Žaliavų rinkose šie metai vertinant bendrai nepasižymėjo didžiuliu kintamumu ir kainų pokyčiais. Jeigu praėjusiais metais vieno populiariausių ir plačiausiai naudojamų bendro žaliavų indekso „S&P GSCI“ reikšmė krito apie 13%, tai per šiuos metus iki straipsnio rašymo rugpjūčio 23 dieną ji buvo pakilusi vos apie 1%. Žinoma, kai kurios atskiros žaliavos, pavyzdžiui, kakava, dėl susiklosčiusių aplinkybių išsiskyrė itin dideliais kainų pokyčiais.
Didesnė dalis žaliavų, kuriomis vyksta kiek aktyvesnė prekyba ateities sandorių biržose, per 2023 metus fiksavo neigiamus kainų pokyčius. Praėjusių metų indekso nuosmukį daugiausiai lėmė energetikos, metalų, kviečių, kukurūzų kainų nuosmukiai. Šiais metais tiek didžiausiu kritimu, tiek didžiausiu kainos prieaugiu tarp apžvelgiamo 16-os žaliavų sąrašo išsiskiria augalininkystės žaliavos, t.y. sojų pupelės (-24%), kukurūzai (-22%). Kviečių kainos, lyginant su metų pradžia, kritusios 16%. Tuo tarpu labiausiai pabrangusi tarp visų nagrinėjamų žaliavų yra kakava. Jos kontraktų kaina nuo metų pradžios šoktelėjo net 85%. Metų eigoje kakavos kainos prieaugis buvo išaugęs ir iki 180%. Dar įspūdingiau šių metų kainos šuolis atrodo įvertinus tai, kad ir praėjusiais metais kakava lenkė visas žaliavas pagal kainos pokytį. 2023 metų kakava taip pat brango daugiau nei 60%.
Energijos išteklių kainų pokyčiai ir kintamumas šiais metais išskirtiniais šuoliais nepasižymėjo. Naftos kaina nuo metų pradžios buvo pabrangusi apie 4%. Tiesa, didesniu kintamumu, kaip ir įprastai, išsiskyrė gamtinės dujos. Jų kaina JAV biržose metų nuo metų pradžios krito dar kiek daugiau nei 20%. Nors, pavyzdžiui, Europoje dujų kainų pakilo. Tarp metalų galima išskirti tauriuosius: auksą ir sidabrą. Pastarojo uncija nuo metų pradžios ateities sandorių biržoje pabrango 24%. Auksas pabrango beveik 23%. Liepos pabaigoje už aukso unciją pirmą kartą istorijoje buvo mokėta daugiau nei 2,5 tūkst. JAV dolerių. Metalo kaina padvigubėjo per pastarųjų penkerių metų laikotarpį. Dar 2019 metų vasarą už unciją buvo mokama mažiau nei 1,3 tūkst. JAV dolerių. Įdomu tai, kad panašų prieaugį per šį periodą investuotojams sugeneravo ir pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“.
Auksas šiais metais žibėjo ne tik tarp metalų ar bendrai visų žaliavų, tačiau ir tarp kitų turto klasių. Kainos prieaugiu nuo metų pradžios taurusis metalas lenkė kitas turto klases, tiek akcijas, tiek obligacijas. Praėjusiais metais aukso kaina ateities sandorių biržose kilo 13%, o nuo šių metų pradžios šoktelėjo dar 23%.
Remiantis „Pasaulio Aukso Tarybos“ (angl. World Gold Council“) duomenimis, vidutinis metinis aukso kainos prieaugis per pastaruosius 20 metų aukso kainos prieaugis vidutiniškai sudarydavo po 9,3% ir pagal jį lenkė tiek išsivysčiusių rinkų akcijas (be JAV), tiek obligacijas ar besivystančių rinkas. Tokiu laikotarpiu auksas nusileido tik JAV akcijoms, kurios generavo 9,9% metinę vidutinę grąžą. Panašiai atrodo ir dar ilgesnis laikotarpis. Nuo 1971 metų, aukso kainos vidutinis metinis prieaugis siekė 8,2%. JAV akcijos generavo 10,6% vertės prieaugį. Nuo jų nedaug atsiliko bendras žaliavų indeksas, kuris kilo po 8,1%. JAV obligacijos generavo vidutinę 5,8% grąžą, o, pavyzdžiui, besivystančių rinkų metinė vidutinė grąža per daugiau nei 50 pastarųjų metų siekė 6,3%.
