Rekordinė ETF rinka

Prieš daugiau nei dešimtmetį pagreitį įgavusi pasaulio ETF fondų rinka toliau sparčiai auga. Akcijų rinkoms kylant į viršų didėja tiek fondų jau valdomo turto vertė, tiek naujai jiems patikimo turto įplaukos. Įpusėjus šiems metams pasaulio ETF prižiūrimas turtas pirmą kartą perkopė 14 trln. JAV dolerių. Dar prieš dešimtmetį ETF fondai valdė turto už kiek daugiau nei 3 trln. JAV dolerių.

Pasaulio ETF rinka

Remiantis bendrovės „ETFGI“ duomenimis, šių metų rugpjūčio pabaigoje ETF turto vertė pasiekė 13,99 trln. JAV dolerių. Nuo metų pradžios valdomo turto apimtys išaugo 2,36 trln. JAV dolerių arba 20,2%. Valdomas turtas didėjo ne tik dėl brangusių pasaulio akcijų ar, pavyzdžiui, šoktelėjusios aukso kainos. Įspūdingai atrodo ir toliau neblėstantis investuotojų susidomėjimas. ETF fondai, kaip investavimo priemonė, daugeliui mažmeninių investuotojų jau tapo pirmu pasirinkimu pasiekti akcijų, obligacijų, žaliavų ar kitas rinkas.

Pasaulio ETF fondai šių metų sausio – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu sulaukė daugiausiai naujų investicijų dar pakankamai trumpoje istorijoje (pirmas ETF fondas buvo įkurtas prieš 40 metų). Įplaukų apimtys siekė 1,07 trln. JAV dolerių. Palyginimui, iki tol daugiausiai per atitinkamą laikotarpį buvo pritraukta 2021 metais, kai įplaukos siekė 833,4 trln. JAV dolerių. Trečioje vietoje – 2022 m. periodas, kai į ETF fondus suplaukė 558,6 mlrd. JAV dolerių naujų investicijų.

Šios vasaros pabaigoje pasaulio rinkose iš viso buvo galima rasti 12,68 tūkst. biržose prekiaujamų produktų arba ETP (angl. Exhange Traded Product). Didžioji jų dalis, t.y. beveik 90% buvo ETF (angl. Exchange Traded Fund) rūšies fondai. Biržoje prekiaujami produktai arba ETP apima ETF fondus, taip pat tokius produktus, kaip ETN (angl. Exchange traded notes) arba ETC (angl. Exchange Traded Commodities).

Skirtingai nuo ETF fondų, kurie dažniausiai struktūrizuoti taip, kad investuotojui netiesiogiai suteikiama nuosavybė į realų ETF fondo valdomą turtą, tai, pavyzdžiui, ETN produktai dažiausiai yra struktūrizuoti, kaip skolos finansinės priemonės. Tokio produkto vertės pokyčiai priklauso ne nuo realiai valdomo turto pokyčio, o nuo, pavyzdžiui, sekamo indekso ar kt, pokyčių, kuris gaunamas per išvestines priemones ar skolinius įsipareigojimus. Ko gero geriausias tokio tipo produktų pavyzdis – ETN fondai sekantys VIX indekso pokyčius. Tiesa, ETN fondų turtas, lyginant su ETF, yra itin mažas. ETN fondų pasaulio biržose bendrai yra apie 1,5 tūkst., jų valdomo turto vertė siekia „vos“ 145 mlrd. JAV dolerių („ETFGI“ duomenys). ETF – 13,98 trln. JAV dolerių.

Europos ETF rinka

Europos biržose listinguotų ETF turtas ir skaičius taip pat auga, nors tiek pasiūla, tiek dydžiu Europa gerokai nusileidžia lyderiaujančiai JAV. Senajame žemyne rugpjūčio pabaigoje buvo suskaičiuojama 3,05 tūkst. ETF ir kitų ETP produktų. Jų valdomo turto vertė siekė 2,18 trln. JAV dolerių, t.y. rekordiškai daug, tiesa, viso pasaulio atžvilgiu dalis sudaro tik apie 15%. ETP produktų galima rasti 24-iose Europos valstybėse ir 29-iose jų biržose.

