S&P 500 akcijų indeksas. Indekso sudarymas, sektoriai

2019-06-11

Turbūt kiekvienas bent kiek domėjęsis investavimu, yra girdėjęs apie Standard & Poor’s 500 akcijų indeksą. Kitaip tiesiog trumpinamas S&P 500, šis indeksas yra pats žinomiausias tarp investuotojų ir populiariausias būdas sekti JAV akcijų rinką. Indeksas yra sudarytas iš 500 didžiųjų JAV kompanijų akcijų, kuriomis prekiaujama Niujorko arba Nasdaq akcijų biržose.

S&P 500 yra dažnai laikomas visos JAV akcijų rinkos ir šalies verslo būklės atspindžiu, tiesa, tik pagal šį indeksą vertinti šalies verslą ir jo būklę, nėra visai teisinga. Nors indekso imtis aprėpia daug verslo ir ekonomikos sričių, tačiau jų pasiskirstymą ir svorį stipriai veikia įmonių rinkos kapitalizacijos, sektoriai ir industrijos. Kiekvienam investuotojui norinčiam investuoti į su šiuo indeksu susietus finansinius instrumentus, būtina suprasti, pagal kokius kriterijus jis yra sudaromas bei kokiais sektoriais yra išskirstomas.

S&P 500 indekso komponentai pagal rinkos kapitalizaciją

Į indeksą yra įtraukiamos tik didelės bendrovės. Įmonių, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama akcijų biržose, vertė yra skaičiuojama ir vadinama rinkos kapitalizacija (angl. market capitalization). Ją apskaičiuoti nesunku – tereikia padauginti bendrą akcijų skaičių iš vienos akcijos kainos. Rinkos kapitalizacija nuolat kinta, kadangi biržoje keičiasi akcijos kaina. Bendras akcijų skaičius būna pastovus, tiesa, ir jis gali keistis, jei įmonė nusprendžia rengti savų akcijų supirkimą, išleisti papildomų akcijų ir panašiai. Į S&P 500 indeksą įtraukiamos bendrovės turi itin dideles rinkos kapitalizacijas. Šio straipsnio rašymo metu mažiausia bendrovė pagal rinkos kapitalizacija yra Macerich Company, Inc. Ji siekia kiek mažiau nei 5 mlrd. USD. Tuo tarpu didžiausia – Microsoft. Jos rinkos vertė viršija 1 trln. USD.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog nepaisant to, kad indeksą sudaro net 500 įvairių bendrovių, kiekvienai tenkanti indekso dalis ir svoris yra skaičiuojamas pagal jos rinkos kapitalizaciją, t.y. kuo didesnė įmonės vertė, tuo didesnę svorį ir įtaką ji turės indeksui. Šiuo metu didžiausios pagal kapitalizaciją įmonės Microsoft indekso svoris siekia 4,22%, o mažiausios tik 0,01%. Susumavus 20 didžiausių indeksui bendrovių priklausančių svorį, gauname, kad jos sudaro beveik 32% viso indekso reikšmės. Mažesnės vertės įmonės turi daug mažiau įtakos indekso pokyčiams, tad ne veltui S&P 500 dažnai yra vadinamas itin didelių kompanijų indeksu. Tokiu atveju investuojant tik į su šiuo indeksu susietus instrumentus, tikėtina, jog praleisime dalį grąžos, kurią sugeneruos vidutinio ar mažo dydžio įmonės. Jos dažniausiai ir demonstruoja spartesnį augimą nei didžiausios bendrovės. Investuotojams, ieškantiems būtent mažesnių bendrovių, reikėtų rinktis į tokius indeksus kaip S&P 400 (vidutinio dydžio kompanijos) ar Russell 2000 (mažo dydžio kompanijos) įtrauktas akcijas.

S&P 500 indekso suskirstymas pagal sektorius

Visos indeksui priklausančios bendrovės taip pat yra suskirtos į atitinkamus sektorius.  Atitinkamai kiekvienas sektorius pagal susumuotas bendrovių rinkos kapitalizacijas sudaro tam tikrą indekso dalį. Yra išskiriama 11 skirtingų sektorių:

Sektorius Indekso dalis (2019.06.11 duomenys)
Informacinės technologijos (Information technology) 21,49%
Sveikatos priežiūros (Health care) 14,26%
Finansai (Financials) 13,08%
Mažmeninė prekyba (Consumer Discretionary) 10,23%
Telekomunikacijos (Communications Services) 10,01%
Pramonė (Industrials) 9,30%
Kasdienio vartojimo prekės (Consumer Staples) 7,47%
Energetika (Energy) 4,85%
Komunalinės paslaugos (Utilities) 3,36%
Nekilnojamas turtas (Real Estate) 3,13%
Žaliavos (Materials) 2,81%

Didžiausia dalis indekso svorio tenka technologijų, sveikatos apsaugos ir finansų sektorių bendrovių akcijoms. Tuo tarpu mažiausią dalį sudaro komunalinių paslaugų, nekilnojamo turto ir žaliavų kompanijos.

Sektorių dalys nuolatos keičiasi. Prieš 25 metus, į indeksą pakliuvo daug mažesnė dalis technologijų bendrovių, o daugiau vietos užėmė mažmeninė prekyba ir telekomunikacijos. Prieš 50 metų, indeksas atrodė dar kitaip ir taip toliau.

Investavimas į S&P 500 akcijų indeksą

2007 metais vienas žymiausių visų laikų investuotojų W. Buffetas lažinosi iš 1 mln. USD ir teigė, jog didžioji dalis apribotos rizikos fondų (angl. hedge fund) valdytojų per 10 metų nesugebės aplenkti Vanguard 500 Index Fund fondo, pasyviai sekančio JAV akcijų indeksą S&P 500. W. Buffetas buvo teisus. S&P 500 metinė vidutinė grąža siekė 7,1%, o minėti aktyviai valdomi fondai vidutiniškai sugebėjo uždirbti vos 2,2%.

Remiantis statistika, matyti, kad pasyvus investavimas ilguoju laikotarpiu grąžos prasme dažnai lenkia aktyvų investavimą.  Kaip pagrindines to priežastis galima išskirti:

  • Didesni mokesčiai aktyviai valdant portfelį (komisiniai, kt. mokesčiai)
  • Netinkama, pernelyg siaura portfelio diversifikacija
  • Investuotojo psichologija (emocijos, strategijos nesilaikymas)

Pats populiariausias ir ko gero efektyviausias būdas investuoti ir sekti S&P 500 indeksą yra pirkti jį atkartojančius ETF fondus, kurie atitinkamos indekso nustatytomis reikšmėmis perka indeksui priklausančias akcijas ir jų kiekius. Apie ETF fondus plačiau skaitykite kitame straipsnyje.

Jums taip pat gali būti įdomu