Pastarojo laikotarpio pokyčiai aukso rinkoje negalėjo aplenkti nei vieno kiek labiau rinkas sekančio investuotojo. Metalo kaina toliau gerina rekordus, o nuo metų pradžios kainos prieaugiu auksas kol kas lenkia kitas pagrindines turto klases. Nepaisant stiprokai pakilusios kainos, paklausa nemažėja. Tiek centriniai bankai, tiek investuotojai toliau renkasi geopolitinių įtampu metu saugia užuovėja tampantį prieglobstį.
Auksas per šiuos metus iki straipsnio rašymo (birželio 24 d.) buvo pabrangęs apie 26%. Už unciją ateities sandorių biržoje buvo mokama 3,3 tūkst. JAV dolerių. Įpusėjus balandžio mėnesiui uncijos kaina buvo pasiekusi ir 3,5 tūkst. JAV dolerių, t.y. daugiausiai istorijoje. Metalas per pastarųjų metų laikotarpį pabrango apie 43%.
Pastarųjų penkerių metų metus kainos prieaugis siekia net 90%, o per pastarąjį dešimtmetį kaina pakilusi apie 177%. Palyginimui, pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500” indekso reikšmė per pastaruosius metus išaugo apie 10%, penkerių metų grąža siekia apie 100%, o dešimtmečio sudaro 187%.
Dar prieš dešimtmetį už aukso unciją buvo mokama vos kiek daugiau nei 1 tūkst. JAV dolerių, t.y. daugiau nei 2 tūkst. JAV dolerių mažiau nei mokama šiuo metu. Kad ir kaip dažnai nuvertinamas kai kurių investicijų valdymo profesionalų dėl fundamentalios vertės nebuvimo, tačiau tokie pokyčiai (tiek trumpalaikiai, tiek ilgesnių laikotarpiu) parodo, kad auksas yra tikrai nebloga turto klasė strategiškai diversifikuojant portfelį ir, pavyzdžiui, siekiant apsisaugoti nuo infliacijos ar geopolitinių rizikų, kurios šiuo metu yra itin aktualios.
| Turto Klasė | Nuo 1971 m. | 10 metų | 20 metų |
| JAV akcijos (MSCI US) | 10,8% | 12,8% | 10,5% |
| Pasaulio akcijos (MSCI World) | 10,1% | 10,5% | 8,8% |
| Auksas | 8,6% | 10,6% | 10,7% |
| Žaliavos (BBG) | 8,1% | 2,7% | -0,35% |
| Besivystančių rinkų akcijos (MSCI EM) | 6,6% | 4,9% | 6,6% |
| JAV obligacijos | 5,8% | 1,6% | 3,7% |
Remiantis „Pasaulio Aukso Tarybos“ (angl. World Gold Council“) duomenimis, sudėtinis metinis aukso kainos augimo tempas (angl. CAGR – Compound Annual Growth Rate) per pastarąjį dešimtmetį sudarė 10,6% ir pagal grąžą nusileido tik JAV akcijoms, kurios generavo 12,8% per metus.
Per pastaruosius 20 metų aukso kainos metinis prieaugis sudarydavo po 10,7% ir pagal jį aplenkė visas pagrindines turto klases: tiek JAV akcijas, tiek viso pasaulio ir besivystančių rinkų akcijas, bei obligacijas ar bendrą žaliavų indeksą. Tokiu laikotarpiu JAV akcijos (MSCI US indeksas) sugeneravo 10,5% metinę sudėtinę grąžą.
Nuo 1971 metų aukso kainos sudėtinis metinis prieaugis siekė 8,6%. JAV akcijos per šį laikotarpį generavo 10,8% grąžą. Nuo jų nedaug atsiliko bendras žaliavų indeksas, kurio CAGR siekė sudarė 8,1%. Investicinio reitingo JAV obligacijos generavo 5,8% grąžą.
