Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV indeksai kilo jau trečia savaitė iš eilės beveik eliminuojant Liepos 24 d. korekciją. Praėjusią savaitę investuotojai stebėjo Federalinio rezervo (FED) vadovo Jerome’o Powello kalbą kasmetiniame Jackson Hole ekonomikos simpoziume, kuris buvo pagrindinis savaitės įvykis. Kalboje jis užsiminė, kad „laikas koreguoti politiką”, kas buvo aiškinama kaip ženklas, jog rugsėjo mėnesį FED gali sumažinti palūkanų normas. Be to, jis leido suprasti, kad normos gali būti sumažintos 50 bazinių punktų vietoj įprastų 25, kas dar labiau paskatino investuotojų lūkesčius.
Savaitės pradžioje paskelbtas liepos mėnesio FED posėdžio protokolas taip pat sustiprino optimizmą rinkose. Protokoluose nurodyta, kad „dauguma“ politikos formuotojų matė rugsėjo mėnesio normų mažinimą kaip „tikėtinai tinkamą“. Tačiau ketvirtadienį kai kurie FED pareigūnai išreiškė atsargesnę nuomonę, pabrėždami, kad darbo rinka išlieka stipri ir infliacija dar nėra pakankamai suvaldyta.
Į pabaigą artėja ir antro ketvirčio įmonių rezultatų skelbimo sezonas. Jis pranoko lūkesčius. Iki penktadienio ataskaitas buvo pranešę 93% kompanijų, kurių akcijos yra įtrauktos į S&P 500 indeksą. Bendras rezultatus paskelbusių S&P 500 kompanijų ir prognozuojamas dar jų nepaskelbusių įmonių pelno akcijai pokytis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, sudaro net 10,9%. Prasidedant ketvirčiui buvo tikimasi 8,9% sieksiančio augimo. Iš ataskaitas paviešinusių kompanijų, 78% bendrovių EPS (pelnas akcijai) viršijo prognozes. Per pastaruosius penkis metus 77% kompanijų EPS rezultatai viršydavo lūkesčius, 10-ies metų laikotarpį – 73%. Pajamų atžvilgiu prognozes pranoko 59% bendrovių paskelbusios rezultatus.
Bendrai, S&P 500 indeksas šiuo metu turi 12 mėnesių į priekį skaičiuojamą P/E santykį 21,0, kuris yra šiek tiek aukštesnis nei 10 metų vidurkis (17,9), tačiau artimas 5 metų vidurkiui (19,4). Tai rodo, kad rinka vertina ekonomikos perspektyvas optimistiškai, tačiau atskiros sektorių vertės skiriasi, atspindėdamos investuotojų lūkesčius dėl konkrečių pramonės šakų augimo potencialo.
Vis daugiau pasirodo antraščių apie prezidento rinkimus. Kai artėja JAV prezidento rinkimai, daugelis investuotojų natūraliai pradeda jausti nerimą dėl galimų rinkos svyravimų. Žiniasklaida dažnai pabrėžia galimą ekonominį ir politinį nestabilumą, susijusį su rinkimais, o tai gali išprovokuoti baimę ir neapibrėžtumą rinkose. Tačiau empiriniai duomenys rodo, kad prezidento rinkimų metai dažnai gali būti naudingesni investuotojams nei nerinkiminiai metai. Žvelgiant į ilgalaikę istoriją nuo 1928 metų, S&P 500 indeksas rinkimų metais vidutiniškai augo 10 proc., kas yra daugiau nei nerinkiminiais metais, kai vidutinis augimas siekė 9,7 proc. 60 proc. akcijų ir 40 proc. obligacijų portfelis taip pat geriau pasirodo rinkimų metais, vidutiniškai augdamas 8,7 proc., palyginti su 7,7 proc. nerinkiminiais metais.
