Bendra pasaulinė ETF rinka praėjusiais metais tiek pritrauktomis naujomis investicijomis, tiek išaugusia jau valdomo turto verte dar kartą pagerino rekordus. Kai kurie atskiri bendros ETF rinkos segmentai investuotojų dėmesio sulaukė daugiau nei kiti. Tarp tokių galima išskirti stipriai populiarėjusius aktyviai valdomus ETF fondus.
Prieš daugiau nei dešimtmetį pagreitį įgavusi pasaulio ETF fondų rinka toliau sparčiai auga. Praėjusiais metais visų pasaulio ETF fondų valdomo turto vertė pirmą kartą perkopė 15 trln. JAV dolerių. Palyginimui, dar prieš dešimtmetį ETF fondai valdė turto už kiek daugiau nei 3 trln. JAV dolerių. Analitikai prognozuoja tolimesnį ETF fondų populiarumo didėjimą tarp tiek profesionalų, tiek mažmeninių investuotojų ir bendrą šios rinkos augimą.
Remiantis bendrovės „ETFGI“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje po gruodžio mėnesio nuosmukio ETF turto vertė sudarė 14,85 trln. JAV dolerių. Per 2024 metus valdomo turto apimtys išaugo 3,22 trln. JAV dolerių arba 27%. Valdomas turtas didėjo ne tik dėl brangusių pasaulio akcijų ar, pavyzdžiui, šoktelėjusios aukso kainos. Fondai toliau sulaukė rekordiškai daug naujų įplaukų. Jos praėjusiais metais sudarė 1,88 trln. JAV dolerių. Palyginimui, iki šiol pagal naujas įplaukas pirma vieta teko 2021 metams, kai buvo pritraukta 1,29 trln. JAV dolerių.
Pasibaigus praėjusiems metams pasaulio biržose iš viso buvo listinguota 13,2 tūkst. biržose prekiaujamų produktų arba ETP (angl. Exhange Traded Product). Didžioji jų dalis, t.y. beveik 90%, buvo ETF (angl. Exchange Traded Fund) fondai. Biržoje prekiaujami produktai arba ETP apima ETF fondus, taip pat tokius produktus, kaip ETN (angl. Exchange traded notes) arba ETC (angl. Exchange Traded Commodities).
Skirtingai nuo ETF fondų, kurie dažniausiai struktūrizuoti taip, kad investuotojui netiesiogiai suteikiama nuosavybė į realų ETF fondo valdomą turtą, tai, pavyzdžiui, ETN produktai dažiausiai yra struktūrizuoti, kaip skolos finansinės priemonės. Tokio produkto vertės pokyčiai priklauso ne nuo realiai valdomo turto pokyčio, o nuo, pavyzdžiui, sekamo indekso ar kt, pokyčių, kuris gaunamas per išvestines priemones ar skolinius įsipareigojimus.
Tarp atskirų visos ETP ir ETF rinkos segmentų praėjusiais metais buvo galima išskirti tiek tarp smulkiųjų, tiek tarp institucinių investuotojų stipriai populiarėjus aktyviai valdomus biržoje listinguotus fondus. Praėjusių metų pabaigoje aktyviai valdomų ETF prižiūrimo turto vertė pasiekė taip pat rekordinius 1,17 trln. JAV dolerių. Lyginant su 2023 metais, kai buvo valdoma turto už 738,5 mlrd. JAV dolerių, augimas atrodo išties įspūdingai – siekė 58,6%. Tiesa, nepaisant nemažo susidomėjimo, bendra aktyviai valdomų ETF dalis visos ETF rinkos atžvilgiu metų pabaigoje vis dar tesiekė kiek mažiau nei 8%.
Aktyviai valdomi fondai per 2024 metus pritraukė 374,3 mlrd. JAV dolerių naujų įplaukų. Didesnė jų dalis teko investuojantiems į akcijų rinkas (211,3 mlrd. JAV dolerių). Fiksuotos pajamingumo ETF įplaukos siekė 139,7 mlrd. JAV dolerių. Pasak “ETFGI“, metų pabaigoje pasaulio biržose buvo galima suskaičiuoti 3,2 tūkst. aktyviai valdomų ETF (24% visų ETF/ETP fondų).