Istoriškai aukso kainos augimą lemdavo metalo pasiūla, jo paklausa juvelyrikoje, finansų rinkose, centrinių bankų veiksmai, pinigų kiekio didinimas ar mažinimas, geopolitinė situacija, JAV dolerio ir palūkanų pokyčiai. Tradiciškai palūkanų ir aukso kainos pokyčiai turėdavo neigiamą koreliaciją. Tiesa, bent jau pastaruoju metu šis ryšis nutrūko. Palūkanos JAV toliau laikosi netoli aukščiausio lygio per dešimtmetį, o aukso kaina toliau gerina rekordus.
Aukštesnių palūkanų normų laikotarpiu investuotojai mieliau renkasi skolos vertybinius popierius, o ne jokio realaus pajamų srauto ir pajamingumo negeneruojantį turtą. Žinoma, finansų rinkose tikimasi artėjančio palūkanų mažinimo, tiesa, to tikimybės dėl vis dar per aukštame lygyje išliekančios infliacijos vis vėlinamos, o dabartiniams aukso kainos pokyčiams tai nedaro įtakos.
Bent jau šiuo metu pagrindinę rolę galima skirti geopolitinei situacijai. Daugiau nei pastarųjų pusantrų metų laikotarpio aukso kainos ralis sutapo su įvykių Izraelyje pradžia 2023 metų spalio mėnesį. Per šį laikotarpį aukso kaina pakilo beveik 1,5 tūkst JAV dolerių už unciją.
Bendra aukso paklausa praėjusiais metais toliau augo ir buvo didžiausia istorijoje, t.y. siekė 4,74 tūkst. tonos. Centriniai bankai toliau nemažino savo rezervų didinimo apsukų ir per metus atsargas papildė 1,04 tūkst. tonos. Tai buvo beveik tiek pat, kiek per rekordinius 2022 metus, kai buvo įsigyta 1,08 tūkst. tonos.
Didžiausia paklausos dalis teko juvelyrikos sektoriui. Tiesa, aukso sunaudojimas juvelyriniams dirbiniams, lyginant su 2023 metais, mažėjo 11%. Praėjusiais metais juvelyrikoje bendrai sunaudota apie 2 tūkst. tonos aukso. Juvelyrinių dirbinių paklausos mažėjimui daugiausiai įtakos turėjo išaugusi aukso kaina.
Tuo tarpu investicinio aukso luitų ir metalų bendra paklausa per metus beveik nepasikeitė. Šiems produktams per metus sunaudota 1,19 tūkst. tonos aukso, t.y. beveik tiek kiek buvo sunaudota prieš metus. Sunaudoto aukso investicinėms monetoms mažėjimą atsvėrė augusi aukso luitų paklausa.
Aukso investiciniai fondams priklausančio aukso rezervai praėjusiais metais mažėjo nežymiai, nors metus prieš buvo registruotas didesnis jų pardavimas. Jeigu 2023 metais aukso ETF ir kiti tokio pobūdžio fondai pardavė 244 tonomis daugiau aukso nei pildė savo atsargas, tai praėjusiais metais skirtumas tarp pardavimų ir įsigijimų siekė 7 tonas.
Elektronikos ir technologijų sektoriuje taip pat sunaudota kiek daugiau aukso. Paklausa ūgtelėjo apie 7% ir siekė beveik 330 tonų.
Pastaraisiais metais itin stipriai išaugo OTC (angl. Over The Counter) prekyba. OTC prekyba tai užbiržinė prekyba, kurioje sandoris sudaromas tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo be biržos. Pasak Aukso Tarybos, tokios prekybos apimtys išaugo nuo 52,8 tonų 2022 metais iki 420 tonų praėjusiais metais. Didžioji dalis aukso prekybos istoriškai ir šiuo metu vyksta Londone (tiek per biržą, tiek OTC), kur įsikūrusios Londono metalų ir lydinių biržos. Tiesa, vis daugiau aukso suprekiaujama ir kituose pasaulio regionuose, pvz. JAV, Šanchajuje, Tokijuje.
Daugiausiai aukso įsigyjančios pasaulio valstybės, kaip ir įprasta, išlieka Indija ir Kinija. Pastarosios pirkimų apimtys pastaraisiais metais gerokai išaugo. Investicinių aukso luitų ir investicinių monetų paklausa Kinijoje praėjusias metais didėjo iki 345,7 tonos, t.y. beveik 60 tonų arba 20% daugiau nei metus prieš.
