Telekomai vėl traukia investuotojų dėmesį
Investuoti į karštas temas visuomet smagu. Jei ne visuomet, tai bent jau tuomet kai jos kyla. O kai jos krenta, na, tuomet bent jau adrenalino daug. Bet investavimo tikslas yra ne adrenalinas, o uždarbis, kurio rezultatas paprastai vertinamas kartu su volatilumu, pagal kurį vienos geriausiai atrodančių yra telekomų akcijos.
Beieškant teisingo grąžos ir rizikos santykio, vis dažniau girdime, kad rinkose pradeda vykti, arba ateinančiu laikotarpiu vyks rotacija iš augimo į vertės akcijas. Vertės akcijų tipui atstovauja nemaža dalis sektorių, bet šiam kartui apsistosime ties telekomunikacijų bendrovėmis, kurios pastaruoju metu sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio.
Nedidelis cikliškumas – viena svarbiausių savybių
Viena iš pagrindinių telekomų teigiamų savybių yra jų nedidelis cikliškumas. Kiekvienas sektorius skirtingai reaguoja į ekonominio ciklo stadijas. Daugiau mažiau, ekonomikos svyravimus jaučia visos įmonės, tačiau ne visos vienodai stipriai.
Telekomai pasižymi pakankamai aukštu atsparumo lygiu smunkant bendram ekonomikos ir pragyvenimo lygiui. Dauguma šių bendrovių turi ilgalaikes sutartis su klientais, ir jų pajamos dažnai užtvirtintos vidutinio laikotarpio sutartimis, neskaitant mažesnės dalies iš išankstinio apmokėjimo planų.
Vidutinio asmens vartojimo krepšelyje paslaugos už mobilųjį ryšį ir internetą sudaro palyginti nedidelę dalį, todėl net ir krentant asmens pajamoms, interneto jis atsisakys vieno iš paskutinių dalykų, už kuriuos reikia mokėti. Galbūt kažkas susimažins plano greitį, galbūt kažkiek kris parduodamų mobiliųjų telefonų pardavimai, tačiau bendrame telekomo pajamų fonde tai nebus kardinalus pokytis, palyginti su kitais cikliškesniais sektoriais.
Ekonomikos augimo stadijoje tai nėra didelis privalumas, tačiau investuotojo portfelis turi būti paruoštas įvairiems scenarijams, ir telekomunikacijų sektorius gali pasitarnauti einant link šio tikslo.
Kaip telekomai atlaikė karantiną?
Bet žvelgiant apibendrintai, galima išskirti dvi tendencijas. Telekomunikacijų bendrovių akcijos krito tikrai smarkiai kartu su visomis kitomis akcijomis, ir per kritimo piką 2020 metų vasario-kovo mėnesiais „iShares STOXX Europe 600 Telecommunications ETF“ prarado net 34% vertės:
Didelė dalis šios prarastos vertės vis dar neatsistatė, kas gali teikti nemažai galimybių, atsižvelgiant į tai, jog telekomų pajamos ir pelnai praėjusius metus atlaikė labai neblogai. Kai kuriems telekomams sekėsi geriau, kai kuriems blogiau, tačiau dauguma telekomų pernai sugebėjo išlaikyti panašų rezultatą kaip ir 2019, ir tai visai nenuostabu, turint omenyje, kad ryšio bei televizijos paslaugos karantino laikotarpiu naudojamos ne mažiau, o netgi daugiau.
Mažėjant turistų srautui, arba realistiškai žiūrint, praktiškai išnykus turizmui, kažkiek rezultatus blogino roamingo pajamų smukimas, kuris nesudaro esmės bendroje pajamų struktūroje. Taip pat prie smukimo prisidėjo ir kritę mobiliųjų telefonų ir kitos įrangos pardavimai. Tačiau šiuos trūkumus atsvėrė augančios bendrosios pajamos bei naujos paslaugos, tad sumoje rezultatai išliko daugmaž neutralūs.
Kur dairytis telekomų akcijų?
Telekomunikacijų bendrovės veikia visame pasaulyje, tačiau labiausiai išsivystęs šis sektorius yra Europoje. Čia daug išvystytų ekonomikų, kurios tapo stiprių telekomunikacijos bendrovių kalvėmis. Reikėtų turėti omenyje, kad didieji Vakarų Europos telekomai turi eilę dukterinių bendrovių kitose šalyse ar net regionuose, ir pajamas gauna iš ganėtinai plataus valstybių sąrašo.
