Ar verta šiuo metu investuoti?

2022-10-30

Šiuo metu dažniausiai užduodami klausimai: ar mes jau recesijoje? Ar verta laukti ar investuoti dabar? Gal verta rizikuoti daugiau norint aplenkti infliaciją?

Pamėginsiu atsakyti į visus šiuos klausimus paaiškindamas kaip matau dabartinę situaciją investuotojo akimis.

Ar mes jau recesijoje?

Kodėl žmonės klausinėja ar mes jau esame recesijoje ar ne? Taip yra todėl, nes JAV jau turėjo du ketvirčius iš eilės besitraukiančią ekonomiką, o tai daugiau yra vadinama technine recesija. Europos situacija labai panaši ir nors senojo žemyno valstybės dar nėra techninėje recesijoje, artimiausios analitikų prognozės varijuoja tarp įvairių, t. y. kiek geresnių ir net blogesnių, scenarijų nei šiuo metu yra JAV. Kaip bus ateityje – pamatysime, tačiau geresnį ar blogesnį scenarijų manau lems būsimos žaliavų kainos. Savo ruožtu jos įtakos infliacijos dydį ir skelbiamų palūkanų normų dydį.

Vienu ar kitu atveju remsiuosi JAV statistiniais duomenimis, nes ši valstybė yra finansų centras, kurios naujienas labiausiai seka investuotojai. O žvelgiant į paskutinius 10 kartų kada JAV ekonomika traukėsi du ketvirčius iš eilės, S&P 500 vidutiniškai krisdavo po maždaug 35 proc. nuo aukščiausio savo taško. Dar rugsėjo viduryje, kada buvo rašomas šis straipsnis, didžiausia S&P 500 kainos korekcija buvo birželio viduryje ir siekė apie 25 proc. kritimą nuo visų laikų aukštumų. Todėl statistiškai, indeksas dar turi vietos kur koreguotis.

Svarbu yra paminėti ir tai, kad ne visi analitikai sutinka, kad šiuo metu JAV jau yra recesijoje. Taip yra todėl, nes šiuo metu nedarbas JAV išlieka istoriškai žemas ir dar rugsėjį skelbtas siekė 3,7 proc. Šis skaičius jau yra kiek kilstelėjęs lyginant su dar praėjusiu mėnesiu 0,2 p.p., tačiau vis tiek išlieka istoriškai žemas. Tokia žema bedarbystė yra laikomu visišku užimtumu, kai visi norintys dirbti turi darbus. Prie tokio žemo nedarbo lygio daugiau darbdavys turi stengtis atrasti sau tinkamą darbuotoją nei darbuotojas darbdavį. Dėl šios priežasties analitikai ir nesutaria – jei jau esame recesijoje, tai turėtų ir bedarbių gretos būti kur kas didesnės, nes toks žemas nedarbas be prieš pandeminio laikotarpio buvo tik 1969 metais. Šie duomenys turėtų suprastėti jei atsirastų daugiau įmonių bankrotų dėl šiuo metu agresyviai keliamų palūkanų normų. Ar taip ir nutiks, pamatysime ateityje. Visgi, diskusija ar jau esame recesijoje ar ne užbaigs tik Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras, kuris atsižvelgęs į visų ekonominių rodiklių visumą visada skelbia oficialiai kai valstybė jau būna recesijoje.

Ar verta laukti ar investuoti dabar?

Nacionaliniam ekonominių tyrimų biurui paskelbus, kad šalis jau yra recesijoje, finansų rinka jau bus pasikoregavusi iš anksto. Taip yra todėl, nes finansų rinka neatspindi ekonomikos, o mėgina nuspėti jos būsimus rezultatus. Finansų rinka veikia tarsi vienas pirminių indikatorių perspėjantis apie galimus neramumus arba būsimą euforiją.

Tai labai svarbus momentas, ką turėtų suprasti investuotojas, nes per recesijas dauguma mano, kad jei turėčiau galimybę išsigryninti lėšas ir išlaukti šį laikotarpį su grynaisiais, rezultatas būtų kur kas geresnis. Truputėlis statistikos – jei būtų ekonomistas galintis nuspėti visas recesijas ir prieš tai turėtų galimybę turimas akcijas konvertuoti į grynuosius pinigus, jo metinis pelningumas siektų 10.7 proc., kai vidutinis pelningumas liekant akcijų turto klasėje siekia 9,7 proc. Kaip matome, pelningumas skirtųsi nedaug, tačiau suprognozuoti kada bus recesija tiksliai, misija neįmanoma. Todėl svarbu, nemėginti gaudyti  aukštumų ir žemumų, nes konvertavus akcijas į grynuosius ankščiau nei prasidėjo recesija metais ir atvirkščiai, pelningumas siektų 9 proc. Kadangi tiksliai pataikyti kada prasidės ir baigsis recesija yra sudėtinga, geriau to nedaryti, nes suklydus metinis vidutinis pelningumas nuo to tik pablogėtų 0,7 p.p. lyginant su tuo, kad būčiau nieko nedaręs.

Gal verta rizikuoti daugiau norint aplenkti infliaciją?

Dabartinę finansų rinką reiktų plačiau paanalizuoti mėginant suprasti ar blogiausia jau ateityje, nes šie metai sudėtingi ne tik investuojantiems į akcijas, tačiau ir skolos vertybinius popierius. Obligacijų rinkoje taip pat stebimas istorinis išsipardavimas. Tradicinio po 60% ir 40% paskirstyto akcijų ir obligacijų portfelio pokytis sausio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu kol kas yra neigiamas ir sudaro apie 16%. Tai yra prasčiausias tokios strategijos 2007 metų krizės.

