Skaidyti ar neskaidyti?
Rinkoje esant dideliam neapibrėžtumui, kyla klausimas kokią investavimo strategiją pasirinkti. Krentant akcijų kainai, galbūt verta pabandyti uždirbti iš žemos akcijų kainos tikintis, kad ji atsistatys į prieš tai buvusias aukštumas. Tačiau ar tai ne per daug rizikinga, turint omenyje, kad akcijos kaina ir toliau gali kristi? Galbūt geriau diversifikuoti investicinį portfelį, renkantis skirtingas turto klases.
Žinoma, kad investavimas į akcijas neša didžiausią vidutinę grąžą, pvz., tokio indekso kaip S&P500 vidutinis metinis pelningumas apie 9 proc. Visgi žmonės, investavę į šį indeksą doleriais, šiais metais neturėtų stipriai džiūgauti. Nuo šių metų pradžios investavę į S&P500 I ketv. užbaigė su 20 proc. nuostoliu dolerio kainomis, o nuo aukščiausios indekso vertės, kuri buvo pasiekta vasario 20 d., per 13 dienų iki kovo 3 d. patyrė net 34 proc. nuostolį.
Ar šioje situacijoje galėjo kažkas žinoti, kad taip bus? Žinoma ne, tačiau perskaičius žinią, kad dar 2019 m. gruodžio 31 d. Kinija Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pirmą kartą pranešė apie koronavirusą, dalis investuotojų galėjo į tai sureaguoti ir plačiau diversifikuoti savo portfelį.
Kad nekalbėtume bendrybėmis, paimkime kelis hipotetinius scenarijus, kaip atrodytų skirtingai išskaidytas mūsų portfelis įvairiais rinkos etapais.
I scenarijus
Ką būčiau laimėjęs, šiais metais pakeitęs agresyvų portfelį (100 proc. akcijų) į vidutinės rizikos (50 proc. akcijų)?
Jei nuo šių metų pradžios investuotojas būtų įsigijęs 100 proc. akcijų, I ketv. būtų užbaigęs su 18,8 proc. nuostoliu. Tuo tarpu, jei nuo metų pradžios investuotojas būtų perskirstęs savo investicinį portfelį į subalansuotą, t. y. į 50 proc. akcijų ir 50 proc. obligacijų, tuomet I ketv. būtų užbaigęs tik su 3,4 proc. nuostoliu, o tai net 15,4 proc. punktais mažesnis nuostolis. Investuotojas, norintis dar plačiau diversifikuoti savo investicinį portfelį ir papildęs jį kitomis turto klasėmis, tokiomis kaip taurieji metalai ir pvz. sudaręs savo investicinį portfelį iš 50 proc. akcijų, 40 proc. obligacijų ir 10 proc. aukso, I ketv. būtų užbaigęs truputį blogesniu rezultatu – nuostolis siektų 3,9 proc. Šiuo atveju auksas, kuris yra laikomas užuovėja neramiais lakais, būtų pabloginęs rezultatą.
Pabrėžiame, kad skaičiavimai grafike yra pateikti eurais ir jau įvertinus dienos euro dolerio santykio svyravimą, kas yra svarbu investuotojui, kurio bazinė valiuta eurai, o investuojama į instrumentus, denominuotus JAV doleriais. 2020 m. I ketv. euras dolerio santykiu buvo svyravęs net 4 proc. ribose, o tai turi didelę reikšmę investicinio portfelio rezultatui.
II scenarijus
Kas galėjo žinoti, kad jau buvo laikas savo agresyvų investicinį portfelį keisti į subalansuotą? Gal reikėtų pasimokyti iš savo klaidų ir šiuo metu pakeisti savo strategiją iš agresyvios į vidutinės rizikos?
Pamėginkime paanalizuoti, kokie scenarijai lauktų, jei po 2020 m. I ketv. suformuotume skirtingus investicinius portfelius, t. y. agresyvų (100 proc. investuotume į S&P500 sekantį instrumentą, kitaip – 100 proc. akcijų) arba subalansuotą (50 proc. akcijų ir 50 proc. obligacijų arba 50 proc. akcijų, 40 proc. obligacijų ir 10 proc. aukso).
