Ekonomikos indikatoriai yra esminiai įrankiai, leidžiantys analitikams, investuotojams ir politikos formuotojams įvertinti ekonomikos būklę, prognozuoti jos trajektoriją ir priimti sprendimus. Šie rodikliai atspindi ekonomikos veiklos aspektus, tokius kaip augimas, infliacija, užimtumas ir prekybos balansas, ir yra klasifikuojami pagal jų poveikį ekonomikos ciklui: pirmaujantys, atsiliekantys ir sutampantys.
Ekonomikos indikatoriai yra statistiniai rodikliai, kurie kiekybiškai atspindi ekonomikos veiklos aspektus. Jie padeda įvertinti ekonomikos ciklo fazę: Plėtrą, piką, nuosmukį ar atsigavimą ir prognozuoti būsimas tendencijas.
Teoriškai indikatoriai skirstomi į tris pagrindines kategorijas pagal jų santykį su ekonomikos ciklu:
Šių indikatorių teorinis pagrindas remiasi ekonomikos ciklo dinamika, kurią formuoja vartotojų elgsena, investicijos, fiskalinė ir monetarinė politika bei išoriniai šokai. Pavyzdžiui, Keyneso ekonomikos teorija – viena pagrindinių ekonominių teorijų, kuria remiasi dabartiniai politikai ir centriniai bankai – pabrėžia paklausos svarbą ekonomikos augimui, todėl vartotojų išlaidų rodikliai, tokie kaip mažmeninės prekybos apimtys, yra glaudžiai stebimi. Tuo tarpu monetaristinės teorijos – tai yra viena moderniausių ekonominių teorijų, kuri sako, kad pinigų pasiūla yra bene pagrindinis įrankis norint valdyti ekonomiką – akcentuoja pinigų pasiūlos ir infliacijos ryšį, todėl pinigų agregatai (pvz., M2 indikatorius) taip pat yra svarbūs indikatoriai.
BVP yra pagrindinis ekonomikos dydžio ir augimo rodiklis, matuojantis visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį, vertę. Tai- šalies ekonomikos matas. Teoriškai BVP gali būti apskaičiuojamas trimis būdais: gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Išlaidų metodas, išreikštas formule
[ BVP = C + I + G + (X – M) ],
kur (C) – vartotojų išlaidos, (I) – investicijos, (G) – vyriausybės išlaidos, (X) – eksportas, (M) – importas, yra plačiausiai naudojamas.
Šaltinis: Pasaulio Bankas
Pavyzdžiui, Lietuvos BVP 2023 metais buvo 80 milijardų JAV dolerių- beveik dvigubai daugiau nei Latvijos ar Estijos.
Dažnai, gynybos biudžetas yra nustatomas remiantis BVP duomenimis. Pavyzdžiui, 3% nuo BVP gynybai reiškia 3% nuo 80mlrd. Kitais žodžiais, už nuo kiekvienos įvykusios transakcijos Lietuvoje, 3% bus skiriama gynybai. Pavyzdžiui, nusipirkus naują automobilį už 50 tūkst., 1,5 tūkst. Eis į gynybą.
Infliacija matuoja kainų lygio pokyčius ir yra vienas svarbiausių ekonomikos stabilumo rodiklių. Vartotojų kainų indeksas (VKI) stebi standartinio prekių ir paslaugų krepšelio kainų pokyčius.
Centriniai bankai, tokie kaip ECB ar FED, naudoja VKI ir kitus infliacijos rodiklius (pvz., gamintojų kainų indeksą) formuodami monetarinę politiką. Per aukšta infliacija mažina perkamąją galią, o defliacija gali signalizuoti ekonomikos stagnaciją.
Visgi, yra sutariama, jog maža ir stabili infliacija yra naudinga, kadangi tai skatina naudoti pinigus juos investuojant, norint išlaikyti jų vertę. Tokiu būdu, pinigai neužsistovi ekonomikoje žmonių kišenėse ir yra pastoviai investuojami.