Indijoje bendras investicijų į investicinius aukso produktus kiekis augo dar sparčiau. Bendra aukso luitų ir monetų paklausa šalyje praėjusiais metais siekė 239,4 tonos, kai 2023 metais sudarė 185,2 tonos.
Prie didėjančio investicinio aukso populiarumo Kinijoje prisideda toliau besitęsianti krizė šalies nekilnojamojo turto sektoriuje. Krizė palietė ir vietines akcijų biržas, kurių indeksai nors ir atšoko, tačiau toliau laikosi gerokai žemiau buvusių aukštumų. Jeigu JAV indeksai šturmuoja istorines aukštumas, tai, pavyzdžiui, Šenzeno indeksui iki jų trūksta dar beveik 70%.
Užsienio investuotojai dėl politinių veiksnių toliau vengia didinti investicijas į Kiniją ir jas nuosekliai mažina, o vietiniams investuotojams didelio pasirinkimo nėra, tad investicinis auksas tampa viena iš patraukliausių turto klasių.
Turtingesni šalies gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą ar kitas turto klases užsienio valstybėse, t.y. JAV, Europoje, Japonijoje, Australijoje. Pirmą ketvirtį tarp Tokijuje esančių prabangių apartamentų pirkėjų toliau dominavo turtingi kinai.
Bendros aukso paklausos atžvilgiu vis didesnę dalį sudaro ir centriniai bankai, kurie toliau nuosekliai didina savo rezervų atsargas. Prasidėjus karui Ukrainoje kai pasaulio valstybės paspartino aukso įsigijimus, atsižvelgdamos į situaciją, kai JAV taikydama ir įvesdama sankcijas tam pradėjo vis labiau naudoti JAV dolerį.
Bendrai per visus praėjusius metus pasaulio centriniai bankai padidino turimų aukso rezervų apimtis 1,04 tūkst. tonos. Lyginant su rekordiniais 2022 metais, kai centriniai bankai nupirko rekordinį kiekį aukso, t.y. 1,13 tūkst. tonos, paklausa nežymiai sumažėjo, tačiau, pavyzdžiui, lyginant su 2021 metais, pirkimai buvo didesni 2,3 karto, o, su 2020 metais, net 4 kartus.
Apskritai centriniai bankai trečius metus iš eilės įsigijo daugiau nei po 1 tūkst. tonos aukso. Panašių pirkimo apimčių istorijoje dar nebuvo.
Jeigu Kinija per 2023 metus atsargas papildė daugiausiai, tai praėjusiais metais pagal nupirktą aukso kiekį pirmavo Lenkijos centrinis bankas, kuris rezervus padidino 90 tonų. Lenkija siekia aukso dalį padidinti iki 20% visų šalies sukauptų užsienio valiutų rezervų. Praėjusių metų pabaigoje auksui teko jau 17% dalis visų šalies rezervų.
Po Lenkijos pagal nupirktą aukso kiekį rikiavosi Turkija ir Indija, kurių centriniai bankai per metus padidino po daugiau nei 70 tonų. Kartu su lenkais atsargas pildė ir kaimyninės šalys. Aukso rezervus didino Čekija, Vengrija, taip pat Gruzija, Serbija.
Kinijos centrinis per 2023 metus nupirkęs net 225 tonas aukso, praėjusiais metais pirkimų apimtis gerokai apmažino. Jos viršijo kiek daugiau nei 40 tonų.
Aukso Tarybos surengtoje apklausoje dalyvavę centrinių bankų atstovai gegužės mėnesį toliau indikavo apie būsimus rezervų didinimus. Beveik pusė apklaustų atsakė, kad per ateinančių dvylikos mėnesių laikotarpį pildys aukso atsargas. Apsukos nemažėjo ir pirmą šių metų ketvirtį. Bendrai per pirmus tris šių metų mėnesius centriniai bankai įsigijo 244 tonas aukso. Tarp jų toliau išsiskyrė stipriai atsargas didinęs Lenkijos nacionalinis bankas.