Europietiškų ETF valdomo turto apimtys nuo metų pradžios išaugo 19,8%, t.y. nežymiai mažiau nei bendras viso pasaulio augimo tempas, kuris sudarė 20,3%. Vertinant ilgesni laiko tarpą skirtumas tarp Europos ir pasaulio taip pat panašus. Bendrai pasaulinė ETF rinka per pastaruosius 10 metų augo per metus augo vidutiniškai po 17,5%, Europoje buvo registruotas 16,9% augimas. Europos ETF fondai pasaulio atitikmenims nusileidžia ir vidutinio fondo dydžiu. Jeigu viso pasaulio ETF fondų valdomo turto vidurkis 1,1 mlrd. JAV dolerių, tai Europos – daugiau nei 30% mažesnis ir sudaro 0,71 mlrd. JAV dolerių.

Vertinant ETF pasiskirstymą pagal skirtingas turto klases, pirmauja akcijos. Akcijų dalis viso Europos biržose prekiaujamų fondų valdomo turto atžvilgiu sudaro net 75%. Tarp 5 didžiausių regiono fondų, visi investuoja nuosavybės vertybinių popierių rinkose. Antroje vietoje – obligacijas su 21% rinkos dalimis. Toliau nedidelės dalys, t.y. po 2% tenka žaliavoms, pinigų rinkos priemonėms.

JAV toliau dominuoja

Tradiciškai aktyviausia bei didžiausia ETF rinka be konkurencijos toliau išlieka JAV. Šalies biržose prekiaujami ETF sausio – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu pritraukė 643,5  mlrd. JAV dolerių naujų įplaukų (taip pat rekordiškai daug), o bendras jų valdomo turto dydis viršijo 9,74 trln. JAV dolerių, t.y. apie 70% viso pasaulio ETF rinkos. Šių metų rugpjūtis buvo 28-as mėnesis iš eilės, kai JAV listinguoti ETF fondai gavo daugiau įplaukų nei iš jų buvo atsiimta investicijų.

Didžiausiu JAV (ir viso pasaulio) ETF fondu toliau išlieka investicijų valdymo bendrovės „State Street Global Advisors“ valdomas „SPDR S&P 500 ETF Trust“ fondas trumpiniu „SPY“, kuris seka „S&P 500” fondą. Jo valdomo turto apimtys rašant straipsnį siekė net 568,9 mlrd. JAV dolerių. “SPY” šių metų pradžioje tapo pirmuoju ETF fondu istorijoje viršijusio 500 mlrd. JAV dolerių valdomo turto vertę. JAV biržose tokių “pusiau trilijoninių” fondų jau galima suskaičiuoti 3 (“SPY”, “IVV’, ir “VOO”). Įdomu tai, jog visi trys fondai investuoja pagal tą pačią strategiją, t.y. seka “S&P 500” indeksą.

Ketvirtą ir penktą vietas pagal valdomą turtą užima “Vanguard Total Stock Market ETF“ ir „Invesco QQQ Trust Series I“. Pirmasis investuoja į viso pasaulio akcijas. Fondui priklauso net 3656 įmonių akcijos. Tuo tarpu „QQQ“ investuoja koncentruotai į 100 JAV kompanijų vertybinius popierius pagal „Nasdaq 100“ indeksą. Bendrai penki didžiausi JAV listinguoti ETF fondai valdo turto net už 2,35 trln. JAV dolerių, t.y. daugiau nei kartu sudėjus visi Europos valstybių biržose kotiruojami fondai.

Didžiausi Europos fondai

Didžiausias Europos fondas – „iShares Core S&P 500 UCITS ETF“ („CSPX“). Jo valdomo turto apimtys sudaro 94,8 mlrd. JAV dolerių. Tarp 5 didžiausių Europos fondų taip pat, kaip ir JAV, trys investuoja pagal „S&P 500”. Deja, bet tarp penketuko nėra nei vieno investuojančio išskirtinai tik Europoje ar kurioje nors vienoje žemyno valstybėje.

Nors dydžiu ir negalime lygintis su JAV, tačiau Europos investuotojai gali džiaugtis pakankamai neblogomis fondų valdytojų siūlomomis sąlygomis (bent jau didžiausių ETF fondų atžvilgiu). Jeigu bendras didžiausio JAV fondo „SPY“ metinis išlaidų koeficientas, į kurį įtraukiamos valdymo ir su šios paslaugos teikimu susijusios adminstracinės išlaidos (angl. total expense ratio), siekia 0,094%, tai “iShares Core S&P 500 UCITS ETF“ mokestis sudaro 0,07%. Tiesa, lyginant to pačio valdytojo, t.y. “iShares” valdomo “S&P 500” fondo mokestį JAV, jis yra mažesnis ir siekia 0,03% (galima suprasti – JAV rinka yra gerokai labiau konkurencinga).

