COVID-19 vakciną kuriančios farmacijos kompanijos

2020-08-13

Farmacijos įmonės, kuriančios vakciną nuo COVID-19, pandemijos metu investuotojams teikė pozityvius lūkesčius. Išrasti vakciną besivaržančių įmonių akcijos per 2020 m. pirmąjį pusmetį išaugo iki neregėtų aukštumų. Ar smulkiesiems investuotojams verta bandyti įšokti į šį traukinį?

Amerikiečių bendrovės „Novavax“ įmonės vertė išaugo 26 kartus, nuo maždaug 300 mln. JAV dolerių šių metų pradžioje iki 8 mlrd. JAV dolerių rugpjūčio mėnesį. „Moderna“ įmonės vertė padidėjo 4 kartus nuo 8 mlrd. iki 32 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu vokiečių biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ įmonės rinkos vertė išsipūtė iki 20 mlrd. JAV dolerių.

Mėnesiais skaičiuojamos vakcinos išradimo varžybos tapo lyg žirgų lenktynės. Šiuo metu per 23 bendroves vykdoma apie 100 skirtingų COVID-19 vakcinos kūrimo projektų. Vis dėlto, tik keletas kandidatų spėjo patekti į klinikinius tyrimus. Naujos vakcinos sukūrimas yra brangus, sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis šimtų milijonų dolerių ir ilgų bandymų siekiant išsiaiškinti, ar vakcina yra saugi ir veiksminga. Todėl išlieka vienas klausimas: kuri farmacijos įmonė bus pirmoji, išradusi vakciną nuo SARS-CoV-2 ir sėkmingai ją paleidusi į rinką? Ar investuotojų optimizmas pasiteisins, ir ar vakcina tikrai bus išrasta?

Viena lyderiaujančių COVID-19 vakcinos kūrėjų – „Moderna“. Šios farmacinės bendrovės akcijos kaina staigiai kilo vasario gale, kuomet „Moderna“ tik paskelbė dirbsianti ties vakcinos sukūrimu. „Moderna“ neįtikėtinu greičiu inicijavo pirmos fazės klinikinį tyrimą – kovo 16 dieną. Bendrovės akcijos kaina per dvi dienas tuomet pakilo 19 %. Sekant geroms naujienoms, „Nasdaq“ pranešė įtrauksiantis „Moderna“ į „Nasdaq-100“ sąrašą liepos 20 dieną. Tą dieną akcijos kaina kilo 9,3 %. Birželio gale „Moderna“ jau testavo vakciną trečiojoje klinikinių tyrimų stadijoje.

„Modernos“ sėkmė priklausė nuo kuriamos vakcinos tipo – mRNR – jos efektyvumo ir gamybos proceso. Ši vakcina išmoko kūną gaminti S tipo klasės baltymus, randamus ant SARS-CoV-2 viruso paviršiaus, galiausiai juos atpažinti ir gaminti antikūnus, padedančius kovoti su COVID-19. Beje, COVID-19 vakcinos veiksmingumas buvo patvirtintas skirtingose šalyse, o dabar vakcina yra testuojama 30, 000 pacientų visame pasaulyje.

Pagaminti mRNR tipo vakciną užtrunka daug greičiau nei kito tipo vakcinas, todėl tai leidžia paspartinti masinę mRNR vakcinos gamybą.
Vienintelė „Moderna“ bendrovės problema – kaina. „Moderna“ yra mažo kapitalo biotechnologijų bendrovė, kuriai yra sudėtinga konkuruoti kainų kare su didelėmis farmacijos korporacijomis. „Moderna“ tikisi parduoti vieną vakcinos dozę už 40 – 50 JAV dolerių. Tikėtina, kad net ir to nepavyks išpildyti, tad vakcina gali kainuoti ir brangiau. Tuo tarpu kitos farmacijos įmonės žada pardavinėti vakcinas už 20 JAV dolerių. Tai, anot analitikų, „Moderna“ strategijai nėra palanku.