Visgi, kaip matome iš grafiko viršuje, suvaldyti infliacija taip, kad ši būtų stabili yra itin sunku.
Nedarbo lygis matuoja darbingo amžiaus gyventojų, kurie yra bedarbiai, bet aktyviai ieško darbo, dalį. Teoriškai nedarbas skirstomas į struktūrinį, frikcinį ir ciklinį. Ciklinis nedarbas yra ypač svarbus ekonomikos ciklui, nes jis didėja recesijos metu ir mažėja plėtros fazėje. Pavyzdžiui, 2009 m. po finansų krizės JAV nedarbo lygis pasiekė 10 %, o 2023 m. jis sumažėjo iki 3,6 %, rodydamas stiprią darbo rinką.
Okuno dėsnis teigia, kad 1 % BVP augimo sumažėjimas padidina nedarbo lygį apie 0,5 %, kas pabrėžia glaudų BVP ir nedarbo ryšį. Šitai galima nesunkiai įrodyti.
Kaip matome, paėmus istorinius nedarbo bei BVP duomenis ir juos uždėjus vieną prie kito – yra matoma stipri priklausomybė. Nubrėžus liniją tarp jų, šios kampas ir yra maždaug 0,5.
Vartotojų pasitikėjimo indeksas (angl. Consumer Confidence Index, CCI) yra pirmaujantis indikatorius, atspindintis vartotojų optimizmą dėl ekonomikos ateities. Teoriškai vartotojų pasitikėjimas tiesiogiai veikia jų išlaidų elgseną, kuri sudaro apie 60–70 % išsivysčiusių šalių BVP.
Šaltinis: Common Thread
Vėlgi, šį indeksą palyginus su BVP pokyčiu, matome didelę koreliaciją. Dažnai šis indeksas šiek tiek pirmauja, lyginant su BVP.
Prekybos balansas matuoja skirtumą tarp eksporto ir importo. Teigiamas balansas (eksporto perteklius) stiprina valiutą ir ekonomiką, o neigiamas balansas gali signalizuoti struktūrines problemas. Pavyzdžiui, Vokietija nuosekliai turi prekybos perteklių dėl stiprios gamybos sektoriaus, o JAV dažnai susiduria su prekybos deficitu.
Prezidento Donaldo Trampo politikos taikinys – stiprus prekybos balansas, vadinasi daugiau eksporto ir mažiau importo. Tai parodytu, kad šalis yra labiau stovinti ant savo kojų.
Šalys, kurių prekybos balansas yra stipriai neigiamas, pavyzdžiui JAV, Jungtinė Karalystė, Indija, Turkija – yra priklausomos nuo vartotojų išlaidų srautų. Šių šalių struktūra yra priešinga toms, kurių prekybos balansas yra itin teigiamas, pavyzdžiui Kinija, Vokietija ar Norvegija. Šių šalių pagrindiniai ekonominiai indikatoriai suksis aplink šių šalių pagrindines industrijas. Vokietijoje, tai bus automobilių industrija, todėl norint suprasti Vokietijos ekonomiką, žiūrėsime į auto-industrijos tendencijas pasaulyje.
Kitaip sakant, prekybos balansas gali parodyti šalies ekonomikos struktūrą.
Pirkimų vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) yra pirmaujantis indikatorius, atspindintis gamybos arba paslaugų sektoriaus sveikatos būklę. PMI sudaromas remiantis apklausomis, kuriose įmonių vadovai vertina tokius aspektus kaip naujų užsakymų apimtis, gamybos lygis, užimtumas, tiekimo greitis ir atsargų pokyčiai. Indeksas svyruoja nuo 0 iki 100, kur reikšmė virš 50 signalizuoja sektoriaus plėtrą, o žemiau 50 – susitraukimą.
Šaltinis: S&P Global
Panašiai vartotojų pasitikėjimo indeksą, šis juda panašiai į BVP, ir dažnai šiek tiek pirmauja, todėl teoriškai PMI yra vertingas dėl savo gebėjimo anksti užfiksuoti ekonomikos ciklo posūkius, nes įmonės dažnai reaguoja į paklausos pokyčius gana anksti.