Bendras penkių didžiausių Europos ETF fondų valdomas turtas siekia 265,92 mlrd. JAV dolerių, t.y. mažiau nei pusė „SPY“. Tokie didžiuliai rinkų skirtumai tarp JAV ir Europos susiklostė dėl eilės priežasčių: rinkų reguliavimo (JAV su vieninga reguliacine sistema turi didžiulį pranašumų prieš Europą), ilgesnės kapitalų rinkų istorijos JAV (Europoje pirmieji ETF pradėti prekiauti tik 2000 m.), valiutų skirtumų (euras buvo sukurtas 1999 m.), skirtingos pensijų sistemos.

Žinoma, taip pat didžiulę įtaką (gal net didžiausią) padarė ir JAV technologijų bendrovių dominavimas pasaulyje, dėl kurio tokių kompanijų, kaip, pavyzdžiui, „Apple“ rinkos kapitalizacija (3,45 trln. JAV dolerių) lenkia ne tik beveik visas Europos akcijų biržas*, bet ir didžiosios dalies pasaulio valstybių metinius bendruosius vidaus produktus. (*teoriškai tik ‚Euronext“, kurios operuojamų Amsterdamo, Briuselio, Lisabonos, Londono, Oslo ir Paryžiaus biržų bendra konsoliduota kapitalizacija siekia 6,8 trln. JAV dolerių yra didesnė nei „Apple“).  

Rinkos lyderės

Nors pasaulyje „ETFGI“ duomenimis, suskaičiuojama apie 770 ETF fondų valdytojų, tačiau rinkoje jau senokai dominuoja kelios visiems puikiai žinomos turto valdymo įmonės, t.y. „iShares“ kontroliuojama didžiausios pagal valdomą turtą bendrovės pasaulyje „BlackRock“ ir legendinio investuotojo John C. Bogle praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje įkurta „Vanguard Group“. 

Pagal bendras valdomo turto apimtis tiek ETF, tiek apskritai visoje turto valdymo paslaugų rinkoje didžiausią dalį užima „BlackRock“. Pirmo pusmečio pabaigoje JAV bendrovės valdomo turto vertė siekė 10,5 trln. JAV dolerių. Iš jų, 37% turto buvo investuojama per ETF fondus, t.y. beveik 4 mld. JAV dolerių. „Vanguard“, kuri specializuojasi plačiai diversifikuotų ir pasyvių fondų valdyme, valdo turto bendrai už 9,3 trln. JAV dolerių. Tiesa, didžioji dalis lėšų valdoma per tradicinius investicinius fondus (angl. Mutual funds). Biržoje prekiaujamų „Vanguard“ ETF fondų valdomo turto apimtys siekia apie 2,6 trln. JAV dolerių. Pagrindinis „BlackRock“ ir „Vanguard“ ETF valdymo modelio skirtumas yra pasiūla. „BlackRiock“ per „iShares“ įmonę investuotojams visame pasaulyje siūlo daugiau nei 1,2 tūkst. skirtingų turto klasių, strategijų, rūšių ETF fondų, kai „Vanguard“ ETF pasiūla neviršija 100 skirtingų strategijų fondų. Dėl koncentracijos „Vanguard“ rinkoje išsiskiria mažiausiai siūlomais mokesčiais. Vidutiniškai „Vanguard“ valdomo ETF fondo metiniai administravimo mokesčiai sudaro 0,06%, kai, pavyzdžiui, „BlackRock“ siekia apie 0,2%.

Remiantis „Morningstar“ duomenimis, šiais metais “Vanguard” valdomi ETF fondai pritraukė daugiausiai naujų investicijų. Naujų įplaukį apimtys iki rugsėjo mėnesio siekė 174,8 mlrd. JAV dolerių. „BlackRock“ „iShares“ fondai pritraukė 145,5 mlrd. JAV dolerių. Investicijos į ETF toliau daugiausiai įplaukia iš tradicinių investicinių fondų, kurie praranda patrauklumą dėl likvidumo, kainodaros ir kt. Įdomu tai, jog iš didžiausias pasaulio ETF „SPY“ šiais metais išplaukė daugiau investicijų nei jų atėjo. Grynosios išplaukos (pridėjus gautas naujas įplaukos) siekia apie 20 mlrd. JAV dolerių. „SPY“ fondą valdanti „State Street Global Advisors“ negali prilygti „Vanguard“ ir „iShares“ siūlomų ETF fondų pasirinkimu, o kai kurie investuotojai portfeliuose nori turėti to pačio ETF leidėjo fondus.