Nors JAV telekomai didesni, tačiau rinka ten labiau konsoliduota ir investuotojams pasirinkimas gerokai mažesnis nei Europoje, o ir vertinimas telekomų akcijų tenais pagal santykinius rodiklius brangesnis.
| Įmonė | Kapitalizacija | Valiuta | |
| DEUTSCHE TELEKOM | 78,9 | bEUR | |
| ORANGE | 27,8 | bEUR | |
| SWISSCOM | 25,2 | bCHF | |
| TELEFONICA | 22,5 | bEUR | |
| BT GROUP | 15,0 | bGBP | |
| TELIA COMPANY | 152,5 | bSEK | |
| ROYAL KPN | 12,3 | bEUR | |
| ILIAD | 11,1 | bEUR | |
| TELECOM ITALIA | 10,0 | bEUR |
Kituose pasaulio regionuose taip pat galima rasti įdomių telekomunikacijų bendrovių, tačiau Europoje jų pasirinkimas tikrai pakankamai didelis, ir juos čia perprasti bus paprasčiau.
Kokius rodiklius naudoti?
Telekomų akcijų vertinimui iš esmės tinka visi standartiniai akcijų santykiniai rodikliai. Čia aktualu P/E, EV/EBITDA, dividendinis pajamingumas ir kiti populiariausi santykiniai rodikliai.
Jei kaip atspirties tašką paimsime tą patį, anksčiau paminėtą „iShares STOXX Europe 600 Telecommunications ETF“, kuris iš esmės apima visus Europos biržose kotiruojamus telekomus, o taip pat įtraukia ir nemažą kiekį kitų telekomunikacijų sektoriaus bendrovių, tai jo vidutinis P/E rodiklis buvo lygus 11,3 – o tai šiais laikais labai geras rezultatas, vidutinis P/B tą pačią dieną buvo 1,47, kas yra gal būt mažiau išsiskiriantis, tačiau taip neblogas dydis.
Vienas svarbiausių momentų vertės akcijoms yra dividendai, ir čia dauguma telekomų taip pat turi kuo pasigirti. Pavyzdžiui, Prancūzų telekomas „Orange“ už 2019 metus mokėjo 0,5 EUR dividendą akcijai, o už 2020 fiskalinius metus planuoja išmokėti 0,7 EUR + 0,2 EUR dividendą, iš kurių 0,7 EUR yra standartinis dividendas (kokio galima tikėtis ir ateityje), ir skaičiuojant vien standartinio dividendo pajamingumą, gautume 6,7%, kas yra aukštas rodiklis.
Ieškant rekordininkų, akys krypsta į Ispanijos „Telofonica“, kuris 2020, o taip pat ir praėjusiais metais išmokėjo po 0,4 EUR dividendą vienai akcijai (taupant pinigų atsargas 2020 metais išmokėtas ‚scrip‘ dividendas, leidžiantis investuotojui pasirinkti ar priimti dividendą grynaisiais pinigais ar papildomomis akcijomis), kas prie dabartinės akcijos kainos sudarytų 9,8% dividendinį pajamingumą, o prie tuometinės akcijos kainos dividendinis pajamingumas netgi buvo ženkliai aukštesnis. Akcijų rinkose nedažnai sutiksi tokio dydžio metai iš metų mokamus dividendus, tačiau, žinoma, tokiais atvejais reikia atsižvelgti ir į didesnį „Telefonica“ rizikos lygį. Šios Ispanijos įmonės pajamos 2020 metais Ispanijoje sudarė tik 28,8% pajamų. O tuo pačiu laikotarpiu pajamos Pietų ir Lotynų Amerikoje sudarė 35,6% pajamų. Šio regiono valiutos linkusios į stiprius svyravimus. Tačiau tai ne viskas, nes įmonės grynoji skola praėjusių metų pabaigoje 35,2 milijardo eurų, o kartu su lizingo įsipareigojimais net 41,7 milijardo eurų, o tai beveik dvigubai daugiau nei visa įmonės kapitalizacija biržoje.
O didžiausias Europos telekomas „Deutsche Telekom“ praėjusiais metais (už 2019 fiskalinius metus) išmokėjo po 0,6 EUR dividendą akcijai, kas sudarytų 3,6% dividendinį pajamingumą. Tai nėra labai daug, tačiau nėra ir mažai, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės EBITDA nuosekliai didėja, ir yra potencialo dividendų didinimui.
