Sezoniškumas finansų rinkose
Investuotojai po vasaros atostogų grįžta į rinkas. Šių metų birželio ir liepos mėnesiai JAV akcijų ir kitose rinkose buvo pakankamaisėkmingi. Rinkos dalyviai galėjo mėgautis pakankamai nuosekliu akcijų indeksų kopimu aukštyn. Dirbtinio intelekto bumo į priekį stumiamas „S&P 500” pirmą vasaros mėnesį fiksavo net 6,5% siekiantį prieaugį, o liepą pridėjo dar 3,1%.
Nepaisant rugpjūčio atsitraukimo, aktyvesni investuotojai vasaros pradžioje besivadovavę senu posakiu “Parduok gegužę ir eik ilsėtis” praleido neblogą keletą mėnesių trukusį kryptingą kilimą aukštyn. Panašių į minėta posakį rinkose yra ir daugiau. Keletą pastebimų sezoniškumo tendencijų, tiesa, ne visada išsipildančių, ir apžvelgsime šiame straipsnyje.
„Blogiausias“ – rugsėjis?
Remiantis istoriniais duomenimis, JAV akcijų rinkose didžiausi nuosmukiai būdavo fiksuoti būtent šio žurnalo numerio mėnesį, t.y. rugsėjį. Pasak rinkos tyrimų bendrovės „CFRA“, nuo 1945 metų pirmą rudens mėnesį pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” vidutiniškai užfiksuodavo 0,6% siekiantį nuosmukį. Rinkos dalyviai, kaip ir daugeliui kitų rinkose pastebimų tendencingumų, turi sugalvoję įvairių terminų ir pavadinimų.
„Prasčiausiam“mėnesiui pagal reikšmės pokytį investuotojai priskiria tokį pavadinimą, kaip „Rugsėjo efektas“ (angl. „September Effect“). Vertinant statistiškai, žinoma, viskas priklauso nuo analizuojamo periodo, tačiau toks reiškinys rinkose, kaip rodo empiriniai duomenys, tikrai pasikartoja. Tokie tendencingumai yra įvardijami, kaip anomalijos, nes kertasi su hipoteze, kad rinkos yra visiškai efektyvios. Vis dėlto, susidarius tam tikrai investuotojų masei, rinką tikrai gali užvaldyti iracionalumas, net jei jam logiškų priežasčių surasti pakankamai sudėtinga.
Paaiškinti ir įvardinti kokios tikslios priežastys lemia tai, kad būtent rugsėjį yra fiksuojamas didžiausias mėnesinis neigiamas indekso pokytis įvardyti ko gero neįmanoma. Dažniausiai tai aiškinama investuotojų grįžimu į rinką po atostogų ir ruošimąsi fiksuoti nuo metų pradžios sukauptą kapitalo prieaugį (arba nuostolį) artėjant metų pabaigai ir prievolėms, susijusioms su mokesčių deklaravimu ir mokėjimu. Dar viena (skambanti pakankamai juokingai) priežastis – prasidėję nauji mokslo metai, dėl kurių investuotojai išparduoda dalį pozicijų, norėdami pasidengti su tuo susijusias išlaidas. Ši teorija, ko gero, yra gimusi kiek ankstesniais laikais.
Taip pat galimai įtaką turi ir artėjanti trečio ketvirčio pabaiga, dėl kurios instituciniai investuotojai imasi valdomų portfelių perbalansavimo ir dalies pozicijų uždarymo ar likvidavimo. Žinoma, rugsėjį fiksuojamas nuosmukis tiesiog gali būti savaime išsipildanti pranašystė. Investuotojai, žinantys, kad tokia anomalija rinkose, egzistuoja, gali patys atsargiau žiūrėti į rinkas laukdami stipresnio išsipardavimo, ir kiek pradėjus smukti akcijų indeksams, patys jį sukelti.