Europos ETF rinkoje situacija taip pat panaši, kaip ir JAV ar visame pasaulyje. Iš 10 didžiausių ETF fondų listinguotų Europos biržose, net 6 yra valdomi „iShares“. Po 2 fondus iš dešimtuko valdo „Vanguard“ ir dar viena JAV investicijų valdytoja „Invesco“.

„Naujos“ investavimo kryptys Europoje

Tarp pastaraisias metais išpopuliarėjusių dar pakankamai „šviežių“ ETF valdymo ir invetavimo būdų galima išskirti keletą kategorijų – aktyviai valdomi ir pagal tam tikrą tematiką investuojantys ETF fondai. Aktyviai valdomi ETF JAV rinkoje jau išplito ir didelio susidomėjimo sualukė kiek seniau (pavyzdžiui „Ark Invest“ valdomi fondai). Tuo tarpu Europoje tokio tipo fondai tik įgauna pagreitį. Pagrindinis skirtumas tarp pasyvių ir aktyvių fondų – pastarieji turi investuoja pagal specifines strategijas, tematiką, fondo portfelių valdytojai aktyviai valdo fondui patikėta turtą, siekdami aplenki indeksus. Tokie fondai dažniausiai turi didesnius mokesčius. Tuo tarpu pasyviai valdomi fondai dažniausiai investuoja pagal pasirinktą indeksą. 

Jeigu visa Europos ETF rinka vertinama 2,2 trln. JAV dolerių, tai aktyviai valdomi fondai valdo turto vos už ~35 mlrd. JAV dolerių (‚ETF Stream“ birželio mėn. duomenys). Didžiausias aktyviai valdomas fondas Europoje neseniai perkopė 10 mlrd. JAV dolerių turto vertės ribą. Tai – „JPMorgan US Research Enhanced Index Equity (ESG) UCITS ETF“ (trumpinys – JREU). Fondas investuoja į JAV įmonių akcijas ir siekia aplenkti „S&P 500 indeksą“. Fondui tikrai neblogai sekasi. Per pastaruosius penkerius metus fondo vieneto kaina JAV doleriais kilo 113%, kai “S&P 500” prieaugis siekia 92%. Skaičiuojant nuo 2020 metų “JREU” grąža JAV doleriais siekia 96%, kai pagrindinis JAV akcijų indeksas atitinkamu laikotarpiu yra pakilęs 78%.

Tarp tematinių fondų, žinoma, daugiausiai dėmesio pastaraisis metais sulaukė į dirbtinio intelekto technologijas ar, pavyzdžiui, gynybos pramonę investuojantys ETF. Labai didelio pasirinkimo Europos biržose nėra, tačiau investuoti būdų rasti galima. Didžiausias DI tematika investuojantis ETF Europoje yra „Xtrackers Artificial Intelligence & Big Data UCITS ETF“ (Trumpinys: „XAIX“). Fondas valdo turto už 3,18 mlrd., yra investavęs į beveik 90 įmonių akcijas. Per paskutinius 5 metus fondo bendrą grąža siekė apie 143%.

Didelės istorijos neturintis, tačiau pakankamai sparčiai augantis gynybos pramonės fondas – “HANetf Future of Defence UCITS ETF”. Simboliškas ir trumpinys – “NATO”.  Šis ETF buvo įkurtas vos prieš kiek daugiau nei metus (2023 metų liepą). Fondas valdo turto už 350 mln. EUR. Nuo įkūrimo fondo vienetai pabrango apie 44%. Tarp didžiausių šio ETF pozicijų yra tokių bendrovių, kaip „BAE Systems“, „Safran“, „RTX“, „Northrop Grumman“, „Rheinmetall“ akcijos.

Tolimesnės perspektyvos

Galima neabejoti, kad ETF rinka toliau augs. „PwC“ atliktos apklausos duomenimis, prognozuojama, kad pasaulio ETF fondai 2026 metų pabaigoje valdys turto už 18 trln. JAV dolerių. Analitikų vertinimu, Europos ETF rinka per ateinančius pekis metus turėtų padvigubėti. Rinkos augimui didžiausią įtaką toliau turės investicijų įplaukos iš tradicinių fondų rinkos, kuri vis dar yra gerokai didesnė nei ETF. „PwC“ skaičiavimu bendros investicijų valdytojams patikėto valdyti turto apimtys kitais metais pasieks 145,4 trln. JAV dolerių. Mažmeniniams investuotojams tokios prognozės nebejotinai yra palankios. Augant rinkai didėja pasirinkimas, konkurencija tarp fondų valdytoja gerina sąlygas, atsiranda naujų būdų investuoti.

Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

Straipsnis buvo spausdintas 2024 m. spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.

Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.