Praėjusių metų pabaigoje didžiausias pasaulyje aukso atsargas buvo sukaupusi JAV. Šalies atsargos siekė 8,13 tūkst. tonų. Vokietijos centrinis bankas turėjo sukaupęs 3,35 tūkst. tonų aukso. Italijos – 2,45 tūkst. Tonos, Prancūzijos – 2,43 tūkst. t., Rusijos – 2,33 tūkst. t. Kinijos atsargos siekė 2,22 tūkst. tonų.
Aukso pasiūla praėjusiais metais išaugo 1% ir sudarė 4,97 tūkst. tonos. Beveik 74% metinės metalo paklausos patenkina jo gavyba. 2024 metais, lyginant su 2023 m., iškasta aukso beveik tiek pat, t.y. 3,66 tūkst. tonos. Likusi dalis (1,37 tūkst. tonos) išgauta jau anksčiau iškastą auksą perdirbant.
Jeigu gavybos kiekis per metus nepasikeitė, tai perdirbimo apimtys per metus ūgtelėjo 11%. 2023 metais buvo registruotas 9% augimo tempas. Aktyvesnį perdirbimą lemia išaugusios metalo kainos.
Auksas yra unikalus metalas tuo, kad iš esmės yra amžinas. Skaičiuojama, kad per žmonijos istoriją iškasta daugiau nei 210 tūkst. tonų aukso ir jis vienokia ar kitokia forma šiuo metu vis dar egzistuoja. Tą leidžia metalo savybės.
Auksas yra atsparus cheminiams poveikiams, įprastomis sąlygomis jo neveikia nei oro sąlygos nei vanduo. Taip pat metalo neveikia ir įvairios rūgštys. Pagal fizikines savybes, auksas yra labiausiai kalus iš visų žinomų metalų, taip pat vienas iš geriausių laidininkų šilumai bei elektrai.
Daugiausiai aukso pasaulyje iškasama Kinijoje. Nuo jos kiek atsilieka Rusija ir Australija. Toliau rikiuojasi Kanada, JAV. Po šių plotu išsiskiriančiu valstybių seka gerokai mažesnės Gana, Peru. 2024 metais daugiau nei 100 tonų aukso išgavo 11 pasaulio valstybių.
Kinijos aukso gavybos apimtys praėjusiais metais sudarė 380 tonų. Negana to, praėjusių metų pabaigoje šalies Hunano provincijoje buvo rastas galimai vienas didžiausių aukso telkinių pasaulyje. Skaičiuojama, kad rastuose 2 – 3 kilometrų gylio telkiniuose gali būti apie 1,1 tūkst. tonos aukso. Tokio kiekio metalo vertė rinkoje šiuo metų siekia apie 117 mlrd. JAV dolerių.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus, pasirinkimo sandorius (opcionus) ir kitas finansines priemones viso pasaulio rinkose.
Kaip ant mielių augant metalo kainai, aktyviau prognozes priversti koreguoti ir didžiausių investicinių bankų analitikai. Daugelis iš jų nebetiki tolimesniu kainos augimu bent jau artimiausiu ar vidutiniu laikotarpiu bei prognozuoja korekciją.
JAV banko „Citi“ strategai prognozuoja, kad tendencijos pasikeis kitais metais. Aukso paklausa kol kas išlieka stipri – tiek dėl centrinių bankų rezervų didinimo, tiek dėl investuotojų poreikio apsisaugoti nuo rizikų.
Tiesa, pasak Citi, investuotojų susidomėjimas auksu turėtų mažėti artėjant metų pabaigai, kai, tikimasi, sumažės geopolitinės įtampos ir pagerės pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos. Citi prognozuoja, kad 2026 metų eigoje aukso kaina turėtų kristi iki 2,5 – 2,7 tūkst. USD už unciją lygio.
Bankas skaičiuoja, kad šiuo metu 0,5% viso pasaulio BVP skiriama aukso pirkimui, t.y. daugiausiai per pastaruosius 50 metų.
Stipresnio kainų augimo kitais metais tikisi „JPMorgan Chase“ strategai. Jų vertinimu, uncijos kaina kitais metais viršys 4 tūkst. JAV dolerių lygį.