Analitikų vertinimu, susidomėjimas aktyviai valdomais fondais ir jų paklausa turėtų tik didėti. Remiantis „JP Morgan Asset Management“ atliktos apklausos duomenimis, beveik 30% Europos institucinių investuotojų naudoja aktyviai valdomus ETF fondus konstruodami ir valdydami investicinius portfelius. Atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis Europos biržose listinguotų aktyviai valdomų ETF fondų yra įkurti prieš mažiau nei tris metus, toks jų naudojimo populiarumas atrodo pakankamai neblogai.
Toliau augant tokio tipo fondų pasirinkimui, tiek mažmeninių, tiek institucinių investuotojų susidomėjimas jais turėtų tik augti. Tikimasi, kad Europos rinka bent jau santykiniai turėtų pasiekti JAV rinkos parametrus. JAV investuotojai vis dar turi gerokai didesnį pasirinkimą tiek tarp aktyviai valdomų, tiek tarp pasyvių ETF fondų. Aktyviai valdomus fondus dažnas renkasi, siekdamas išnaudoti rinkoje esančias galimybės, sumažinti ar padidinti bendrą investicinio portfelio riziką, diversifikaciją, koncentraciją ar užsitikrinti stabilesnį pajamų srautą gaunamų dividendų ar obligacijų palūkanų pavidalu.
Jeigu bendrai Europos ETF rinka praėjusiais metais valdomo turto apimtimis viršijo 2 trln. JAV dolerių, tai aktyviai valdomų fondų dalis sudarė vos 3%, kai JAV santykis buvo beveik 3 kartus didesnis. Tiesa, per metus Europos biržose listinguotų aktyvių fondų turto vertė beveik padvigubėjo, t.y. išaugo nuo 38 mlrd. Iki 64 mlrd. JAV dolerių. “JP Morgan” duomenimis, per ateinančius 2 – 3 metus trys iš keturių apklausų investuojančių į ETF fondus profesionalų planuoja didinti portfelių alokacijas būtent aktyviai valdomuose ETF fonduose.
| Aktyviai valdomi ETF | Pasyviai valdomi ETF | |
| Tikslas | Uždirbti didesnę grąžą ir aplenkti sekamą indeksą | Uždirbti grąžą kuo artimesnę grąžą sekamam indeksui |
| Mokesčiai | Didesni valdymo ir administravimo mokesčiai | Maži mokesčiai |
| Tinkamumas | Investuotojams, kuriems tinkama aukštesnė rizika, siekiant uždirbti didesnę grąžą | Pasyviems investuotojams, kuriems tinkama rinkos grąža ir bendra rinkos rizika |
| Rizika | Aukštesnė rizika | Standartinė rinkos rizika |
| Diversifikacija | Labiau koncentruotas portfelis | Didesnė portfelio diversifikacija |
Pagrindiniu pasyviai ir aktyviai valdomų fondų skirtumu galima laikyti atitinkamo fondo valdytojo tikslą. Aktyviai valdantys ETF siekia aplenkti ir uždirbti didesnę nei sekamo indekso grąžą. Priklausomai nuo strategijos tokie fondai tinkami didesnę riziką mėgstantiems investuotojams, tačiau gali būti įtraukti į investicinį portfelį ir siekiantiems mažesnės, tačiau, pavyzdžiui, stabilesnės ar grąžos su mažesniu kintamumu. Tuo tarpu renkantis pasyviai valdomus ETF gausime artimą fondo sekamam indeksui grąžą. Skirtumą tarp indekso pokyčio ir fondo grąžos lems fondo valdytojo gebėjimas tiksliai sekti indeksą ir, žinoma, fondo valdymo ir kiti administraciniai mokesčiai.
Lyginant pasyviai ir aktyviai valdomus fondus mokesčių atžvilgiu, pasyvūs ETF dažniausiai pasižymi mažesniais bendrais mokesčiais. To priežastys – suprantamos ir aiškios. Pasyvių fondų valdytojams nereikia priiminėti sudėtingų ir daug resursų reikalaujančių sprendimų. Užtenka palaikyti sukurtą infrastruktūrą ir vadovautis iš anksto numatyta strategija ar sekamą indeksą sudariusios bendrovės veiksmais. Indeksui keičiant sudėtį ar atliekant periodinį rebalansavimą fondui užtenka atlikti atitinkamus veiksmus. Tuo tarpu aktyviai valdomo fondo valdytojai priklausomai nuo strategijos dažnu atveju aktyviai priiminėja investicinius sprendimus, skiria resursus analizei, tyrimams, o tai kainuoja komisinius ir kitus mokesčius.