Istoriškai aukso kainos augimą lemdavo metalo pasiūla, jo paklausa juvelyrikoje, finansų rinkose, centrinių bankų veiksmai ir jų rezervų didinimas ar mažinimas, geopolitinė situacija, JAV dolerio ir palūkanų pokyčiai. Bendra aukso paklausa praėjusiais metais buvo didžiausia istorijoje ir siekė 4,89 tūkst. tonos. Centriniai bankai toliau nemažino savo rezervų didinimo apsukų ir per metus atsargas papildė 1,03 tūkst. tonos. Tai buvo beveik tiek pat, kiek per rekordinius 2022 metus, kai buvo įsigyta 1,08 tūkst. tonos. Šiais metais rezervai taip pat toliau pildomi. Tarp didžiausių šių metų pirkėjų yra Turkija, Indija ir Kinija. Pastaroji per praėjusius metus rezervus papildė 181 tona aukso ir šiuo metu pagal turimas metalo atsargas yra dar tik šešta valstybė pasaulyje. Kovo mėnesį šalis aukso pavidalu laikė vos 4,3% visų savo turimų rezervų. Tai gerokai mažiau nei vidutiniškai kitų valstybių sukauptos atsargos. „Bloomberg“ duomenimis, kitų pasaulio centrinių bankų užsienio valiutų rezervuose aukso dalis vidutiniškai siekia apie 13%. Kinijos centriniam bankui nusprendus vos 1% savo viso sukaupto rezervo turto dalį iškeisti į auksą, tai reikštų, kad papildomai reikėtų įsigyti 420 tonų metalo, o tai yra net apie 11% visos pasaulio metinės aukso pasiūlos.
Aukso pasiūla praėjusiais metais siekė 4,89 tūkst. tonos. Beveik 75% metinės metalo paklausos patenkina jo gavyba. Per 2023 metais, lyginant su 2022 m., aukso iškasta 1% daugiau, t.y. 3,64 tūkst. tonos. Likusi dalis (1,23 tūkst. tonos) išgauta auksą perdirbant. Perdirbimo apimtys per metus ūgtelėjo 9%.
Analitikai toliau optimistiškai vertina aukso kainos augimo galimybės. FED jau šį mėnesį turėtų pradėti mažinti bazines palūkanų normas. JAV banko „Citi“ vertinimu, aukso kaina per 12 mėnesių laikotarpį galėtų perlipti 3 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. „Bank of America“ strategai taip pat tikisi, kad metalas kitais metais pramuš šį kainos lygį.
Naftos kainos įpusėjus rugpjūčio mėnesiui buvo panašiame lygyje, kaip ir metų pradžioje. Baigiantis praėjusių metų vasarai už barelį žaliavos taip pat buvo mokama panašiai. Straipsnio rašymo metu už WTI rūšinę naftą buvo mokėta beveik 75 JAV doleriai. Brent kaina buvo apie 3 JAV doleriais aukštesnė. Tokių didelių kainos svyravimų, kaip 2022 metais ar praėjusiais, šiais metais nematėme. Aukščiausia WTI kaina buvo pasiekta balandžio mėnesį, kai už barelį buvo mokama beveik 88 JAV doleriai. Žemiausia – apie 72 JAV doleriai praėjusį mėnesį. Palyginimui, praėjusiais metais WTI kainos rėžis buvo 63 – 95 JAV doleriai, o 2022 metais, kai prasidėjo karas Ukrainoje, kaina svyravo net 66 – 130 JAV dolerių už barelį diapazone.