Šaltinis: FactSet, Standard & Poor’s, Bloomberg, J.P. Morgan Asset Management.

Tai rodo, kad ir tie kurie mėgsta saugesnį investavimą, šiuo metu susiduria su emociniais išbandymais. O jei dar kreipsite dėmesį į dabartinę Lietuvos infliaciją, daugumai kyla klausimas – gal verta performuoti savo investicinį portfelį ir pradėti investuoti agresyviau, kad bent kažkas liktų? Visgi, vieną didžiausių klaidų ką šiuo metu gali padaryti investuotojas, tai mėginti aplenkti infliaciją ir prisiimti per didelę riziką nei toleruoja. Pelnas visada koreliuoja su rizika ir norint uždirbti didesnę grąžą reikės neišvengiamai prisiimti ir didesnę riziką. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu skelbiama infliacija yra praeities duomenys, todėl veiksmų reikėjo imtis ankščiau. Taip pat, istorija rodo, kad rinka nubaudžia tuos kas nesilaiko savo ilgalaikių tikslų. Vien dėl to, kad dabar aukšta infliacija negalite pradėti toleruoti didesnės rizikos ir pretenduoti į didesnį pelną, nes rinkai susvyravus daugiau nei leidžia jūsų rizikos toleravimo lygis, pradėsite fiksuoti nuostolius. Žvelgiant į istorinius duomenis apie 80 proc. laiko akcijų rinka generuoja didesnę grąžą negu infliacija, todėl nėra ko jaudintis, o geriau tuo pasinaudoti. Tam idealiai tiktų atitinkama laiko investavimo strategija ,t. y. periodinis investavimas. Galimybė išskaidyti norimą suinvestuoti sumą laike, pvz. kas mėnesį stipriai padidina tikimybę uždirbti daugiau tokiais neramiais laikais, negu prisiimti per didelę riziką norint aplenkti infliaciją ir vėliau patirti nuostolius. Žvelgiant į statistinius duomenis, S&P 500 nuo 1871 m. iki dabar atėmus infliaciją vidutiniškai generuoja 6,9 proc., o per tokį ilgą laiko tarpą būtą ir labai gilių recesijų.

Periodinis investavimas

Dabar trumpai apie periodinio investavimo galią kiek plačiau. Jei šiuo metu įtariate, kad artimiausiu metu bus daugiau neramumų nei dabar ir finansų rinka kris, galite taikyti periodinį investavimą. Tačiau kodėl? Truputėli statistikos: Jei būtumėte investavęs visą pinigų sumą 2007 m. aukščiausiame kainų taške, kaina būtų atsistačiusi po 5-kerių metų. Visgi, jei norimą suinvestuoti sumą būtumėte išskaidęs kas mėnesį – kaina būtų atsistačiusi po 2-jų metų ir šiuo metu pelningumas siektų kiek daugiau nei 100 proc.

Apibendrinimas

Tikras investuotojas supranta, kad recesija ateina ir išeina, o galimiems svyravimams privalo būti pasiruošęs. Tam investuotojas iš anksto turi žinoti kokią riziką toleruoja ir iš kokių turto klasių jo investicinis portfelis bus sudarytas. Žvelgiant į statistinius duomenis, atspėti kada bus recesija nėra realu, todėl to padaryti nesistenkite. Statistika rodo, kad nesilaikančius iš anksto numatytos investavimo strategijos ir investavimo periodiškumo, finansų rinka skaudžiai baudžia. Tuo tarpu dėl dabartinės didelės infliacijos daug galvos sukti nereikėtų, nes net ir nieko nedarant ir tęsiant savo iš anksto suplanuotą investavimo strategiją, remiantis statistiniais duomenimis, uždirbsite. O sukantiems galvą ar šiuo metu verta investuoti, siūlyčiau taikyti periodinį investavimą, kuris neramiais laikais visada pasiteisina.

Straipsnis buvo spausdintas spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ Nr. 10 (176) numeryje.

Investicinio portfelio formavimas

fxcm

Sūlome sudalyvauti viename iš mūsų nemokamų video seminarų „Investicinio portfelio formavimas“. Registraciją ir platesnę informaciją apie seminarą rasite čia.

Seminaras skirtas pardedantiesiems, kurie planuoja formuoti individualų investicinį portfelį, tačiau nežino kaip tai padaryti. Seminare bus paaiškinami visi etapai į ką būtina atsižvelgti formuojant investicinį portfelį ir atliekami praktiškai, kad dalyvis po seminaro pilnai mokėtų susiformuoti savo asmeninį portfelį. Taip pat, seminaro eigoje ir seminarui pasibaigus galėsite tiesiogiai bendrauti su finansų makleriu ir užduoti aktualius klausimus.

Seminaro metu bus daromas video įrašas, kuris pasieks užsiregistravusius sekančią dieną. Seminarai organizuojami nuotoliniu būdu ir yra nemokami. Būtina išankstinė registracija, kurią rasite čia.

Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.

Jums taip pat gali būti įdomu

Susikurkite investicinį portfelį

Investavimo platformos pagalba

Išbandyti
Mes socialiniuose tinkluose