
Pasirinkimo sandorių numatomas nepastovumas (implied volatility – IV) yra rinkos lūkesčiai apie būsimus akcijos kainos svyravimus. Skirtingai nuo istorinio nepastovumo, kuris žiūri į praeitį, IV bando nuspėti ateitį per opcijų kainas.

Kaip IV apskaičiuojamas
Pasirinkimo sandorių numatomas nepastovumas nėra galimas tiesiogiai pamatyti – jis išvedamas iš opcijų kainų. Jei žinome visus kitus Black-Scholes modelio kintamuosius (akcijos kainą, strike, laiką, palūkanas) ir rinkos opciono kainą, galime apskaičiuoti, koks nepastovumas padarytų modelio kainą lygią rinkos kainai.
Kai opcionai brangūs, IV aukštas. Kai pigūs – žemas. IV išreiškiamas metine procentine norma, pavyzdžiui, 30% IV reiškia, kad rinka tikisi akcijos kainos svyravimų 30% amplitudės per metus.
IV šypsena
Teoriškai visi tos pačios akcijos opcionai turėtų turėti vienodą IV. Praktikoje taip nėra. Braižant IV prieš skirtingus strike, gaunasi „šypsenos” forma.
Out-of-the-money put opcionai paprastai turi aukštesnį IV nei at-the-money. Tai „skew” efektas – rinka moka premiją už apsaugą nuo didelių kritimų. Po 1987 metų kracho ši asimetrija tapo norma.

IV ciklai
Numanomas nepastovumas juda ciklais:
- Prieš svarbius įvykius (earnings, FDA sprendimai) IV kyla
- Po įvykių IV krinta („volatility crush”)
- Ramiais periodais IV lėtai mažėja
- Krizės metu IV kyla itin greitai
Pavyzdžiui, tipinės akcijos IV gali būti 25% ramiu metu, pakilti iki 40% prieš pajamų ataskaitas ir šokti iki 80% rinkos panikos metu.