Vis dėlto, aklai vadovautis tokiu tendencingumu negalima, nes rezultatai gali pakankamai skirtis analizuojant skirtingų laikotarpių pavienių mėnesių pokyčius. Tiesa, nors pokyčiai ir skirsis, visgi rugsėjis daugeliu analizuojamų ilgesnių laikotarpių atžvilgiu išsiskiria didžiausiu arba vienu didžiausiu neigiamu pokyčiu tarp visų 12-os metų mėnesių.
„Helovino efektas“
„Helovino efektas“, „Helovino strategija“ arba „Helovino indikatorius“ – dar vienas rinkos dalyvių pastebimas tendencingumas akcijų rinkose. Tai sezoniškumo efektas, kuriuo pastebimas stipresnis akcijų brangimas rudens – žiemos – ankstyvo pavasario laikotarpiu, t.y. nuo spalio 31 d. (Helovino šventė) iki gegužės 1 d. Investuotojų strategija, besivadovaujančių tokiu tendenciškumu, yra paprasta – pirkti akcijas lapkritį, jas parduoti balandį ir tuomet trauktis iš akcijų rinkų, kapitalą nukreipiant į kitas turto klases, pavyzdžiui, obligacijas ar žaliavas ir ten pralaukiant gegužės – spalio mėnesių laikotarpį, kuris pasižymi mažesne grąža.
Šis „Helovino“ sezoniškumo efektas yra pastebimas eilėje atliktų akademinių tyrimų įvairiose šalyse ir per įvairius istorinius laikotarpius. JAV akcijų rinkose fiksuotos grąžos skirtumas tarp rudens – žiemos laikotarpio ir periodo atitikmens pavasario – vasaros mėnesiais yra išties stebėtinai didelis. Remiantis „William O’Neil + Co. Inc.“ skaičiavimais, vėlyvo rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500” grąža nuo 1970 metų istoriškai yra net 3 kartais didesnė, nei gegužės – spalio mėnesių laikotarpiu.
Žiemą akcijos dažniau brango ir patirdavo švelnesnes korekcijas. Dar didesnį skirtumą galima matyti atliekant analizę industrinio JAV akcijųindekso „Dow Jones“ atžvilgiu. Lapkričio – balandžio mėnesių periodu per kiek daugiau nei pastaruosius 50 metų indekso reikšmė vidutiniškai ūgtelėdavo 7,6%, kai gegužės – spalio mėnesių laikotarpiu prieaugis sudarydavo vos 0,7%. Pasak “Wiliam O’Neil + Co.” “Nasdaq Composite” indekso prieaugis atitinkamai sudarydavo 2,9% ir 8,8%.
„Parduok gegužę“
Aptarto ir istoriniais duomenimis analizuojamo „Helovino efekto“ žiemos sezono laikotarpio pabaiga sutampa su geguže. Šį mėnesį tarp investuotojų taip pat galima laikyti išskirtiniu. Ko gero kiekvienas investuotojas yra ne kartą girdėjęs posakį „Parduok gegužę ir eik ilsėtis“ (angl. Sell in May and go away). Vasara – atostogų metas, rinkose dažniausiai sumažėja aktyvumas ir likvidumas, tad kartais toks patarimas gali atrodyti išties teisingas.
Tą patvirtina ir jau aptarti statistiniai įrodymai. Būtent gegužė vainikuoja šešių mėnesių periodą, per kurį istoriškai akcijos JAV biržose brangdavo ženkliai daugiau nei vasaros ir ankstyvo rudens laikotarpiu. Tiesa, pati gegužė, kaip mėnesis nėra pati blogiausia, nors ir neišsiskiria tarp kitų mėnesiu prieaugiu. Remiantis „CFRA“ duomenimis, nuo 1945 metų „S&P 500” indekso reikšmė per paskutinį pavasario mėnesį vidutiniškai pakildavo 0,3%. 2003 – 2022 metų laikotarpiu prieaugis būdavo didesnis ir sudarydavo 0,7%.
