fbpx

Savaitės rinkų apžvalga (06.07 – 06.11)

2021-06-14

JAV

Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV indeksai nežymiai didėjo. Pagrinde tam įtakos turėjo FED pasisakymas, kad ir toliau, kuris laikas planuoja nekeisti turto supirkimo programos apimčių, nes dabartinis infliacijos šuolis yra laikomas kaip laikinas reiškinys.

Prie to prisidėjo ir Pasaulio Banko atnaujintos ekonomines prognozės. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika šiais metais augs sparčiausiai per 80 metų. Augimas turėtų siekti 5,6%. Tam daugiausiai įtakos turės stiprus kai kurių pagrindinių ekonomikų atšokimas. JAV ekonomika šiais metais turėtų ūgtelti 6,8%. Kinijai prognozuojamas net 8,5% augimas. Besivystančiose ekonomikose bendros plėtros apimtys turėtų siekti 6%. Prie to prisidės išaugusi žaliavų paklausa bei pakilusios jų kainos. Tiesa, tarp šių valstybių atsigavimas bus itin netolygus. Atmetus Kinijos įtaką, bendras likusių valstybių ekonomikų augimas turėtų sudaryti 4,4%.

Vykusiame G7 valstybių finansų ministrų susitikime buvo priimtas istorinis sprendimas dėl minimalaus kompanijų pelno mokesčio įvedimo visame pasaulyje, kurio tarifas siektų bent 15%. Jeigu bus pasiektas galutinis susitarimas, jis palies didžiąsias tarptautines korporacijas, kurių pelno maržos siekia bent 10%. Pasak JAV iždo sekretorės J. Yellen, susitarimas neabejotinai paliestų tokias JAV kompanijas kaip Amazon ir Facebook. Tiek pastarųjų kompanijų, tiek Google bendrovės atstovai paskelbė, jog pritaria ir palaiko tokį sprendimą. Pasak Facebook vice prezidento N. Clegg, Facebook norėtų, kad mokestinė reforma būtų priimta, net jei ir tai reikštų, jog Facebook sumokės daugiau mokesčių, įvairiose pasaulio valstybėse. Didžiosios technologijų bendrovės jau senokai yra kritikuojamos dėl mažų sumokamų mokesčių, nukreipdamos dalį pajamų į įkurtas bendroves mažesnio mokesčių apmokestinimo valstybėse. Pavyzdžiui, dėl susidariusių palankių sąlygų ir D. Trumpo sprendimo 2017 metais mažinti mokesčius, 2018 metais Amazon JAV sumokėjo 0 USD federalinių mokesčių, nors uždirbo 11 mlrd. USD pelno. Žinoma, pasiektam preliminariam susitarimui tarp G7 valstybių dar turės pritarti ir kitos valstybės, tad nėra aišku, ar jis tikrai bus pasiektas ir jei taip – kada, tačiau iniciatyvą ko gero yra sveikintina.

JAV Senatas tuo tarpu priėmė 250 mlrd. USD vertės inovacijų ir konkurencingumo paketą, skirtą konkuruoti su Kinijos technologine plėtra. Didžioji dalis lėšų bus skirta finansuoti JAV technologijų vystymui ir tyrimams.

JAV ekonominiai rodikliai

JAV daugiausiai dėmesio sulaukė paskelbti gegužės mėnesio infliacijos duomenys. Vartotojų kainų indekso metinis augimas siekė 5%. Buvo prognozuojamas 4,7% augimas. Tai sparčiausias metinis kainų augimas JAV nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio, kai jis sudarė 5,3%, t. y. vos prieš prasidedant finansų krizei. Tiesa, tuo metu naftos kainos, kuri yra viena iš sudedamųjų indekso dalių, siekė rekordines visų laikų aukštumas. Liepos mėnesi WTI rūšies naftos barelio kaina buvo pasiekusi 147 USD. Atmetus maisto ir energijos išteklių kainų įtaką, gegužės mėnesį JAV metinė infliacija sudarė 3,8%. Tai didžiausias kainų šuolis per pastaruosius 29 metus. Būtent šį rodiklį (core inflation rate) atidžiau stebi ir vertina daugelis ekonomistų.

JAV vartotojų kainų indekso pokyčiai. Šaltinis: tradingeconomics.com / U.S. Bureau of Labor Statistics

JAV prekybos balanso deficitas balandžio mėnesį traukėsi nuo kovą pasiektų istorinių lygių ir mažėjo iki 68,9 mlrd. USD. Kovo mėnesį prekybos deficitas siekė 75 mlrd. USD. Balandį JAV eksporto apimtys išaugo 1,1% iki 205 mlrd. USD. Prie to prisidėjo augusios civilinės aviacijos, naftos produktų eksporto apimtys. Importas krito 1,4% iki 273,9 mlrd. USD. Balandį buvo fiksuotas tekstilės gaminių, namų apyvokos reikmenų, žaislų, sporto prekių importo kritimas. Prekybos balanso deficitas su Kinija sumažėjo 7,1 mlrd. USD iki 32,4 mlrd. USD.

