Pasirinkimo sandorių numatomas nepastovumas

Image

Pasirinkimo sandorių numatomas nepastovumas (implied volatility – IV) yra rinkos lūkesčiai apie būsimus akcijos kainos svyravimus. Skirtingai nuo istorinio nepastovumo, kuris žiūri į praeitį, IV bando nuspėti ateitį per opcijų kainas.

Image
Senai žinomas faktas – numatomas nepastovumas beveik visuomet yra didesnis nei realus nepastovumas. Vadinasi, kad pasirinkimo sandorių pardavėjai uždirba daugiau, nei pirkėjai.

Kaip IV apskaičiuojamas

Pasirinkimo sandorių numatomas nepastovumas nėra galimas tiesiogiai pamatyti – jis išvedamas iš opcijų kainų. Jei žinome visus kitus Black-Scholes modelio kintamuosius (akcijos kainą, strike, laiką, palūkanas) ir rinkos opciono kainą, galime apskaičiuoti, koks nepastovumas padarytų modelio kainą lygią rinkos kainai.

Kai opcionai brangūs, IV aukštas. Kai pigūs – žemas. IV išreiškiamas metine procentine norma, pavyzdžiui, 30% IV reiškia, kad rinka tikisi akcijos kainos svyravimų 30% amplitudės per metus.

IV šypsena

Teoriškai visi tos pačios akcijos opcionai turėtų turėti vienodą IV. Praktikoje taip nėra. Braižant IV prieš skirtingus strike, gaunasi „šypsenos” forma.

Out-of-the-money put opcionai paprastai turi aukštesnį IV nei at-the-money. Tai „skew” efektas – rinka moka premiją už apsaugą nuo didelių kritimų. Po 1987 metų kracho ši asimetrija tapo norma.

Image
Numatomo nepastovumo šypsena. Kuo pasirinkimo sandorio straikas yra toliau nuo esamos kainos, tuo didesnis IV.

IV ciklai

Numanomas nepastovumas juda ciklais:

  • Prieš svarbius įvykius (earnings, FDA sprendimai) IV kyla
  • Po įvykių IV krinta („volatility crush”)
  • Ramiais periodais IV lėtai mažėja
  • Krizės metu IV kyla itin greitai

Pavyzdžiui, tipinės akcijos IV gali būti 25% ramiu metu, pakilti iki 40% prieš pajamų ataskaitas ir šokti iki 80% rinkos panikos metu.

Galbūt Jus sudomins šie straipsniai