Pasak banko analitikų, paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė uncijos kaina sieks 3,675 tūkst. JAV dolerių (straipsnio rašymo metu kaina siekė 3,3 tūkst.). 4 tūkst. lygis turėtų būti pasiektas antrą kitų metų ketvirtį, o vidutinė kaina kitais metais bendrai turėtų siekti 4,06 tūkst. JAV dolerių.
„JPMorgan“ toliau pabrėžia auksą, kaip vieną iš geriausių priemonių apsisaugoti nuo stagfliacijos, recesijos ir apskritai valstybių, ypač šiuo metu JAV, vykdomos politikos, kuri kelia daug rizikų. Bankas stebi ir mato klientų didinamą diversifikaciją, rezervuose mažinant JAV dolerio atsargas.
Investicijų valdytojai rekomenduoja investuotojams savo portfeliuose auksui ir su auksu susijusioms alternatyvioms investicijoms skirti iki 10% viso portfelyje esančio turto vertės.
Nors kaip rodo istorija (tiek trumpo, tiek ilgesnio laikotarpio) auksas yra geras instrumentas strategiškai diversifikuoti portfelį ir alokuoti dalį turto mažiau su akcijomis ar obligacijomis koreliuojančioje turto klasėje, tačiau būtina atsižvelgti ir prisiminti, jog auksas iš savęs negeneruoja jokios realios investicinės grąžos.
Norintiems srauto ir iš šios investicijų dalies, galima dairytis į aukso kasyba ar perdirbimu užsiimančias kompanijas. Investavimas į akcijas suteiks ne tik kapitalo prieaugio potencialą, bet ir galimybę gauti srautą iš dividendų. Vengiant pavienių akcijų, galima rinktis į aukso kasėjų akcijas investuojančius ETF fondus.
Akcijas, investicinius aukso fondus investicijų valdytojai daugiau priskiria taktinei turto alokacijai. Valdant didesnius portfelius, strategiškai verta apsvarstyti ir investicijų dalies nukreipimą į fizinį auksą.
Tarp smulkesnių investuotojų, populiariausiu ir patogiausiu būdu investuoti į auksą, žinoma, yra aukso investiciniai fondai, kurių vienetais prekiaujama viešose vertybinių popierių biržose. Europos biržoje galima rasti apie 50 skirtingų su fiziniu auksu, aukso ateities sandoriais, aukso kasėjų akcijomis susietų investicinių fondų. Tarp jų, išsiskiria trys didžiausi, t.y. „Invesco Physical Gold“, „iShares Physical Gold ETC“, „Xetra-Gold“.
„iShares Physical Gold ETC“ – didžiausias pagal valdomo turto dydį, į auksą investuojantis fondas Europos biržose. Valdomas turtas – 20,3 mlrd. eurų. Valdymo ir kiti administravimo mokesčiai – 0,12% per metus. Trumpinys – “PPFB”. Fondo vienetus tuo pačiu trumpiniu galima įsigyti eurais Vokietijos Milano biržose, arba JAV doleriais Londono akcijų biržoje. Fondo turtas investuotas į fizinį auksą.
Kiti aukso fondai „Invesco Physical Gold A“ ir ,Xetra-Gold“ panašūs į pirmąjį. TNors ir nežymiai, tačiau skiriasi valdymo mokesčiai bei, žinoma, fondus valdančios kompanijos. „iShares Physical Gold ETC“. Valdomas turtas – 12,34 mlrd. EUR. ,Xetra-Gold“. Valdomas turtas – 16,4 mlrd. Eurų. Valdymo mokestis – netaikomas. Trumpinys – “4GLD”. Prekyba vyksta eurais Vokietijos akcijų biržoje.
Didžiausias į aukso kasybą užsiimančių įmonių akcijas investuojantis Europos biržose listinguotas fondas yra „iShares Gold Producers“. Fondas investavęs į daugiau nei 60 kasybos bendrovių. Valdo turtas už beveik 2mlrd. EUR. Tiesa, išsiskiria didesniais valdymo mokesčiais, kurie siekia 0,55% per metus.
Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnio autorius: Marius Vazalis
Straipsnis buvo spausdintas 2025 m. liepos – rugpjūčio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.