Renkantis tarp fondų kiekvienam investuotojui reikėtų atsakyti į klausimą, ar jį tenkina rinkos grąža, ar norima prisiimti didesnę atsakomybę bei kartu riziką ir eiti kiek mažiau populiarų pasirinkimo keliu bent jau pastaraisiais metais ir nesukrauti visų investicijų į vieną JAV ar viso pasaulio akcijų indeksą sekantį fondą. Sprendžiant šį klausimą pravartu įsivertinti ir statistiką.
Atsidarius vertybinių popierių sąskaitą turėsite prieigą prie Myriad capital investavimo platformos, kurioje galėsite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF fondus, pasirinkimo sandorius (opcionus) ir kitas finansines priemones viso pasaulio rinkose.
Remiantis ilgalaikiais duomenimis ir perspektyva bei investuojant, pavyzdžiui pensijai daugiau nei 15 ar 20 metų yra tikrai mažai fondų valdytojų, kurie tokiu laikotarpiu sugeba aplenkti pagrindinius akcijų rinkos indeksus. Tad investuojant tokiam terminui bent jau statistiškai reikėtų rinktis tarp pasyviai valdomų indeksus sekančių fondų, kurie turi mažiausius valdymo ir administravimo mokesčius bei mažiausia paklaida (tracking error) seka indeksą. Jeigu investuojama trumpesniam laikotarpiui, pavyzdžiui,. Iki 5 metų, statistiškai didėja tikimybė pasirinkti tokį aktyviai valdomą fondą, kuris duos geresnį rezultatą nei sekamas indeksas. Tiesa, tai priklauso ir nuo turto klasės.
„Morningstar“ atlikto tyrimo duomenimis, praėjusiais metais JAV aktyviai valdomų „tradicinių“ (angl. mutual funds) ir biržose listinguotų fondų rezultatai buvo tokie: 42% pralenkė savo „konkurentus“ pasyviai valdomus fondus. 2023 metais santykis buvo toks pats. Prasčiausiai sekėsi JAV akcijų rinkose investuojantiems fondu valdytojams. 38% aktyvių ETF grąžą aplenkė atitinkamus pasyvių fondų prižiūrėtojus. 2023 metais šis santykis sudarė 37%. Žinoma, JAV akcijų rinkos per praėjusius du metus nuosekliai kilo ir sugeneravo įspūdingo grąžą. Tokiais atvejais aktyviems fondams pakankamai sudėtinga pralenkti ar bent pasivyti indeksą.
Visai kitaip situacija atrodo tarp į kitas turto klases, t.y. obligacijas ir nekilnojamąjį turtą, investuojančių fondų. „Morningstar“ skaičiuoja, kad praėjusiais metais net 63% aktyvių obligacijų fondų valdytojai pralenkė atitinkamus pasyviai valdomus fondus. Jų dalis, lyginant su 2023 metais, išaugo 15 proc. punktų. NT turto klasėje 66% aktyvių fondų lenkė pasyvias strategijas naudojančius konkurentus, t.y. 6 proc. punkto daugiau nei 2023 metais.
Vertinant ilgesnį laikotarpį statistika akivaizdžiai ne aktyviai akcijų rinkose investuojančių fondų pusėje. Per pastaruosius penkerius metus JAV aukštos kapitalizacijos įmonių akcijų investavimo strategijų kategorijoje tik 20% aktyviai valdomų fondų aplenkė palyginamuosius pasyvius fondus.
| Fondo investavimo strategija | 3 metai | 5 metai | 10 metų | 15 metų |
| JAV akcijos (aukšta kapitalizacija) | 26% | 20% | 5,7% | 4,3% |
| JAV akcijos (vidut. Kapitalizacija) | 51,4% | 34,6% | 11,1% | 13,1% |
| JAV akcijos (maža kapitalizacija) | 51,7% | 46,9% | 19,0% | 13,8% |
| Pasaulio akcijos (aukšta kapitalizacija) | 24,3% | 23,4% | 8,8% | 10,0% |
| JAV NT | 54% | 59,7% | 41,2% | 26,3% |
| Pasaulio NT | 54,3% | 66% | 54,2% | 47,7% |
| Įmonių obligacijos | 26% | 48% | 54,5% | 63,3% |
| Aukšto pajamingumo įmonių obligacijos | 49,2% | 53,9% | 48,2% | 50,3% |
JAV aktyviai valdomų fondų pralenkusių palyginamuosius pasyvius fondus statistika. Šaltinis: „Morningstar“
Per 10 metų tokių fondų dalis sumažėjo iki 5,7%, o per 15 – sumažėjo iki 4,3%. Investuojančių į tokio dydžio kapitalizacijos įmonei visame pasaulyje aktyvių fondų dalis aplenkusių pasyvius atitikmenis per 3 metus siekė 24,3%, 5 metus – 23,4%, 10 metų – 8,8%. Geriausiai ilgesnės perspektyvos atžvilgiu atrodė pasaulio NT rinkoje investuojantys fondai. Per tris metus 54,3% aktyviai valdomi fondai aplenkė pasyvias strategijas siūlančius konkurentus. 5 metai – net 66%, 10 – metų – 54,2%. Neblogai atrodo ir į obligacijas investuojančių valdytojų rezultatai.