Nepaisant abejonių dėl ilgo laikotarpio naftos paklausos augimo perspektyvų, bent jau artimiausiu metu pasaulyje toliau prognozuojamas naftos paklausos augimas. Tarptautinės Energijos Agentūros (IEA) duomenimis, praėjusiais metais naftos paklausa pasaulyje išaugo apie 2 mln. barelių per dieną ir siekė 101,7 mln. B.p.d. Šiais metais paklausa, nors ir lėčiau, tačiau toliau auga. IEA vertinimu, ji padidės dar 1 mln. B.p.d.. „OPEC“ kartelio prognozė – agresyvesnė. Tam tikras naftą išgaunančias šalis vienijanti organizacija prognozuoja, kad pasaulio naftos suvartojimas šiais metais augs 2,11 mln. B.p.d.. Skirtumas tarp “OPEC” ir “IEA” siekia net 1,11 mln. B.p.d. Tai prilygsta apie 1% visų metų naftos suvartojimui. Tiesa, OPEC buvo priversta nenorom koreguoti šių metų naftos paklausos augimo prognozę. Ji sumažinta dėl mažiau nei laukta augančio Kinijos naftos suvartojimo. OPEC toliau prognozuoja, kad Kinijoje šiais metais žaliavos suvartojimo apimtys bus 700 tūkst. b.p.d. didesnės nei 2023 metais, nors per pirmus septynis mėnesius Kinija vidutiniškai importavo 10,90 mln. b.p.d. per dieną naftos, t.y. 2,9% mažiau nei atitinkamu laikotarpiui praėjusiais metais. Tuomet importas siekė 11,22 mln. b.p.d.
Tolimesnė naftos kainų pokyčių dinamika, žinoma, priklausys nuo situacijos ekonomikoje ir paklausos bei pasiūlos pokyčių. Tiesa, naftos rinkose įtampą visada sukelia kariniai konfliktai, kurių pastaraisiais metais tik daugėja. Ilguoju laikotarpių kai kurių analitikų nuomonės išsiskiria. IEA vertinimu, naftos paklausa piką turėtų pasiekti 2030 metais ir nuo to laiko pradėti mažėti. Dėl šios priežasties ir iki to laiko stipriau išaugsiančios naftos produkcijos apimčių kainos turėtų mažėti. Tiesa, kitų vertinimu, paklausai pradėjus mažėti, tikėtina, trauksis ir investicijos į jos gavybą, o tai ilgu laikotarpiu palaikys kainą ir ją tik didins.
Trumpesniu laikotarpiu analitikai vertindami paklausos ir pasiūlos svarstykles didelio kainos augimo nesitiki. JAV banko “Morgan Stanley” analitikai praėjusį mėnesį sumažino tikslinę Brent barelio kainą. Jų vertinimu, šių metų paskutinį ketvirtį Brent kaina vidutiniškai sudarys 80 JAV dolerių (anksčiau prognozuota 85 JAV doleriai). Dėl mažėjančios paklausos kitais metais kaina turėtų nuosekliai smukti ir paskutinį kitų metų ketvirtį siekti 75 JAV dolerius už barelį.
