Kas yra fundamentali analizė ir kaip tai daryti?

Image

Fundamentali analizė yra investavimo metodas, kuriuo siekiama nustatyti turto – dažniausiai akcijų – tikrąją (vidinę) vertę analizuojant finansinius, ekonominius ir kitus kiekybinius bei kokybinius veiksnius. Tai priešingybė techninei analizei, kuri remiasi vien kainų ir apyvartos duomenimis. Fundamentali analizė laikoma pagrindiniu ilgalaikio investavimo strategijos pagrindu.


Kuo grindžiama fundamentali analizė?

Šis analizės metodas remiasi teorine prielaida, kad kiekvienas vertybinis popierius turi vidinę vertę (angl. intrinsic value), kurią galima apskaičiuoti vertinant įmonės finansinę būklę, pelningumą, augimo perspektyvas, sektoriaus tendencijas ir bendrą ekonominę aplinką. Jeigu rinkos kaina yra mažesnė už vidinę vertę – akcija laikoma nuvertinta, o jei didesnė – pervertinta. Žinoma, nuvertintą verta pirkti ir pervertintą – parduoti arba daryti short poziciją


Pagrindiniai fundamentinės analizės komponentai

1. Finansiniai rodikliai ir ataskaitos

Fundamentalioji analizė prasideda nuo įmonės finansinių dokumentų analizės:

  • Pelno (nuostolio) ataskaita – parodo įmonės pajamas, sąnaudas ir grynąjį pelną.
Image
Nuotraukoje matote Palantir pelno (nuostolio) ataskaitos dalį. Eilutės iš viršaus (pajamos) veda į apačia, skaičiuojant vis daugiau sąnaudų, kol gaunami pelno rodikliai
  • Balansas – atspindi turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą.
Image
Nuotraukoje matote Palantir balanso ataskaitą. Ši ataskaita yra – tarsi pinigų pozicijų nuotrauka tam tikru laiko momentu. Yra trys pagrindiniai elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, kuris apskaičiuojamas kaip turtas – įsipareigojimai
  • Pinigų srautų ataskaita – svarbi vertinant įmonės likvidumą ir veiklos efektyvumą.
Image
Nuotraukoje matote Palantir pinigų srautų ataskaitą. Ši ataskaita rodo pinigų judėjimą – nerodo nei pelno, nei nuostolių. Pagrindinės eilutes – kokie pinigų srautai iš įvairių operacijų. Pavyzdžiui, jei įmonė pirko obligacijų (įmonės iždo operacijoms), tai tie dividendai bus parodyti kaip teigiami pinigų srautai iš finansavimo, tačiau pats obligacijų pirkimas bus pinigų srautas iš investavimo.

Svarbiausi finansiniai rodikliai:

  • P/E (Price to Earnings): akcijos kainos santykis su pelnu. Skaičiuojamas dalinant pelną ir akcijos kainos
  • ROE (Return on Equity): nuosavo kapitalo grąža.
  • Debt-to-Equity: skolų ir nuosavo kapitalo santykis.
  • Current Ratio: trumpalaikio likvidumo rodiklis.

Norint pamatyti pagrindinius rodiklius, bet kuriai akcijai, patariame naudotis finviz.com puslapiu. Tai puikus ir nemokamas šaltinis.

2. Makroekonominė analizė

Fundamentalistai vertina ir platesnį ekonominį kontekstą:

  • Palūkanų normos: daro įtaką skolinimuisi ir vartojimui.
  • Infliacija: veikia perkamąją galią ir sąnaudas.
  • BDP augimas: rodo šalies ekonominį aktyvumą.
  • Monetarinė ir fiskalinė politika: svarbios reguliuojančios jėgos.

3. Pramonės ir sektoriaus analizė

Net jei įmonės finansai atrodo tvirti, būtina įvertinti, kaip vystosi jos sektorius:

  • Ar pramonė auga ar stagnuoja?
Image
Pavyzdžiui, paimkime META pelno (nuostolio) ataskaitą. Matome, kad pajamos auga kiekvienais metais nuo 2022 iki einamųjų 2025 metų. Žinoma, auga ir sąnaudos, tačiau tai stipriai neatsiliepia pelnui – geras ženklas.
Image
Nuotraukoje matote QQQ kainos grafiką – technologijų sektorius. 2022m matomas kritimas – META taip pat. Visgi, technologijų sektoriaus kaina augo beveik 100proc., o META pajamos maždaug 50proc. Galima sakyti, kad arba META stagnuoja, arba visas sektorius turi „multiples expansion” periodą, kuomet žmonės moka daugiau pinigų (didesnės kainos) už tas pačias akcijas.
  • Kokie yra konkurenciniai pranašumai ir barjerai naujiems dalyviams?

4. Kokybiniai faktoriai

Kai kurie veiksniai sunkiai išreiškiami skaičiais, tačiau yra itin svarbūs:

  • Valdymo kokybė: ar įmonę valdo kompetentinga vadovybė?
  • Prekės ženklo vertė: pvz., „Apple“ ar „Tesla“ gali turėti stiprų rinkos pasitikėjimą.
  • Inovacijos: ar įmonė geba kurti naujus produktus ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių?

Fundamentali analizė ir vertės investavimas

Šis metodas ypač glaudžiai susijęs su vertės investavimo (value investing) strategija, kurią išpopuliarino investavimo legenda Warrenas Buffettas. Jo filosofija paprasta: pirkti geras įmones žemiau jų tikrosios vertės ir laikyti ilgą laiką.


Fundamentali analizė prieš techninę analizę

KriterijusFundamentali analizėTechninė analizė
PožiūrisIlgalaikisDažniausiai trumpalaikis
DuomenysFinansiniai, ekonominiaiKainos, apyvarta
TikslasNustatyti vidinę vertęNustatyti kainų tendencijas
Sprendimų bazėObjektyvi, racionaliIstoriniai modeliai

Abu metodai gali būti derinami – pvz., pasitelkiant fundamentalią analizę pasirinkti įmonę, o techninę – nuspręsti geriausią pirkimo laiką.


Rizikos ir ribotumai

  • Numatymų neapibrėžtumas: net tiksliai prognozuojant pelnus, rinka gali elgtis nelogiškai.
  • Duomenų netikslumai: įmonės gali manipuliuoti apskaitos duomenimis.
  • Subjektyvumas: vidinės vertės skaičiavimai dažnai priklauso nuo analitiko prielaidų.

Fundamentali analizė ir modernios technologijos

Šiuolaikinės platformos, tokios kaip Bloomberg, Morningstar ar Yahoo Finance, leidžia greitai gauti reikiamus duomenis ir atlikti analizę. Be to, dirbtinio intelekto algoritmai vis dažniau naudojami prognozuojant rezultatus, įvertinant riziką ir identifikuojant galimybes.


Išvada

Fundamentali analizė išlieka kertiniu ilgalaikio investavimo ramsčiu. Ji suteikia gilų supratimą apie įmonės vertę, veiklos tvarumą ir jos perspektyvas ekonominėje aplinkoje. Nors jos taikymas reikalauja daugiau laiko ir žinių nei techninė analizė, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti efektyvus būdas sukurti tvirtą investicinį portfelį.