Pasak „Morningstar“, vertinant pastarųjų 5 metų rezultatus aukšto pajamingumo obligacijų aktyvūs fondai pasyvius aplenkė 53,9% atvejų, o 15 metų – 50,3%. Geresnius skolos vertybinių popierių nei akcijų fondų valdytojų rezultatus galima paaiškinti mažesniu įmonių obligacijų rinkos efektyvumu. Didžioji dalis įmonių obligacijų vis dar prekiaujami užbiržiniais sandoriais, ne centralizuotuose biržose. Tai sukuria galimybės gauti geresnes pirkimo ar pardavimo kainas individualiai derantis su kitoje pusėje esančiu pirkėju ar pardavėju.
Pabaigai – kelių populiariausių ir daugiausiai turto valdančių aktyviai investuojančių ETF ir listinguotų Europos biržose apžvalga. Tiesa, didžioji dalis populiariausių Europos aktyvių ETF investuoja akcijų rinkose.
Didžiausias aktyviai valdomas fondas Europos biržose yra didžiausio JAV banko „JP Morgan Chase“ valdomas „JPMorgan US Research Enhanced Index Equity (ESG) UCITS ETF“ fondas (ISIN kodas – IE00BF4G7076). Fondo valdomo turto vertė praėjusiais metais perkopė 10 mlrd. EUR, tiesa, po pirmų šių mėnesių neramumo rinkose smuktelėjo žemiau šios simbolinės ribos.
Fondo investavimo politikoje yra numatyta, kad fondas bent 67% valdomo turto investuos į JAV arba JAV rinkoje verslą vystančias įmonių akcijas. Nepamirštas ir ESG (angl. Environmental, social, and governance) kriterijus, kuris pastaraisiais metais tapo kiek pamirštas. Bent 51% dalis turto turi būti investuota į įmones, kurios atitinka gerąsias ESG praktikas ir kriterijus.
Vasario pabaigoje skelbtoje mėnesinėje fondo ataskaitoje matyti, kad fondas buvo investavęs į 251 įmones. Lyginamasis indeksas, t.y. indeksas su kuriuo fondas lygina rezultatus ir bando aplenkti, buvo investavęs į 500 kompanijų. Taip, šis aktyviai valdomas fondas siekia aplenkti daugeliui puikiai pažįstamą pagrindinį JAV akcijų indeksą „S&P 500”.
Nors istorija dar nėra labai ilga (fondas buvo įkurtas 2018 m.), tačiau fondui kol kas tikrai neblogai sekasi. Remiantis „JP Morgan“ duomenimis, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį (2020 m. vasaris – 2025 m. vasaris) fondo vieneto kaina JAV doleriais kilo 121%, kai “S&P 500” prieaugis, skaičiuojant bendrą grąžą ir įskaitant dividendus, sudarė 102%. 100 tūkst. investicija prieš penkis metus į „JREU“ fondą būtų virtusi 221 tūkst., o investavus į „S&P 500” indeksą sekantį fondą (neatskaičius valdymo mokesčių) sąskaitoje turėtumėt 212,8 tūkst. „JREU“ fondas indeksą lenkė ir kitais parametrais, t.y. Šarpo rodikliu, kintamumu, didžiausiu laikotarpio neigiamu pokyčiu.