Žinoma, jeigu neįsižiebs nauji ar neišsiplės jau vykstantys kariniai konfliktai. Rašant straipsnį Izraelio pajėgos surengė karinius smūgius Libane. Prasidėjus oficialiam karui tarp Izraelio ir Irano, ko neatmeta daugelis analitikų, naftos ir gamtinių dujų rinkose situacija taip pat tikrai paaštrėtų. Tarp Irano ir Omano yra svarbiausias pasaulio naftos prekybos taškas, t.y. Hormūzo sąsiauris. Tai yra vienintelis jūrinis kelias Persijos įlankos valstybėms (Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras ir kt.) į atvirą vandenyną. Juo pergabenama apie 20% visos pasaulio naftos. Iranas jau anksčiau naudojosi savo geografine padėtimi ir grasino uždaryti sąsiaurį. Bet koks sąsiauriu einančio tanklaivių vandens kelio sutrikdymas galėtų sukelti šoką naftos ir kitų su ja susijusių žaliavų rinkose (o su nafta iš esmės susijusios visos žaliavos)
Kviečių kontraktų kainos šiais metais krito 16%. Antroje rugpjūčio mėnesio pusėje kviečiai buvo pigiausi per pastaruosius keturis metus. Kainų pokyčių dinamika šiais metais buvo panaši į didesnę dalį kitų grūdinių kultūrų žaliavų. Kintamumo buvo, tačiau jis buvo mažesnis nei praėjusiais metais ir, žinoma, neprilygo istoriniams 2022 metams. Prasidėjus karui Ukrainoje, kuri yra viena daugiausiai pasaulyje kviečių ir kitų rūšių grūdų užauginanti valstybė pasaulyje, kviečių kainos pasiekė tokius lygius, kurie, lyginant su šiandieninėmis kainomis, yra daugiau nei 150% aukščiau.
Kviečių kainų spaudimą lemia geri šių metų derliai daugiausiai jų užauginančiuose regionuose. JAV žemės ūkio departamentas (USDA) praėjusį mėnesį gerokai padidino Ukrainos kviečių derliaus prognozę. USDA prognozuoja, kad 2024/25 metų derliaus apimtys bus 10,8% didesnės ir sieks 21,6 mln. Tonos. Tai turėtų stipriai padidinti ir bendrą kviečių pasiūlą pasaulyje ir toliau spausti kainas žemyn. Tiesa, kitose valstybėse, pvz. Prancūzijoje, situacija gerokai sudėtingesnė. Prognozuojama, kad derlius Prancūzijoje šiais metais bus vienas prasčiausių per pastaruosius dešimtmečius. Tuo tarpu Ukraina prasidėjus šių metų sezonui per rugpjūčio mėnesį eksportavo 57% daugiau grūdų nei prieš metus.
USDA vertinimu, 2024/25 metų (kviečių rinkoje naujų metų pradžia yra birželio 1 d., pabaiga – gegužės 31 d.) pasaulio kviečių bendros pasiūlos apimtys sieks 1060,6 mln. tonų, įskaitant eksportą. Šių metų derlius turėtų siekti 798,3 mln. Tonų, o suvartojimas sudaryti 804 mln. tonų ir būti didžiausias istorijoje. Palyginimui, prieš dešimtmetį pasaulyje užaugintų kviečių apimtys buvo apie 10% mažesnės nei prognozuojamos šiais metais. Tam įtakos turi tobulėjančios žemės ūkio technologijos, t.y. kokybiškesnės sėklos, veiksmingesni pesticidai, trašos, našesnė technika. Metų pabaigoje kviečių atsargos turėtų siekti 256,6 mln. Tonų, t.y. mažiausiai nuo 2015/16 metų. Artimiausiu metu didesnio kviečių kainos augimo nesitikima, kainas toliau turėtų spausti žemyn geri produkcijos ir eksporto duomenys.
Tarp apžvelgiamų žaliavų tiek praėjusiais, tiek šiais metais didžiausiu kainos prieaugiu pasižymėjo jau minėtos kakavos sandoriai. Jų kaina nuo metų pradžios šoktelėjo net 85%. Įdomu, kad minėtame žaliavų indekse „S&P GSCI“ mažiausia dalis tenka būtent kakavai (didžiausia – naftai). Kakavai suteiktas vos 0,25% svoris viso indekso atžvilgiu, kai, pavyzdžiui, „WTI‘ ir „Brent“ bendra sudėtis indekse siekia apie 41%. Indeksą praėjusiais metais perbalansavus, kakavos reikšmė sumažėjo beveik perpus (nuo 0,35% iki 0,25%).