Svarbu paminėti, kad „Moderna“ neturi jokių kitų produktų savo portfelyje, todėl nepasisekus išrasti COVID-19 vakcinos įmonės vertė turėtų kristi. Kitu atveju, akcijos kaina galėtų dar labiau išaugti. Nors trumpalaikėje perspektyvoje „Moderna“ dar turi potencialo, tačiau visos viltys šiuo metu dedamos tik į mRNR-1273.Nuo šių metų pradžios „Moderna“ akcijos kaina kilo 284 %. Ar Moderna bendrovei pasiseks laimėti šias varžybas, turėtų paaiškėti tik šių metų gale.

„Pfizer“ korporacija kartu su „BioNTech“ siekia imituoti „Moderna“ principu kuriamą mRNR vakciną, dar žinomą kaip BNT162b1. Šios įmonės vasarą kartu įžengė į antrą, ir kiek vėliau į trečią klinikinių tyrimų stadijas. Pastaroji šiuo metu yra įtraukusi 30, 000 savanorių. 

Šiuo bendradarbiavimu siekiama kurti ir gaminti vakciną Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje. Pirma, „BioNTech“ tieks klinikines vakcinas Europoje. Antra, „Pfizer“ ir „BioNTech“ plės gamybą globaliu mastu. Taip pat, „Pfizer“ planuoja prisidėti prie vakcinos išradimo suteikiant reikalingą finansavimą ir teisinę pagalbą. Anot apžvalgininkų, „Pfizer“ jau yra skyrusi 500 mln. dolerių paramą „BioNTech“ bendrovei.
Pirmuose klinikiniuose tyrimuose BNT162b1 vakcina įrodė esanti veiksminga – ji sukuria neutralizuojančius antikūnus, padedančius organizmui kovoti su COVID-19 infekcija.

Pagrindinis skirtumas tarp „Moderna“ ir „Pfizer“ kuriamų vakcinų – tai pacientui suleidžiama dozė.
Liepos 27 d. „Pfizer“ pranešė spaudai, kad BNT162b1 mRNR sugebėjo sukelti imuninį atsaką į virusą trigubai mažesnėmis dozėmis nei „Moderna“ kuriama mRNR-1237 kuriama vakcina. Tą dieną „Pfizer“ akcijos kaina kilo 4,4 %, o „BioNTech“ – 13,7 %.

Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos „Pfizer“ ir „BioNTech“ galėtų pagaminti apie 100 milijonų dozių, o iki 2021 m. pabaigos – kiek daugiau nei 1 milijardą. Be to, „Pfizer“ su „BioNTech“ savo arsenale turi dar bent tris kitas mRNR molekules, todėl į šių įmonių bendradarbiavimą dedama daug vilčių. Negana to, JAV vyriausybė pasirašė 1,95 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį su „Pfizer“ tiekti 100 milijonų „vienetų“ savo šalies piliečiams. Tiekimo sutartys sudarytos ir su Kanada, Japonija bei Jungtine Karalyste.
Vienos vakcinos dozė, pagal susitarimą, šalių vyriausybėms turėtų kainuoti apie 19,5 JAV dolerio.

Vis dėlto, nepaisant gerų naujienų, analitikai mano, kad šioms kompanijos išrasti vakciną dar anksti. Ar „Pfizer“ ir „BioNTech“ pavyks išrasti vakciną šiais metais turėtų paaiškėti tik po sekančio klinikinio tyrimo rezultatų.
Nuo šių metų pradžios „Pfizer“ akcijos kaina yra nukritusi 2,9 %, o vokiečių „BioNTech“ bendrovės kilo 102 %.

Britų farmacijos gigantė „AstraZeneca“ taip pat dirba ties COVID-19 vakcinos išradimu. Ši bendrovė bendradarbiauja kartu su Oksfordo universitetu Jungtinėje Karalystėje, jų kuriama vakcina – AZD1222.
AZD1222 – tai rekombinantinis viruso vektorius, kurio technologiją balandžio mėnesį Oksfordo universitetas licencijavo „AstraZeneca“ bendrovei. Pirmieji klinikiniai tyrimai su AZD1222 pradėti vykdyti gegužės mėnesį Jungtinėje Karalystėje, o po teigiamų rezultatų birželio mėnesį inicijuoti ir trečios fazės klinikiniai tyrimai Brazilijoje.

