydžiu ar grynąja suma nuo įsigijimo kainos. Renkantis ilgąją poziciją (pirkimo), riba yra nustatoma žemiau įsigijimo savikainos, o trumposios pozicijos (pardavimo) atveju – aukščiau. Slenkančio Stop pavedimo kaina ar riba perskaičiuojama automatiškai kuomet pasirinktos finansinės priemonės kaina pakinta palankia pirkimo arba pardavimo kryptimi. Tai reiškia, kad sudarius pirkimo sandorį ir kainai kylant, slenkantis Stop pavedimas automatiškai bus perskaičiuojamas anksčiau nustatytu atstumu, pvz. 10 proc. (paveiksliukas apačioje) ir pradedant kainai mažėti stop pavedimas nesikeičia, ribodamas nuostolius nustatydamas kainos fiksavimo ribą.

Nuostolio ribos dydį patartina rinktis priklausomai nuo pasirinktos investavimo strategijos, finansinio instrumento kintamumo bei  bendros situacijos rinkoje. 2% riba gali būti per siaura, nes net mažesniu kintamumu pasižyminčios akcijos kainų atsitraukimai gali būti didesni nei nustatyta riba.  Tuo tarpu pvz. 10 ar 20% stop riba bus per didelė, nes patyrus tokį nuostolį, bus prarasta didelė turimo kapitalo dalis.

Pavyzdys: perkame akciją už 80 EUR. Įvertinus riziką, nusprendžiamą, kad su šia pozicija galime prisiimti 10% nuostolį. Išstatome Trailing Stop pavedimą su nustatyta 10% riba. Pagal dabartinę 80 Eur kainą tai reikštų, jog 10% nuostolis būtų patirtas akcijos kainai kritus iki 72 EUR.  Akcijos kaina pradeda augti, atitinkamai Traling Stop nustatyta riba visada išlieka 10%, tik kainai augant automatiškai persiskaičiuoja. Kainai pasiekus 126 EUR ir pradėjus mažėti, Trailing Stop nustatyta riba nebepersiskaičiuoja. Kadangi pasirinkome 10% nuostolio ribą, kainos fiksavimo riba yra pakilusi iki 113,14 EUR (126 – (126*10%)). Kainai nukritus iki šios ribos akcija bus parduodama.

Pavedimų galiojimo laikai

  1. Day – pavedimas galioja iki einamosios dienos biržos prekybos laiko pabaigos;
  2. GTC (Good till Cancelled) – galioja tol, kol yra įvykdomas arba atšaukiamas (standartinis galiojimo laikas nuo 30 – 180 d. – priklauso nuo tarpininko);
  3. GTD (Good till Date) – pavedimas galioja iki nustatytos datos;
  4. GAT/GAD (Good After Time/Date) – pavedimas pradeda galioti nuo nustatytos datos;
  5. FOK (Fill or Kill) – jeigu nepavyksta įvykdyti viso pavedimo iškart –  pavedimas yra atšaukiamas;
  6. IOC (Immediate or Cancel) – pavedimas vykdomas rinkos kaina, neįvykdyta pavedimo dalis atšaukiama, įvykdyta – lieka galioti;
  7. AON (All or None) – galioja tol, kol bus įvykdytas iškart visas pavedimas. Galima pasirinkti, kad galiotų ne tik dieną (DAY), bet ir GTC.
Jums taip pat gali būti įdomu