Kamala Harris, Demokratų kandidatė į JAV prezidentus, savo kampanijoje didelį dėmesį skiria gyvenimo kaštų mažinimui ir socialinei apsaugai. Jos pagrindiniai ekonominiai pasiūlymai apima pirmą kartą namus perkančiųjų kredito programą, federalinių mokesčių panaikinimą arbatpinigiams, federalinį maisto kainų spekuliacijos draudimą ir vaikų mokesčių kredito plėtrą. Be to, Harris siūlo padidinti korporacijų pelno mokestį iki 28%, kas galėtų reikšmingai padidinti federalinio biudžeto pajamas, tačiau taip pat sukelti didelį verslo bendruomenės pasipriešinimą. Šios priemonės, nors ir orientuotos į socialinę apsaugą bei vidurinės klasės paramą, kelia susirūpinimą dėl galimo biudžeto deficito augimo. Remiantis Komiteto atsakingo už federalinį biudžetą (CRFB) skaičiavimais, Harris pasiūlymai galėtų padidinti deficitą iki $1.7 trilijono per ateinančius dešimt metų, nors dalis lėšų būtų surinkta per mokesčių didinimą. Tai gali turėti neigiamą poveikį rinkoms, ypač jei investuotojai susirūpins dėl galimos fiskalinės nestabilumo ateityje.
Kita vertus, Donald Trump, Respublikonų kandidatas, daugiausiai dėmesio skiria ekonomikos augimo skatinimui per reguliavimų mažinimą ir mokesčių sumažinimą. Trump siūlo toliau mažinti federalinius mokesčius, įskaitant pelno mokestį, bei skatinti naftos gavybą kaip vieną iš būdų finansuoti valstybės išlaidas ir mažinti nacionalinę skolą. Jo ekonominė vizija grindžiama „America First“ principu, kurio tikslas yra sustiprinti JAV pramonę ir darbo rinką, daugiausiai per protekcionistines priemones, tokias kaip aukšti tarifai importuojamoms prekėms. Vis dėlto, Trump pasiūlymai gali padidinti įtampą tarptautinėje prekyboje ir sukelti tarifų karus, kurie jau anksčiau sukėlė neigiamą poveikį tiek JAV, tiek pasaulio ekonomikoms. Trump pasiūlymas dėl 10% iki 20% tarifų importuotoms prekėms gali dar labiau padidinti prekių kainas JAV rinkoje, o tai galėtų neigiamai paveikti vartotojų perkamąją galią ir prisidėti prie infliacijos.
JAV įmonės
Po stiprių 2-ojo ketvirčio rezultatų paskelbimo „Zoom“ akcijos smarkiai pakilo priartėdamos prie aukščiausio lygio nuo šių metų gegužės. Įmonė pranešė apie 1,16 mlrd. USD pajamų, tai yra 2,1% augimas, palyginti su praėjusiais metais, ir 0,4 procentinio punkto didesnis nei anksčiau prognozuota visiems 2024 metams. Taip pat pastebimai pagerėjo pakoreguotas pelnas vienai akcijai – jis siekė 1,39 USD, o tai yra daugiau nei praėjusių metų 1,34 USD ir gerokai viršijo rinkos lūkesčius, kurie buvo 1,22 USD. Dėl šių stiprių pardavimų rezultatų „Zoom“ padidino savo prognozes visiems 2024/2025 fiskaliniams metams, numatydama 3% pajamų augimą. Laisvųjų pinigų srautas taip pat pagerėjo – jis siekė 365,1 mln. USD, o prognozuota buvo 268,7 mln. USD. Žvelgiant į ateitį, įmonė prognozuoja, kad 3-ąjį ketvirtį pelnas vienai akcijai sieks 1,29–1,31 USD, o pajamos – 1,16–1,165 mlrd. USD, kas viršija rinkos lūkesčius. Šie stiprūs rezultatai yra ypač svarbūs, nes stipresnio pelno atsigavimo tikimasi tik 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje, kai bus realizuoti strateginiai sprendimai, skirti platformos vystymui iš vaizdo komunikacijos programėlės į išsamų biuro darbo įrankį, palaikomą dirbtinio intelekto.