JAV Įmonės

Aktyviai buvo prekiaujama biotechnologijų bendrovės Biogen akcijomis. Paskelbta, jog JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino bendrovės sukurtą vaistą Aduhelm, skirtą gydyti Alzheimerio ligą. Tai pirmas patvirtintas toks vaistas nuo 2003 metų. Aduhelm lėtina ligos eigą pacientams, kuriems buvo nustatyti pirminiai Alzheimerio ligos simptomai. Alzheimerio liga yra viena iš sudėtingiausių žinomų ligų, apie kurią vis dar mažai žinoma. Remiantis Alzherimer’s Association duomenimis, JAV ši liga diagnozuota daugiau nei 6 mln. gyventojų. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų tokių amerikiečių bus daugiau nei dvigubai daugiau, t. y. apie 13 mln. Skaičiuojama, kad šiais metais Išlaidos susijusios su šia liga ir kitomis demencijos formomis sergantiems pacientams siekia 355 mlrd. USD, o iki 2050 metų išaugs iki 1,1 trln. USD. BIogen sukurti vaistai neišgydo Alzheimerio, tačiau sulėtina ligos eigą jos ankstyvose stadijose. Biogen sukurto vaisto kaina sieks 56 tūkst. USD per metus. Bendrovė skaičiuoja, jog juo galėtų būtų gydomi apie 1,5 mln. amerikiečių.

Investuotojų dėmesio sulaukia Snowflake akcijos. Bendrovė vakar pristatė detalų ilgalaikį planą. Debesų kompiuterijos srityje dirbanti kompanija išsikėlė tikslą iki 2029 metų pasiekti metinę 10 mlrd. USD apyvartą. Snowlfake finansų vadovas M. Scarpelli skaičiuoja, jog šio metu bendras kompanijos rinkos dydis (total addressable market) siekia 90 mlrd. USD. Tai 9 mlrd. USD daugiau nei prieš įvykdant bendrovės IPO skaičiavo jos vadovai. Snowflake taip pat tikisi, jog kartu su pardavimais pavyks auginti bendrąjį pelningumą, kuris 2029 metais turėtų pasiekti 75%. Šiuo metu jis sukasi apie 69%. Snowlake pajamos praėjusiais finansiniais metais siekė 554 mln. USD, tad išsikelti tikslai atrodo pakankamai ambicingai. Tiesa, net ir ambicingi tikslai neprivertė akcijų kainos kilti į viršų, šiandien bendrovės vertybiniai popieriai pinga. Tą galima suprasti, įvertinus Snowflake rinkos kapitalizaciją, kuri šiuo metu siekia apie 71 mlrd. USD. Net ir įvertinus būsimą pajamų augimą, bendrovės akcijos gali atrodyti įvertintos pakankamai brangiai. Šiais metais jos yra atpigusios apie 17%. IPO metu, kuris įvyko praėjusių metų rugsėjį, akcijos buvo išplatintos po 120 USD.

Europa

Europos pagrindiniai indeksai taip pat nežymiai kilo dėl ECB išplatintos žinutės nekeisti bazinių palūkanų normų. ECB valdančioji taryba paminėjo, kad palūkanos išliks tokiame lygyje iki tol, kol infliacijos augimas nepriartės prie tikslinės 2% ribos. Nors paskutiniais skelbtais Eurostat duomenimis, metinis infliacijos lygis euro zonoje pastaraisiais mėnesiai stipriau šoktelėjo ir gegužę sudarė 2%, tačiau ECB prognozuoja, kad toks kainų šuolis yra laikinas ir ilgai tokiame lygyje bent jau šiais metais neišsilaikys. Pandeminės turto supirkimo programos apimtys taip pat išliko nepakeistos. ECB laikysis įsipareigojimo toliau vykdyti 1,85 trln. USD dydžio turto supirkimo programos supirkimą iki kitų metų kovo mėnesio. Taip pat pastebima, kad turto supirkimo programos aktyvumas per likusią metų dalį gali būti gerokai aktyvesnis nei metų pradžioje.

Ch. Lagarde taip pat pabrėžė, kad ECB tikisi spartesnio BVP augimo antrą 2021 m. pusmetį. 2021-2022 m. BVP augimo prognozės padidintos nuo atitinkamai 4,0 ir 4,1 proc. iki 4,6 ir 4,7 procento. Infliacijos šuolis turėtų trukti iki pat 2020 m. pabaigos, bet ECB kaip ir anksčiau laikosi nuomonės, kad tai laikinas reiškinys.