Tiek ilgesniu laikotarpiu, tiek per pastaruosius du dešimtmečius gegužę priimtas sprendimas parduoti, vertinant tik birželio pokytį, pasiteisindavo. Nuo 1945 metų birželio mėnesį JAV akcijų indeksas nefiksuodavo jokio pokyčio, o 2003 – 2022 metų laikotarpiu krisdavo po vidutiniškai -0,3%. Tiesa, sekantis mėnesis, t.y. liepa grąžos investuotojams nepašykštėdavo. Nuo 1945 metų liepą JAV akcijos brangdavo net po 1,2%, o per pastaruosius du dešimtmečius teigiamas pokytis sudarydavo net 2,3%.
Tokį liepos mėnesio tendenciškumą galima sieti su antro ketvirčio pabaiga. Pasibaigus birželiui ir įpusėjus liepai prasideda antro ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas, kuris istoriškai dažniau lūkesčius pranoksta nei nuvilia. Istoriškai ekonomikos augimo ciklų laikotarpiai būdavo gerokai ilgesni nei nuosmukių, žinoma, neįskaitant išskirtinių atvejų, pavyzdžiui, Didžiosios depresijos išgyventos prieš beveik šimtmetį, tad ir įmonės investuotojus džiugina dažniau nei nuvilia.
Praėjus liepos mėnesiui ir pasibaigus lūkesčius pranokusių ketvirčio rezultatų skelbimui bei pozityvios ketvirčio pradžios įtakai, rugpjūtis statistiškai būna ne toks sėkmingas. Pasak “CFRA”, Nuo 1945 m. rugpjūčio pokytis siekdavo 0%, o 2003 – 2022 metų laikotarpiu akcijos per paskutinį vasaros mėnesį pabrangdavo 0,3%.
„Kalėdų senelio ralis“
Dar vienas rinkose egzistuojantis ir kiekvienam investuotojui girdėtas fenomenas arba anomalija – metų pabaigą vainikuojantis ir naujų metų pradžią pažymintis „Kalėdų senelio ralis“ (angl. „Santa Claus rally)“. Didžiausios metų šventės vakarų valstybėse laukia ne tik vaikai, bet ir dažnas investuotojas. Nagrinėjant istorinę statistiką tikrai galima rasti tam tikrų empirinių duomenų, kad tokia tendencija, nors ir gerokai trumpesnė, lyginant su minėtais sezoniškumo efektais, bent iš dalies egzistuoja.
Rinkos dalyviai „Kalėdų senelio ralio“ kiekvienais metais tikisi sulaukti per septynių prekybos sesijų laikotarpį, t.y. per paskutines 5 besibaigiančių metų sesijas ir dvi pirmąsias naujųjų metų prekybos dienas. Remiantis tyrimų bendrovės „FactSet“ duomenimis, per paskutinius du dešimtmečius pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” per minėtas septynias prekybos sesijas užfiksuodavo teigiamą pokytį 15 iš 20 metų, t.y. 75% kartų. Vidutinis prieaugis per šį periodą sudarydavo net 0,7%.
Žvelgiant į dar gilesnę istoriją, nuo 1950 metų per šį laikotarpį „Dow Jones“ ir „S&P 500“ beveik 80% kartų užbaigdavo fiksuodami teigiamus pokyčius (79% ir 78% atitinkamai). Vidutinis „Dow Jones“ indekso prieaugis siekdavo 1,38% (mediana – 1,25%), o „S&P 500“ reikšmė pakildavo 1,32% (mediana – 1,31%). „Nasdaq Composite“ prieaugis istoriškai būdavo didžiausias tarp pagrindinių JAV akcijų indeksų ir sudarydavo 1,81%.