Palo Alto Networks (PANW) paskelbė ketvirtojo fiskalinio ketvirčio rezultatus, kurie viršijo Wall Street’o lūkesčius, daugiausia dėl debesų kompiuterijos platformos. Palo Alto akcijos kilo nežymiai. Palo Alto pelnas padidėjo 5% iki 1,51 USD už akciją, o pajamos išaugo 12% iki 2,2 mlrd. USD, įskaitant įsigijimus. Analitikai prognozavo 1,41 USD pelną už akciją ir 2,16 mlrd. USD pardavimus. Dabartiniam ketvirčiui, kuris baigsis spalį, Palo Alto prognozuoja koreguotą pelną 1,48 USD už akciją, viršijantį rinkos lūkesčius (1,42 USD). Be to, bendrovė numato pajamas tarp 2,10 mlrd. ir 2,13 mlrd. USD, taip pat viršijančias prognozuotus 2,1 mlrd. USD. Bendrovė taip pat paskelbė apie 500 mln. USD vertės savo akcijų supirkimą.
„Netflix“ akcijos pasiekė naujas rekordines aukštumas, reaguojant į įspūdingą reklamų pardavimų augimą. Bendrovė pranešė, kad išankstinė reklamų pardavimų apimtis smarkiai viršijo lūkesčius, o tai padėjo sustiprinti investuotojų pasitikėjimą „Netflix“ pajėgumu diversifikuoti savo pajamų šaltinius. Tai ypač svarbu, nes įmonė stengiasi išlaikyti savo augimo tempą ir konkuruoti su kitais srautinio transliavimo gigantais, tokiais kaip „Disney+“ ir „Hulu“, kurie taip pat stiprina savo reklamos pajamų linijas. „Netflix“ planuoja plėsti reklamos verslą, kuris padeda sumažinti priklausomybę nuo prenumeratų pajamų, suteikiant įmonei didesnį lankstumą ir galimybes augti.
„Walmart“ planuoja parduoti savo dalį „JD.com“. Šis sprendimas dar labiau apsunkino „JD.com“ akcijų padėtį, kurios jau ir taip buvo nukritusios dėl Kinijos technologijų sektoriaus patiriamo reguliacinio spaudimo. Rinka reagavo stipriai neigiamai: „JD.com“ akcijos nukrito daugiau nei 10%, o šis kritimas paskatino platesnį Kinijos technologijų sektoriaus nuosmukį. Investuotojai vis labiau nerimauja dėl galimo kapitalo pasitraukimo iš Kinijos rinkų ir didėjančios rizikos, susijusios su griežtėjančia Kinijos vyriausybės politika bei geopolitiniais įtampos faktoriais. Ši situacija pabrėžia, kaip stipriai tarptautinių korporacijų sprendimai gali paveikti vietinius rinkos lyderius ir visą sektorių. Tai taip pat rodo didėjančią neapibrėžtumo riziką, susijusią su Kinijos technologijų rinka, kurią investuotojai stebi itin atidžiai.
Europa
Praėjusią savaitę Europos akcijų rinkose vyravo teigiamos nuotaikos. STOXX 600 indeksas pakilo 1,34%, o DAX indeksas padidėjo 1,70%, rodančius investuotojų optimizmą, nepaisant nuolatinės geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo. CAC 40 Prancūzijoje išaugo 1,71%, o Italijos FTSE MIB padidėjo 1,84%, atspindėdamas tvirtą rinkos atsaką į pozityvias naujienas.