Pajamingumo kreivė, vaizduojanti skirtingų trukmių vyriausybės obligacijų palūkanų normų santykį, yra vienas įdomiausių pirmaujančių indikatorių, dažnai laikomas recesijos pranašu.
Pasižiūrėkime į istorinį skirtumą tarp dviejų metų ir dešimties metų JAV obligacijų pajamingumo. Pastebėkite, kad kiekvieną kartą, kuomet nuo maždaug 0 lygio šis skirtumas pradėjo stipriai kilti į viršų, JAV turėjo recesiją (Pilkos zonos). Šiuo metu rašant JAV vėlgi, yra prognozuojama recesija.
Teoriškai kreivė paprastai yra kylanti (šio grafiko atveju daugiau už nulį), nes ilgesnės trukmės obligacijos turi aukštesnes palūkanas, atspindinčias didesnę riziką ir infliacijos lūkesčius. Pavyzdžiui, jei jūs skolintumėte draugui 1000 Eurų 1 mėnesiui, tai tikriausiai didelės rizikos nebūtų, ypač jei gerai pažįstate savo draugą. Visgi, jei jūsų prašytų paskolinti penkiasdešimčiai metų, istorija būtų visai kita. Jūs reikalautumėte didelių palūkanų. Panašiai veikia ir pajamingumo kreivė.
Tačiau būna momentų, kuomet trumpalaikės palūkanos viršija ilgalaikes (vadinamoji apversta pajamingumo kreivė), tai dažnai signalizuoja investuotojų pesimizmą dėl artėjančios ekonomikos ateities. Pavyzdžiui, 2022 m. JAV 2 metų ir 10 metų iždo obligacijų pajamingumo kreivė tapo apversta. Šis fenomenas atspindi lūkesčius, kad centriniai bankai, tokie kaip FED, griežtins monetarinę politiką, potencialiai stabdydami ekonomikos augimą.
Žinoma, nors šis straipsnis išvardino kelis pagrindinius indikatorius – jų yra galybė. Vien JAV centrinis bankas FED, savo puslapyje, seka daugiau nei 820 tūkstančių įvairių indikatorių!
Nors ekonomikos indikatoriai yra galingi įrankiai, jų interpretacija kelia iššūkių.
Be to, būtina atsižvelgti į duomenų kokybę ir revizijas. Pradiniai BVP ar nedarbo duomenys dažnai būna peržiūrimi, o tai gali pakeisti analitikų išvadas.
Pavyzdžiui, Rugsėjo 1-ą dieną išeina duomenys X ir naudojantis šiais duomenimis rinkos reaguoja. Visgi, po mėnesio, statistikos departamentas pakoreguoja duomenis X. Traukiant šiuos duomenis po metų laiko, analitikai matys pakoreguotus duomenis rugsėjo 1-ąjai, kitais žodžiais, rinkų neatspindinčius duomenis. Dėl to, visuomet reikia įsitikinti, kad analizei yra naudojami nepakoreguoti duomenys.
Ekonomikos indikatoriai yra neatsiejama finansų analizės dalis, leidžianti profesionalams ir politikos formuotojams suprasti ekonomikos dinamiką ir priimti pagrįstus sprendimus. Teorinis šių rodiklių pagrindas remiasi ekonomikos ciklo dinamika ir pagrindinėmis makroekonomikos teorijomis, tokiomis kaip Keyneso ar monetaristinės. Tačiau praktikoje indikatorių interpretacija reikalauja konteksto, duomenų kokybės vertinimo ir gebėjimo integruoti kelis rodiklius. Pavyzdžiai, tokie kaip JAV infliacijos valdymas 2023 m. ar Kinijos ekonomikos lėtėjimas 2022 m., iliustruoja, kaip indikatoriai veikia realioje ekonomikoje.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.