Strateginė turto alokacija formuoja investicijų portfelio pamatą. Tai ilgalaikis turto paskirstymas tarp skirtingų turto klasių – akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, žaliavų ir kitų, atsižvelgiant į investuotojo tikslus, laiko horizontą ir rizikos toleranciją. Tyrimai rodo, kad būtent turto alokacija, o ne konkretūs vertybinių popierių pasirinkimai, lemia apie 90% portfelio grąžos svyravimų.
Procesas prasideda nuo jūsų profilio analizės. Jauni žmonės su stabiliu darbu gali sau leisti agresyvesnę strategiją su didesne akcijų dalimi. Tuo tarpu artėjantys prie pensijos asmenys paprastai renkasi konservatyvesnį požiūrį, didindami obligacijų ir kitų stabilių pajamų instrumentų svorį portfelyje.
Svarbu įvertinti ne tik amžių, bet ir bendrą finansinę situaciją: skolas, nepaprastąjį rezervą, kitus turto šaltinius. Investuotojas su dideliais nekilnojamojo turto aktyvais gali sau leisti didesnę akcijų dalį portfelyje, nes jo bendras turtas jau yra dalinai konservatyvus.
Rizikos tolerancija nėra tik matematinis skaičiavimas – tai taip pat psichologinis fenomenas. Kai kurie investuotojai teoriškai gali sau leisti aukštą riziką, bet praktiškai nepajėgia išlaikyti ramybės rinkos nuosmukio metu.
Strateginės alokacijos modeliai gali būti įvairūs. Klasikinis 60/40 modelis (60% akcijų, 40% obligacijų) ilgą laiką buvo standartinis pasirinkimas vidutinio rizikos profilio investuotojams. Šis modelis rėmėsi istorine akcijų ir obligacijų negatyvia koreliacija bei palūkanų normų stabilumu.
Modernūs portfeliai dažnai įtraukia alternatyvias investicijas – nekilnojamąjį turtą per REIT fondus, žaliavas, privatų kapitalą ar rizikos draudimo strategijas. Tokia platesne diversifikacija siekiama sumažinti priklausomybę nuo tradiciniu turto klasių ir pagerinti rizikos-grąžos profilį.
Naujausi modeliai nėra statiniai – jie automatiškai prisitaiko prie kintančių rinkos sąlygų. Pavyzdžiui, „Black-Litterman” modelis derina rinkos pusiausvyros prielaidas su investuotojo subjektyviomis nuomonėmis apie atskirų turto klasių perspektyvas.
Svarbu suprasti, kad strateginė alokacija nėra statiška. „Gyvavimo ciklo” metodas numato sistemingą rizikos mažinimą artėjant investavimo tikslui. Pavyzdžiui, pensijų fondai naudoja „tikslo datos” principą – kuo arčiau pensijos data, tuo konservatyvesnė tampa alokacija.
Praktiškai tai gali reikšti pradžią su 90% akcijų 25 metų amžiuje ir sisteminį šios dalies mažinimą iki 0% pensijos metu. Tačiau šis metodas taip pat turi ir blogąsias savybes- kai kurie specialistai teigia, kad pensijos pradžioje vis dar reikia augimo, nes tikėtinas gyvenimo laikotarpis gali būti 20-30 metų.
Efektyvi strateginė alokacija remiasi keliais principais. Pirma, ji turi atspindėti realius investuotojo poreikius, o ne rinkos nuotaikas. Antra, turi būti pakankamai paprasta įgyvendinti ir prižiūrėti. Pernelyg sudėtingi modeliai dažnai būna nepraktiškai įgyvendinami ir brangūs administruoti.
Trečia, turi apimti pakankamą diversifikaciją tarp nekoreliuojančių ar silpnai koreliuojančių turto klasių. Tačiau diversifikacija neturi virsti „di-worsification” – pernelyg dideliu fragmentavimu, kuris sumažina grąžą be esminio rizikos mažinimo.
Galiausiai, strategija turi būti lanksti, leidžianti prisitaikyti prie esminių gyvenimo pokyčių, tačiau pakankamai tvirta, kad atlaikytų trumpalaikius rinkos svyravimus. Tinkamai suformuota strateginė turto alokacija tampa kelrodžiu, padedančiu investuotojui išlaikyti kursą net ir audringiausiose rinkose.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.