Europos gamtinių dujų ateities sandorių kainos nukrito žemiau 37 eurų už megavatvalandę, palyginti su ankstesnio mėnesio pradžios viršūne, kai kaina viršijo 40 eurų. Šį kainų kritimą lėmė beveik visiškai užpildytos Europos dujų atsargos – jos šiuo metu siekia 90% talpos, o tai yra daugiau nei buvo planuota pasiekti iki lapkričio mėnesio. Tokie dideli atsargų lygiai padėjo sumažinti neseniai padidėjusias kainas, kurias paskatino tiekimo rūpesčiai, ypač susiję su rusiškų dujų srautais. Nors šių metų dujų atsargų lygis šiek tiek žemesnis nei pernai tuo pačiu metu, tačiau vis tiek viršija penkerių metų vidurkį. Tačiau Europa vis dar susiduria su potencialiomis rizikomis dėl tiekimo sutrikimų, nes šiuo metu svarstomi alternatyvūs sprendimai rusiškoms dujoms. Be to, artėjantis Norvegijos, pagrindinio dujų tiekėjo Europai, techninės priežiūros laikotarpis taip pat gali sukelti papildomų iššūkių regionui. Ši situacija rodo, kad nors dabartinės dujų atsargos yra pakankamos trumpuoju laikotarpiu, Europa turi būti pasirengusi galimoms tiekimo problemoms, kurios gali atsirasti artėjant žiemai.
Tuo tarpu Kinija paskelbė apie naują prekybos ginčą su Europos Sąjunga, pradėdama antidempingo tyrimą dėl Europos pieno produktų, įskaitant šviežią ir perdirbtą sūrį bei pieno ir grietinėlės produktus. Šis tyrimas, inicijuotas Kinijos prekybos ministerijos, laikomas atsakomuoju žingsniu į neseniai paskelbtus ES tarifus Kinijos gaminamiems elektromobiliams. ES vykdomoji valdžia anksčiau pranešė apie ketinimą įvesti iki 36.3% muitus Kinijos pagamintiems bateriniais varikliais varomiems elektriniams automobiliams (BEV) po devynių mėnesių antidempingo tyrimo. Šis tyrimas parodė, kad Kinija subsidijuoja savo elektromobilių gamybos grandinę, suteikdama savo įmonėms nesąžiningą pranašumą prieš ES vidaus pramonę. ES taip pat tiria Kinijos subsidijų poveikį vėjo turbinų ir saulės baterijų gamintojams, kurie, pasak Europos Komisijos, gali pakenkti ES pramonei. Kinijos atsakomojo tyrimo taikiniai yra Europos Sąjungos subsidijos, suteiktos aštuoniose valstybėse narėse – Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje ir Rumunijoje. Tyrimo metu bus nagrinėjamos 20 subsidijų programų, įskaitant kai kurias, veikiančias pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (CAP). Ši Kinijos inicijuota priemonė rodo tolesnį prekybos įtampos eskalavimą tarp ES ir Kinijos, kuris gali turėti didelį poveikį abiejų šalių ekonomikai. ES aukštasis atstovas užsienio politikai, Josep Borrell, įspėjo apie galimą prekybos karą, kuris gali tapti neišvengiamu, jei abi pusės nesugebės rasti kompromiso.
Ekonominiai rodikliai
Euro zonos metinė infliacija 2024 m. liepą siekė 2,6%, šiek tiek padidėjusi nuo 2,5% birželį. Prieš metus šis rodiklis buvo 5,3%. Europos Sąjungoje metinė infliacija liepą siekė 2,8%, taip pat padidėjusi nuo 2,6% birželį, palyginti su 6,1% prieš metus. Šiuos duomenis paskelbė Eurostatas, Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Žemiausi metinės infliacijos rodikliai buvo užregistruoti Suomijoje (0,5%), Latvijoje (0,8%) ir Danijoje (1,0%). Aukščiausi metinės infliacijos rodikliai buvo užfiksuoti Rumunijoje (5,8%), Belgijoje (5,4%) ir Vengrijoje (4,1%). Palyginti su 2024 m. birželiu, metinė infliacija sumažėjo devyniose valstybėse narėse, išliko stabili keturiose ir padidėjo keturiolikoje. 2024 m. liepą didžiausią įtaką metinei euro zonos infliacijai darė paslaugų sektorius (+1,82 procentinio punkto), po jo sekė maisto produktai, alkoholis ir tabakas (+0,45 pp), neenergetinės pramoninės prekės (+0,19 pp) ir energija (+0,12 pp).