Geresnį rezultatą galima būtų aiškinti didesne „geresnių“ kompanijų koncentracija. Lyginant didžiausių fondo pozicijų dešimtuką su „S&P 500” itin didelio skirtumo nėra, tačiau net ir ne daug besiskiriantis svorių pasiskirstymas tikrai prisideda prie gero rezultato. Dešimties didžiausių pozicijų („Apple“, „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“, „Meta Platforms“, „Berkshire Hathaway“, „Visa“, „Broadcom“, „Tesla“) dalis fonde siekia 37,5%, kai “S&P 500” indekse sudaro apie 35%.
Jeigu bendrai visoje pasaulio ETF rinkoje dominuoja „BlackRock“ su „ishares“ ir „Vanguard“, tai aktyviai valdomų fondų tarpe bent jau Europoje lyderio pozicijas užsiėmė „JPMorgan“. Iš 10-ies didžiausių pagal turtą aktyvių ETF net 6 yra valdomi didžiausio JAV banko. Didžiausią fondą „JREU“ jau aptarėme. Tuo tarpu geriausią grąžą per pastaruosius metus iš aktyvių ETF valdančių bent 100 mln. EUR pademonstravo „JPMorgan Global Equity Premium Income Active UCITS ETF USD“ (JGPI). Fondas per pastarųjų metų laikotarpį, įskaitant išmokamus dividendus sugeneravo, apie 14% grąžą. Lyginamojo indekso „ MSCI World index“ pokytis per atitinkamą laikotarpį sudarė beveik 9%.
“JPGI” fondas investuoja į išsivysčiusių šalių kompanijų akcijas. Vasario pabaigoje skelbtoje mėnesinėje fondo ataskaitoje matyti, kad fondas buvo investavęs į 251 įmones. Lyginamasis indeksas „MSCI World Index“ buvo sudarytas iš 1395 kompanijų.
Fondas buvo įkurtas dar labai neseniai, t.y. 2023 lapkričio mėnesį. Šiuo metu valdomo turto vertė siekia apie 520 mln. EUR. Nuolatinio pajamų srauto siekiantiems investuotojams šis fondas siūlo kas mėnesį išmokamus dividendus. Vien per 2024 metus fondas išmokėto 1,57 EUR dividendų akcija. Straipsnio rašymo metu už fondo vienetus biržoje buvo mokama 25,54 EUR, tad dividendinis pajamingumas prie tokios kainos siekia apie 6%.
Dividendus valdytojas moka generuodamas papildomas pajamas iš išvestinių finansinių priemonių (opcionų), kurios susietos su laikomais kompanijų vertybiniais popieriais. „JPGI“ strategijoje numatyta didesnį svorį bendro valdomo turto atžvilgiu skirti „neįvertintoms“ įmonėms. Jeigu pasaulio indekse tarp didžiausių pozicijų tradiciškai bus „Apple“, „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“, „Meta Platforms“, tai „JPGI“ penkios didžiausios pozicijos vasario mėnesio pabaigoje buvo „Deutsche Telekom“, „T-Mobile US“, „Berkshire Hathaway“, „Pepsico“, „Roper Technolgies“.
Analitikai neabejoja, kad tiek bendrai visa ETF rinka, tiek aktyviai valdomi fondai toliau augs. „PwC“ atliktos apklausos duomenimis, prognozuojama, kad pasaulio ETF fondai 2026 metų pabaigoje valdys turto už 18 trln. JAV dolerių. Analitikų vertinimu, Europos ETF rinka per ateinančius penkerius metus turėtų padvigubėti. Rinkos augimui didžiausią įtaką toliau turės investicijų įplaukos iš tradicinių fondų rinkos, kuri vis dar yra gerokai didesnė nei ETF. „PwC“ skaičiavimu bendros investicijų valdytojams patikėto valdyti turto apimtys kitais metais pasieks 145,4 trln. JAV dolerių. Mažmeniniams investuotojams tokios prognozės nebejotinai yra palankios. Augant rinkai didėja pasirinkimas, konkurencija tarp fondų valdytoja gerina sąlygas, atsiranda naujų būdų investuoti.
Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnio autorius: Marius Vazalis
Straipsnis buvo spausdintas 2025 m. balandžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
“Myriad capital” investavimo programėlėje galite investuoti į akcijas, obligacijas, ETF ir kitas finansines priemones. Investavimo programėlė yra skirta visiems – nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantysis investuotojas, investuojate aktyviai ar laikotės ilgalaikio investavimo strategijos. “Myriad capital” siekia, kad investavimas būtų suprantamas ir prieinamas kiekvienam investuotojui.