Kaip vertinti rizikos profilį?
Galvojant apie telekomunikacijų bendrovių rizikos vertinimą, iš esmės galioja tie patys dėsniai, kaip ir kitiems verslams. Kaip minėjome pirmoje straipsnio dalyje, pats verslas dėl savo nedidelio cikliškumo yra mažesnės rizikos, tačiau tai nereiškia, kad telekomų akcijos negali būti aukštos rizikos.
Dažniausiai papildoma rizika kyla iš siekio daugiau uždirbti. Finansinė inžinerija šioje vietoje taip pat atlieka savo darbą. Maksimizuojant akcininkų vertę, siekiama efektyviausio kapitalo panaudojimo, ir tai žinoma, neapsieina be skolintų lėšų, nes skolintas kapitalas pigesnis.
Tačiau akcininkų grąžos maksimizavimas ne visada eina koja į koją su rizikos valdymu. Didėjant skolos lygiui, gali didėti įmonių vadovų išmokos, tačiau ne visuomet nuo to geriau jausis akcininkai. Kadangi telekomai iš principo yra ‚pinigų srauto mašinos‘, jiems nesunku pasiskolinti norimas sumas, ir kai kurie telekomai šioje vietoje nepasikuklinę, todėl jų skolos lygiai gali skirtis ganėtinai ženkliai. Priklausomai nuo srauto stabilumo, neblogai, jei telekomo grynoji skola neviršys 2 pagal ‚Debt / EBITDA‘ rodiklį. Pagal šį rodiklį, tarp anksčiau lentelėje buvusių didžiųjų Europos telekomų didesniu skolos lygiu pasižymi „Deutsche Telekom“, „Telecom Italia“, „Iliad“ bei „Telefonica“.
Kitas svarbus momentas – kokiomis valiutomis gaunamos pajamos. Iš esmės visi didieji Europos telekomai, tokie kaip „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Telefonica“, „Austria Telekom“ ir kiti, gauna pajamas ne tik savo gimtojoje rinkoje, bet taip pat ir kitose šalyse, ir kaip taisyklė didelė dalis šių pajamų gali būti augančiose rinkose. Tai reiškia, kad šios pajamos priklausys nuo vietinių valiutų kursų, o esant didesniems ekonominiams sukrėtimams, šios valiutos linkusios stipriai svyruoti, ir deja, ne į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, „Deutsche Telekom“ 2020 metais tik 23,5% pajamų gavo Vokietijoje, o didžioji dalis pajamų atiteko JAV rinkai. Tuo tarpu Prancūzijos „Orange“ pajamos 2020 metais gimtojoje šalyje sudarė 43,7%, o kitos pajamos gautos iš Afrikos bei Artimųjų Rytų, Ispanijos, Lenkijos bei kitų segmentų.
Esant tokiems scenarijui, valiutų kursai mažina pajamas bazine valiuta, o jei tuo pačiu įmonė turi aukštą skolos lygį, gaunama nelabai pageidautina kombinacija. Situacija dar labiau komplikuojasi, jei aukštas skolos lygis yra susidaręs naudojant paskolas stabilia – bazine valiuta, o pajamos reikšmingai gali būti įtakotos silpnų valiutų. Praktikoje tai nėra reta situacija, nes telekomai paprastai skolinasi stabilia valiuta, kur palūkanos mažesnės, o pajamos gaunamos įvairiose rinkose, kai plėtra dažnai vykdoma rizikingesnėse, augančiose rinkose, kaip kad „Telefonica“ atveju. Tokiu būdu, net ir stabilaus verslo akcijos gali turėti ženklią riziką.
Kaip sakoma, nėra investavimo be rizikos, tad telekomai čia taip pat nėra išimtis. Tačiau šio sektoriaus akcijos dar yra gerokai žemesniame lygyje nei praėjusių metų pradžioje, ir čia dar gali slypėti įvairių galimybių.
Straipsnyje pateikti skaičiai yra 2021 kovo 18 dienai.
Parengė: Rokas Lukošius, UAB FMĮ „Myriad capital”
Straipsnis spausdintas „Investuok“ žurnalo balandžio mėnesio numeryje.
Pateikiamas turinys yra autoriaus nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com ir kituose šaltiniuose pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