Istoriniai duomenys niekada neatspindės ateities rezultatų, tačiau jais visada galima remtis norint įvertinti, kaip rinka reaguos esant panašioms aplinkybėms.
Remiantis prielaida, kad skirtingos turto klasės skirtingai reaguoja į rinkoje susiklosčiusią ekonominę situaciją, paanalizuokime 2018 m. IV ketv. netikėtai investuotojus užklupusią recesijos baimę, iššauktą prekybinio karo tarp JAV ir Kinijos. Tuo metu S&P 500 dolerio kainomis krito 13,6 proc., o nuo aukščiausio taško rugsėjo 21 d. iki žemiausio gruodžio 26 d. buvo pasiekęs net 20 proc. nuostolį. Taigi, šiuo laikotarpiu 100 proc. akcijų portfelis investuotojams buvo itin nuostolingas.
Kadangi po praėjusios 2007–2008 metų recesijos JAV finansų rinka nuolatos kilo, tai buvo vienas didesnių išpardavimų, kurio rinka nesitikėjo. Dėl šios priežasties galime įsivaizduoti, kad tuometinė situacija buvo panaši į dabartinę, kuomet dauguma formavo tik agresyvesnius portfelius ir retas į savo portfelį dėdavo obligacijas, kurios rinkoje jau tada buvo ne itin patrauklios dėl savo mažo generuojamo pajamingumo.
Nepaisant to, įvertinkime koks būtų buvęs investavimo rezultatas, jei minėtą 2018 m. IV ketv. investuotojas būtų pasirinkęs subalansuotą portfelį su 50 proc. akcijų ir 50 proc. obligacijų. 2018 m. IV ketv. jis būtų uždaręs su 6,0 proc. nuostoliu, kas yra net 9,0 proc. punktų mažesnis nuostolis nei investavus tik į akcijas. O jei investuotojas savo investicinį portfelį būtų sudaręs iš 50 proc. akcijų, 40 proc. obligacijų ir 10 proc. aukso, 2018 m. IV ketv. būtų uždaręs su 5,4 proc. nuostoliu, o tai yra net 9,6 proc. punktais geresnis rezultatas, nei investuojant vien į akcijas (S&P500 2018 m. IV ketv. uždarė su 15 proc. nuostoliu jau įvertinus euro dolerio svyravimą).
Kaip matome, numačius kritimą ir pakeitus savo investicinio portfelio rizikos toleravimą iš agresyvaus į vidutinės rizikos, butų daugiau nei dvigubai sumažinti nuostoliai.
III scenarijus
Visgi, ar investicinio portfelio diversifikavimas, pereinant iš rizikingo į subalansuotą, būtų taip pat naudingas, jei rinka būtų toliau kilusi?
Atsižvelgiant į tai, kad niekas negali pasakyti, ar dabartinėje situacijoje finansų rinka toliau kris ar kils, reikia įvertinti ir subalansuoto portfelio poveikį rinkos kilimo laikotarpiu.
Tai geriausiai leis įvertinti 2019 m. I ketv. istoriniai duomenys, kada JAV ir Kinija po prekybinio karo ėjo susitarimo link, o S&P500 tuo metu paaugo 13 proc. dolerio ir euro kainomis dėl menko euro dolerio svyravimo.
Jei nuo 2019 m. sausio 1 d. būtume mažinę agresyvaus investicinio portfelio riziką, renkantis 50 proc. akcijų ir 50 proc. obligacijų, investavimo rezultatas siektų 8,2 proc. pelno (4,8 proc. punktais mažesnis, lyginant su akcijomis), o skaidant į 50 proc. akcijų, 40 proc. obligacijų ir 10 proc. aukso, uždarbis būtų kiek kuklesnis ir sudarytų 8,0 proc. (5,0 punktais mažesnis, lyginant su akcijomis). Taigi, kaip matome, rinkos kilimo laikotarpiu buvo palankiausia investuoti į akcijas.