Europos ekonominiai rodikliai

Nuvylė paskelbti Vokietijos gamyklų užsakymai. Gautų užsakymų apimtys balandžio mėnesį, lyginant su kovu, krito 0,2%. Ekonomistai prognozavo, kad bus fiksuotas 0,4% augimas. Kovo mėnesį buvo fiksuotas 3,9% augimas. Tad aktyvumas krito ne itin daug. Vis dėlto, tai ženklas, jog galbūt pramonės ir gamybos sektoriuose pasiekėme tam tikrą aktyvumo viršūnę. Gamyklų užsakymų apimtys vietinėje rinkoje krito 4,3%. Tuo tarpu užsienio šalių užsakymų apimtys išaugo 2,7% (euro zonos valstybių – 0,7%, kitų šalių – 2,7%).

Vokietijos balandžio mėn. nauji gamyklų užsakymai. Šaltinis: Destatis / tradingeconomics.com

Eurostat paskelbė patikslintus BVP duomenis. Per pirmą ketvirtį euro zonos ekonomika traukėsi gerokai mažiau nei indikavo preliminarūs duomenys. Nuosmukis, lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, siekė 0,3%. Preliminariais duomenimis ekonomika traukėsi 0,6%. Europos Sąjungos ekonomika traukėsi 0,1%. Tarp pavienių ES valstybių didžiausias ekonomikos augimas per pirmą ketvirtį buvo registruotas Airijoje (7,8%), Graikijoje (5,8%), Estijoje (4,8%), Graikijoje (4,4%). Stipriausias nuosmukis buvo fiksuotas Portugalijoje (-3,3%), Slovakijoje (-2%), Vokietijoje (-1,8%), Latvijoje (-1,7%). Lietuvoje BVP augimas sudarė 2%.

ES valstybių BVP pokyčiai (ketv./kev.). Šaltinis: Eurostat

Jungtinės Karalystės balandžio mėnesį šalies bendrasis vidaus produktas, lyginant su kovu, augo 2,3%. Buvo prognozuojamas 2,4% sieksiantis augimas. Per vasario – kovo mėn. laikotarpį JK ekonomika ūgtelėjo 1,5%. Tai atitiko prognozes. Augimui įtakos turėjo stipriau šoktelėjusios mažmeninės prekybos apimtys. Balandį paslaugų sektoriuje buvo fiksuotas 3,4% augimas, tuo tarpu produkcijos sektoriaus apimtys sumenko 1,3%.

Europos įmonės

Švedijos elektromobilių baterijų gamintoja Northvolt pranešė, jog pritraukė 2,75 mlrd. USD naujų investicijų. Per paskutinį investicijų pritraukimo etapą į bendrovę investavo Goldman sachs, Volkswagen, Švedijos ir Kanados pensijų fondų valdytojos. Iš viso per visą savo veiklos istoriją Northvolt jau pritraukė 6,5 mlrd. USD investicijų, o šiuo metu kompanijos vertė siekia 11,75 mlrd. USD. Northvolt įkurta 2016 metais. Bendrovė Šiaurės Švedijos regione turi ličių baterijos gamyklas, kurių gamybos pajėgumų po išplėtimo turėtų užtekti baterijomis aprūpinti 1 mln. elektromobilių per metus. Naujos pritrauktos investicijos turėtų padėti išplėsti gamybą dar šiais metais. Pasak bendrovės, ji jau turi sudariusi sutartis dėl baterijų tiekimo, kurių vertė siekia 27 mlrd. USD. Tarp užsakovų – BMW, Volkswagen. Pastaroji dar šiais metais su Northvolt sudarė 14 mlrd., USD dydžio sutartį, o per šį investicijų pritraukimo etapą į kompaniją investavo 500 mln. EUR. Bendrovei vadovauja buvęs Tesla vice prezidentas P. Carlsson.

Kitos rinkos

Centrinės Amerikos valstybėje Salvadore buvo priimtas įstatymo projektas dėl bitkoino įtiesinimo, kaip mokėjimo priemonės. Salvadoro Kongrese už Bitcoin Law pasisakė 62 iš 84 narių. Įstatymo tikslas reguliuoti bitkoiną, kaip legalią, neturinčią ribojimų atsiskaitymo priemonę, kurią galėtų naudoti kiekvienas valstybės pilietis. Pagal įstatymą, produktų, paslaugų kainos dabar gali būti atvaizduojamos bitkoinais, šią kriptovaliuta taip pat gali būti mokami mokesčiai. Skaičiuojama, kad net 70% šalies gyventojų neturi prieigos prie tradicinės finansų sistemos paslaugų. Salvadoro įstatymų leidėjai tikisi, jog kriptovaliuta įtrauks gyventojus į finansų sistemą.

Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.

Jums taip pat gali būti įdomu

Susikurkite investicinį portfelį

Investavimo platformos pagalba

Išbandyti
Mes socialiniuose tinkluose