
CAPM – Kapitalo turto kainodaros modelis
Įvadas
Kapitalo turto kainodaros modelis (CAPM) yra vienas fundamentaliausių šiuolaikinės finansų teorijos įrankių. Šis modelis padeda investuotojams nustatyti teorinę grąžos normą, kurios tikimasi iš konkretaus vertybinio popieriaus ar investicijų portfelio.
Teoriniai pagrindai
CAPM remiasi prielaida, kad investuotojai yra racionalūs ir vengia rizikos. Modelis teigia, kad vertybinio popieriaus laukiama grąža yra lygi nerizikingai grąžos normai plius rizikos premijai. Ši rizikos premija apskaičiuojama kaip vertybinio popieriaus beta koeficiento ir rinkos rizikos premijos sandauga.
Formulė atrodo taip: E(Ri) = Rf + βi(E(Rm) – Rf), kur:
- E(Ri) – laukiama i-ojo vertybinio popieriaus grąža
- Rf – nerizikinga grąžos norma
- βi – vertybinio popieriaus beta koeficientas
- E(Rm) – laukiama rinkos grąža
Galite rasti visų pasaulio šalių rizikos premijas čia.
Praktinis taikymas
Praktikoje CAPM dažnai naudojamas siekiant įvertinti, ar vertybinis popierius yra teisingai įkainotas rinkoje. Jei faktinė grąža viršija CAPM apskaičiuotą teorinę grąžą, vertybinis popierius laikomas nepakankamai įvertintu. Ir atvirkščiai – jei faktinė grąža yra mažesnė nei teorinė, popierius gali būti pervertintas.
Modelis plačiai naudojamas investicijų bankininkystėje projektų vertinimui, pensijų fondų valdyme strateginiam turto paskirstymui formuoti, bei privačiose investicijų bendrovėse portfelių optimizavimui. Daugelis finansinių konsultantų naudoja CAPM kaip atskaitos tašką klientų portfelių rizikos profilio nustatymui.
Modelio privalumai ir apribojimai
Privalumai:
- Paprastumas ir aiškumas: formulė lengvai suprantama ir taikoma
- Platus pripažinimas: naudojama visame pasaulyje kaip standartas
- Teorinis pagrįstumas: remiasi tvirtais ekonometrijos principais
Apribojimai:
Nepaisant plačios taikymo srities, CAPM turi ir trūkumų. Modelis remiasi prielaidomis, kurios ne visada atitinka realybę – pavyzdžiui, kad visi investuotojai turi vienodą informaciją ir kad nėra sandorių kaštų. Be to, beta koeficientas matuoja tik sisteminę riziką, ignoruodamas specifinę įmonės riziką.
Realybėje rinkos ne visada yra efektyvios, o investuotojai racionalūs. Psichologiniai veiksniai, informacijos asimetrija ir rinkos anomalijos gali lemti modelio numatymų nukrypimus. Taip pat beta stabilumas laikui bėgant yra diskutuotinas – įmonės keičia verslo modelius, patenka į naują rinkos segmentą ar keičia finansinę struktūrą.
Išvados
Nepaisant šių apribojimų, CAPM išlieka svarbiu įrankiu portfelio valdytojams ir analitikams, padedančiu priimti pagrįstus investicinius sprendimus ir formuoti efektyvius investicijų portfelius. Svarbu tik suprasti modelio ribas ir naudoti jį kartu su kitais vertinimo metodais bei kokybine analize.