Nepaisant tokios palankios statistikos, praėjusių metų šventinis laikotarpis, kaip ir visi 2022 metai, investuotojams nebuvo sėkmingas. Per septynių dienų periodą „S&P 500” fiksavo -0,9% pokytį, o bendrai visus metus užbaigė su beveik 20% siekusiu nuosmukiu. Išvadą galime pasidaryti paprastą – sezoniškumas savaime nėra signalas investavimo sprendimams priimti. Nors, kaip rodo statistika, jis veikia ilgesniu laikotarpiu, praktikoje nuolat pasitaiko reikšmingos išimtys. Pavyzdžiui, blogi žiemos mėnesiai (pvz. 2018 m. gruodis) arba pelningos vasaros (pvz. šių metų birželio – liepos mėnesiai.
Tendencijos žaliavų rinkose
Jeigu akcijų ir kito finansinio turto rinkose galima pastebėti tam tikrą statistinį tendenciškumą, tai žaliavų rinkos ir sezoniškumas yra neatsiejamos pusės. Žemės ūkio kultūros turi savo sėjos, derliaus nuėmimo sezonus (kai kurios net du derlius per metus, pvz. kakava), energijos ištekliai savo ruožtu taip pat turi didesnės ir mažesnės paklausos laikotarpius metų eigoje.
Žaliavų kainų pokyčius daugiausiai lemia jų paklausa ir pasiūla. Jeigu paklausa nemažos dalies žaliavų atžvilgiu išlieka pakankamai pastovi, pavyzdžiui, pagrindinių maisto produktų, ir didėja kartu su populiacijos augimu, tai pasiūlos pusei įtaką gali padaryti itin daug faktorių, t.y. oro sąlygos, karai, logistika ir kt.
Kaip vieną iš žaliavų kainų sezoniškumo pavyzdžių, galima įvardinti kukurūzų rinkas. Didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV, priklausomai nuo pavienių metų derliaus, užauginama net apie 30% dalis viso pasaulio kukurūzų. JAV ūkininkai šių žemės ūkio kultūrų sėją pradeda anksti balandį (kai kuriais metais ji gali tęstis ir iki vėlyvo birželio). Įprastais metais, jeigu apskritai tokie metai gali egzistuoti žemės ūkyje, kukurūzų kainos ateities sandorių biržose visų metų tarpines aukštumas pasiekia kovo mėnesį, t.y. prieš sėją.
Tam įtaka daro rinkos dalyviai, kurie draudžiasi nuo galimų būsimų nepalankių oro sąlygų, kurios galėtų pavėlintą sėja bei sutinka mokėti didesnę kainą su tam tikra rizikos premija. Pavasarinės sėjos eigą gali paveikti eilė skirtingų veiksnių, tačiau pagrindinis priešas visada yra blogos oro sąlygos.
Prasidėjus sėjai ir be didesnių sukrėtimų artėjant sėkmingai jos pabaigai, kainos biržose po truputį pradeda tendencingai krypti žemyn. Rinkos dalyviams pradeda laukti rudens, vertina vasarą vyraujančius orus bei prognozuoja galimą derlių. Vasaros mėnesių laikotarpiu netikėtai užklupus sausroms ar karščiams dažnai sulaukiama didesnių kainų šuolių.
Visgi artėjant derliaus nuėmimui kukurūzų kainos pradeda stipriau smukti žemyn, o įprastais be didesnių sukrėtimųmetais žemumas pasiekia spalio mėnesį, kai kukurūzų atsargos dėl nuimto derliaus išauga. Žinoma, toks sezoniškumas , kaip ir aptartos tendencijos akcijų rinkose, išsipildo tikrai ne kiekvienais metais. Pastaraisiais metais galėjome stebėti itin stiprius pokyčius ne tik kukurūzų, bet ir kviečių bei kitų grūdų rinkose, kuriems didelę įtaką padarė karas Ukrainoje.