Už toną kakavos pupelių praėjusių metų pabaigoje buvo mokama daugiau nei 4,3 tūkst. JAV dolerių, t.y. tuomet tai buvo daugiausiai istorijoje nuo ateities sandorių prekybos pradžios. Vis dėlto, net ir istorinės aukštumos nebuvo kliūtis tolimesniam kainos šuoliui. Rugpjūčio 23 dieną kakavos tona kainavo 7,8 tūkst. JAV dolerių, o balandžio mėnesį kaina buvo pasiekusi 11,7 tūkst. JAV dolerių. Kakava, nors ir itin plačiai naudojama pasaulyje, tačiau prekyba jos ateities sandoriais, lyginant su kitomis žaliavomis, nėra tokia aktyvi ir likvidi. Be aiškių fundamentalių priežasčių, tai irgi prisidėjo prie tokio kainos šuolio.
Prognozuojama, kad trečius metus iš eilės kakavos rinkoje bus registruotas deficitas. Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje, kur užauginama du trečdaliai pasaulio kakavos, pastarieji metai derliaus atžvilgiu buvo itin prasti. Stiprūs lietūs paveikė vietinius žemdirbius, taip pat prisidėjo ir kakavmedžių kenkėjų plitimas. Kakavos derliaus metais šalyse prasideda spalio 1 dieną. Einamojo derliaus metų laikotarpiu, t.y. nuo praėjusių metų spalio iki šių metų rugpjūčio mėnesio vidurio Dramblio Kaulo Kranto augintojai į šalies uostus eksportui pristatė 28% mažiau kakavos produkcijos nei prieš metus. Ganos, kuri yra antra pasaulyje pagal užauginamą žaliavos kiekį po Dramblio Kaulo Kranto, derlius šiais metais, skaičiuojama bus mažiausias per pastaruosius 23 metus.
Kakavos kainos šuolius bando atkartoti ir kava. Arabikos pupelių kontraktų kainos JAV biržose nuo metų pradžios pakilo jau virš 30% ir rašant straipsnį buvo aukščiausiame lygyje nuo 2011 metų. Tuo tarpu kitos kiek mažiau pasaulyje suvartojamos rūšies Robusta (stipresnio, kartesnio skonio nei arabika) pupelių sandoriai, kuriai prekiaujama Londone, praėjusį mėnesį pasiekė istorines aukštumas ir nuo metų pradžios pabrango 80%.
Jeigu Arabikos rūšies, kuri sudaro apie 60 – 70% visos pasaulio kavos pasiūlos, pupelių daugiausiai užaugina Brazilija, tai Robusta pupelių eksportui daugiausiai pasiūlo Vietnamo ūkininkai. Robusta kavamedžiai nėra tokie lepūs kaip arabikos, todėl kai kuriose vietose ūkininkai yra priversti rinktis juos. Tiesa, blogos klimatinės sąlygos paveikė ir Robusta kavamedžius. Vietname užauginta mažiau derliaus nei įprastai. Šalies kavos pupelių eksporto apimtys birželį siekė vos 50% to, ką pavyko išvežti per pirmą vasaros mėnesį praėjusiais metais. Bendros viso pasaulio Robusta kavos eksporto apimtys krito apie 13%. Arabikos augintojų situacija su derliumi kiek geresnė. Jeigu visų rūšių kavos eksporto apimtys iš Azijos regiono valstybių birželį sumažėjo 33%, tai Afrikos ir P. Amerikos regiono valstybių, kur užauginama daugiausiai arabikos kavos, atitinkamai augo 31,6% ir 34,7%. Brazilija bando didinti ir užauginamą Robusta rūšies kiekį, Nuo metų pradžios Brazilijos Robusta eksporto apimtys šoktelėjo daugiau nei 500%, tačiau to nepakanka atsverti prastos situacijos Vietname ir kitose aplinkinėse Pietryčių Azijos regiono šalyse.
Pabrangusi žaliavos kaina jau atsispindi ir parduotuvėse. Italijos kavos gamintoja „Lavazza Group“ įspėjo, kad kavos kaina toliau brangs. Nors, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, parduotuvėse šiais metais kavos kainos jau pakilo 15%. Skaičiuojama, kad jos dar iki kitų metų pradžios galėtų padidėti dar 10%.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnis buvo spausdintas rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.