Remiantis istorinių duomenų analize, galima daryti išvadą, kad portfelio diversifikavimas rinkos kilimo ir kritimo laikotarpiu turi skirtingą poveikį investicinio portfelio rezultatui.
Kylat rinkai, mažesnės rizikos subalansuotas investicinis portfelis, akcijas papildant obligacijomis ar auksu, nebūtų naudingas, nes būtų sumažintas galimas pelnas (2019 I ketv. prarasta apie 5 proc. uždarbio kilimo laikotarpiu).
Visgi, jei manome, kad dabartinė rinkos kaina dar nėra pasiekusi „dugno“ ir manome, kad finansų rinka toliau gali neigiamai reaguoti į tebesitęsiančias koronaviruso pasekmes ekonomikai, vidutinės rizikos portfelis būtų puikus sprendimas, padėsiantis sumažinti galimus nuostolius (2018 m. IV ketv. 9 proc. sumažinti nuostoliai kritimo atveju).
Taigi, tokiu atveju, kai rinkos situacija neapibrėžta ir sunku numatyti tolesnes judėjimo perspektyvas, investicinio portfelio papildymas obligacijomis ar auksu būtų svarstytina mintis. Nors galimą pelną ir sumažintų rinkai kylant, tačiau padėtų išvengti didelių nuostolių jai krentant., o nuostolių sumažinimas viršytų numatomo pelno netektį.
Kaip pačiam formuoti investicinį portfelį?
Kad lengvai būtų galima įsigyti ir prireikus greitai perbalansuoti savo suformuotą investicinį portfelį, dažniausiai yra naudojami ETF (biržoje prekiaujami fondai). Pasyviai valdomi ETFstengiasi atkartoti kokios nors šalies akcijų ar obligacijų indeksą. Tokio tipo fondai gali sekti ir įvairių pramonės šakų, žaliavų krepšelio ar pavienių metalų tokių kaip aukso kainą.
Taip pat didelis patogumas, kai fondą galima įsigyti savo bazine valiuta, šiuo atveju eurais, kas padeda išvengti konvertavimo kaštų ateityje. Šiuos fondus yra nesudėtinga įsigyti, o pasiklydus jų gausoje nepasimesti, o teirautis savo brokerio, kuris padės susigaudyti, kuo vienas ar kitas pasyviai veikiantis ETF skiriasi nuo paties sekamo indekso. Skaičiavimai buvo pateikiami naudojant šiuos ETF:
- iShares S&P 500 EUR Hedged UCITS (IUSEA)
- iShares Treasury Bond 7-10 UCITS (IUSM)
- WisdomTree Physical Gold (PHAU)
Visi paminėti ETF yra denominuoti eurais ir listinguoti Europoje, o tai yra svarbu norint juos įsigyti.
Manoma, kad JAV indeksus sekančių ETF negalima įsigyti, kas yra netiesa – galima, tačiau jie turi būti įsteigti Europoje. Norint įsigyti ETF, kuris seka S&P500 indeksą, bet yra įsteigtas JAV, to negalime padaryti, nes JAV fondo leidėjai šiuo metu neruošia Europoje reikalaujamo dokumento KID (angl. key information document, KID). Europos gyventojai gali įsigyti ETF, kuris yra įsteigtas Europoje, tačiau seka pasirinktinai norimą indeksą, pvz., S&P500, kuris neturi nieko bendro su Europa. Taip yra todėl, nes, nuo 2018 metų pradžios įsigaliojęs PRIIP (the packaged retail & insurance – based investment products) naujas reglamentas uždraudė Europos finansų tarpininkams sudaryti galimybę neprofesionaliems investuotojams prekiauti ETF, kurie neturi parengto pagrindinės informacijos dokumento (angl. key information document, KID), o tokių didžioji dali yra JAV
Straipsnis spausdintas 2020 m. gegužės mėn. Investuok žurnalo Nr. 5 (147) numeryje
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