Gamtinių dujų kainų šuoliai
Dar vienas geras ir pakankamai ryškus kainų sezoniškumo pavyzdys yra pastebimas gamtinių dujų ateities sandorių rinkose. Didesnė dujų paklausa įprastai yra žiemos šildymo sezono metu. Dujų kainos dažniausiai pradeda kilti ankstyvą rudenį ir toliau brangsta žiemos laikotarpiu. Kai kuriais metais, kai įsivyrauja žemesnė nei prognozuota temperatūra, kainos gali stipriai šokti į viršų. Itin didelis kintamumas tokiu atveju tęsiasi visą žiemą iki šildymo sezono pabaigos.
Nors dėl vis dažniau pasitaikančių šiltų žiemų tokios kainų augimo tendencijos tampa ne tokiomis ryškiomis pavieniais metais, tačiau toks tendenciškumas gamtinių dujų rinkoje yra pastebimas plika akimi. Tiesa, prekiaujant gamtinių dujų ateities sandorių rinkose išnaudoti šį tokią tendenciją nėra itin paprasta. Vasarą bandant pigiau įsigyti žiemos mėnesių kontraktus ir juos brangiai parduoti žiemą užklupus šalčiams taip paprastai nepavyks, nes žiemos mėnesių kontraktai dažniausiai prekiaujasi aukštesnėmis nei kitų mėnesių kainomis.
Gamtinių dujų rinkos sezoniškumą būtina įsivertinti ir tiems prekiautojams, kurie nuspręstų uždirbti iš kainų kritimo, t.y. „short“ pozicijų. Net ir tikintis šiltesnės žiemos nei įprasta, gamtinių dujų pokyčiai gali būti tokie dideli, kad ir itin stiprius nervus turintys prekiautojai gali būti privesti likviduoti pozicijas. Gamtinės dujos dėl šios priežasties turi ir tam tikrą pravardę, t.y. „Widow maker“ (lietuvių kalba vertimas pažodžiui skamba ne itin gerai, t.y. „našlių kūrėja“). Gamtinių dujų rinkų kintamumas ir pokyčiai yra palaidoję eilę tiek profesionalių investicinių fondų, tiek mažmeninių prekiautojų sąskaitų, o išskirtiniais atvejais dėl tokios suteiktos pravardės, tikėtina, turėdavo ir rimtesnių pasekmių.
Jeigu praėję metai gamtinių dujų rinkose buvo istoriniai ir tikrai anomaliniai, tai šie kol kas pasižymi pakankamai įprastu kintamumu. Dėl palankių orų praėjusią žiema, dujų kainos stipriai krito pavasarį ir vasarą kiek ūgtelėjusios (jau vasarą pradedama ruoštis žiemai, be to, vasaros sezonu vis didesnę įtaką turi šaldymo sistemoms reikalinga pasiūla) birželio bei liepos mėnesiais laikėsi panašiuose lygiuose. Tiesa, įpusėjus rugpjūčiui jau matėme kiek didesnį šuolį aukštyn. Tam įtakos padarė krizinė situacija Australijoje, kur ruošėsi streikuoti didžiausio šalies dujų eksporto terminalo darbuotojai.
Praėjusiais metais didžiausią iššūkį kėlęs Europos valstybių dujų aprūpinimas, šiais metais yra sprendžiamas aktyviai. Dujų kiekis Europos saugyklose praėjusį mėnesį viršijo 90%. Toks tikslas buvo pasiektas daugiau nei 2 mėnesiais anksčiau nei buvo užsibrėžta. Tačiau net ir toks saugyklų užpildymas, tikėtina, nesulaikytų kainų šuolio aukštyn, jeigu regione sulauktume šaltesnių nei įprasta ir prognozuojama orų arba kitų netikėtų veiksnių. Tad belieka sekti orų prognozes ir atsikratyti minčių (jeigu netyčia tokių kiltų) išbandyti jėgas artėjančio šildymo sezono metu sugalvojus uždirbti iš tikėtino arba netikėtino dujų kainos kritimo.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnis buvo spausdintas rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. Myriad Capital neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi Myriad capital nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. Myriad Capital neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