HCOB Euro zonos gamybos PMI rugpjūčio mėnesį nukrito iki 45,6 – žemiausio lygio per pastaruosius 8 mėnesius, nuvildamas rinkos lūkesčius, kurie siekė 45,8. Gamybos apimtys toliau smarkiai mažėjo, o susitraukimo tempas buvo panašus į liepos mėnesį ir tapo vienu iš didžiausių 2024 m. Užsakymų kiekis pasiekė didžiausią nuosmukį nuo praėjusių metų, o gamybos sektoriuje darbuotojų skaičius taip pat sumažėjo. Įsigytų žaliavų kiekis greitai mažėjo, o pirkimo veikla pasiekė žemiausią lygį per keturis mėnesius. Atsargos tiek pirkimų, tiek galutinės produkcijos srityse taip pat žymiai sumažėjo. Tiekėjų pristatymo laikai trumpėjo jau septintą mėnesį iš eilės, tai lėmė sumažėjusi paklausa. Tuo tarpu gamybos sąnaudų infliacija išliko aukščiausia per pastaruosius 18 mėnesių, o produkcijos kainos pirmą kartą padidėjo nuo 2023 m. balandžio mėnesio. Šie rezultatai rodo, kad Euro zonos gamybos sektorius patiria didelį spaudimą, o tai kelia nerimą investuotojams ir signalizuoja apie lėtėjančią ekonominę veiklą.
Švedijos Riksbankas rugpjūčio 2024 m. posėdyje sumažino pagrindinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 3,5%, kaip ir tikėjosi rinkos. Bankas taip pat nurodė, kad šiais metais gali įvykti dar du ar trys palūkanų normų mažinimai, jei infliacija vystysis pagal centrinio banko prognozes. Tai buvo antrasis palūkanų mažinimas šiame cikle, kuris dar labiau sušvelnino sąlygas nuo 4% palūkanų normos, pirmą kartą pasiektos 2023 m. rugsėjį. Riksbankas pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais infliacija toliau mažėjo, o pagrindiniai rodikliai sparčiai artėja prie 2% tikslo, suteikdami centriniam bankui daugiau tikrumo, kad birželio mėnesio pinigų politikos ataskaitoje prognozuota dezinflacija teisingai atspindi ekonominę situaciją. Be to, politikos formuotojai pabrėžė, kad Švedijos augimo perspektyvos gali būti silpnesnės nei tikėtasi anksčiau šiais metais. Todėl Vykdomoji valdyba nurodė, kad tikslinga greičiau sumažinti skolinimosi kaštus nei buvo vertinta birželį, ir pažymėjo, kad dabar numatomas du ar trys palūkanų normų mažinimai per likusius šių metų posėdžius.
Papildomai Euro zonoje darbo užmokesčio augimas antrąjį 2024 m. ketvirtį sulėtėjo iki 3,55%, palyginti su 4,74% pirmąjį ketvirtį, daugiausia dėl reikšmingo lėtėjimo Vokietijoje. Šis sulėtėjimas sustiprina galimybę, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį sumažins palūkanų normas, nes mažėjantis darbo užmokesčio augimas sumažina baimę, kad augančios darbo sąnaudos toliau skatins infliaciją. ECB jau anksčiau pabrėžė darbo užmokesčio augimo svarbą priimant savo sprendimus, ir šis nesenas sulėtėjimas gali pagreitinti pinigų politikos švelninimą. Nepaisant to, kad ECB liepos mėnesį paliko palūkanų normas nepakitusias, rinkos šiuo metu mato daugiau nei 90% tikimybę, kad rugsėjį bus sumažintos palūkanų normos, o iki metų pabaigos tikimasi dar daugiau mažinimų, nes ekonominės sąlygos išlieka silpnos. Nors yra nuogąstavimų, kad darbo užmokesčio augimas gali vėl paspartėti, kai kurie ekonomistai mano, kad jis jau pasiekė piką ir dabar labiau atitinka ECB projekcijas.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus ir kt. viso pasaulio rinkose.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.