PSO pranešė, kad AZD1222 yra viena lyderiaujančių kandidatų vakcinos varžybose. Tikimasi, kad ji rinką pasieks jau 2020 m. gale.
Jungtinės Amerikos Valstijos su „AstraZeneca“ ir Oksfordo universitetu pasirašė 1,2 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl 300 milijonų dozių tiekimo. Europos Sąjunga taip pat sutiko įsigyti bent 300 milijonų dozių. Akcijos kainai šios sutartys įtakos nedarė.

Bendrovė paskelbė, kad viena vakcinos dozė Europoje turėtų kainuoti apie 2,8 JAV dolerio, Pietų Amerikoje apie 4 dolerius, o Indijoje – 3. Nors tiksli vakcinos kaina kituose regionuose nebuvo atskleista, manoma, kad pasaulio rinkoje ši vakcina turėtų būti pigiausias „šūvis“.
Ar šis „šūvis“, kaip žadama „AstraZeneca“ ir Oksfordo bendradarbiavimo sutartyje, pasieks rinką greitu metu, sužinosime šiais metais.
Nuo šių metų pradžios „AstraZeneca“ akcijos kaina kilo 11 %. 

Vasario mėnesį „Johnson & Johnson“ tapo viena pirmųjų farmacijos bendrovių, paskelbusių dirbsianti ties vakcinos sukūrimu. Iš pradžių, ji planavo pradėti testavimus su žmonėmis tik 2020 m. rugsėjį, tačiau šie planai buvo pagreitinti iki birželio mėnesio. J&J vasaros pradžioje jau vykdė 1/2a stadijos testavimus. Akivaizdu, kad vienas didžiausių šios farmacijos bendrovės pranašumų – tai būti farmacijos konglomeratu.

„Johnson & Johnson“ turi didelę patirtį vaistų gamyboje, todėl pagaminti 1 mlrd. dozių šiai farmacijos bendrovei nėra neišsprendžiama užduotis. „Johnson & Johnson“ pasižadėjo pagaminti 1 mlrd. dozių JAV vyriausybei iki 2021 m. pradžios, o už šį sandorį sumokėta 1 mlrd. JAV dolerių. Pasirodžius šioms žinioms spaudoje, „Johnson & Johnson“ akcijos kaina kilo 0,7 %.

„Johnson & Johnson“ testuojama vakcina – Ad26.COV2.S. Kol kas šios molekulės sudėtis nebuvo atskleista. Panašu, kad „Johnson & Johnson“ atsilieka šiose „žirgų lenktynėse“, tačiau bendrovė juda pirmyn ir formuoja partnerystes su JAV sveikatos ir žmonių apsaugos departamentu. Taip pat, J&J plečia vakcinos gamybos apimtis.

Nuo šių metų pradžios „Johnson & Johnson“ akcijos kaina augo 1,46 %.   

Šiose varžybose išdygo daug kam negirdėta biofarmacijos įmonė – „Novavax“. „Novavax“ dar nėra paleidusi jokios vakcinos į prekybą, tačiau pirmieji klinikiniai tyrimai įrodė, kad šios įmonės kuriama vakcina NVX‑CoV2373 neįtikėtinai efektyvi. Šis optimizmas pasiteisino – nuo šių metų pradžios įmonės akcijos kaina pakilo 3,600%.

Pirmojo klinikinio tyrimo duomenimis, NVX‑CoV2373 sužadina žmogaus organizmą gaminti T limfocitus bei antikūnus, kovojančius su infekcija. Pozityvūs rezultatai suteikė šiai bendrovei galimybę sudaryti 1,6 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimo sutartį su JAV vyriausybe. Visus šiuos pinigus „Novavax“ išleis vakcinos tyrimams ir galiausiai skirs pagaminti 100 mln. dozių iki 2021 m. pradžios.

„Novavax”bendradarbiauja su „Emergent Biosolutions“ (tikeris: EBS), viena amerikiečių vakcinos gamintojų ir plėtotojų, kurios akcijos kaina nuo šių metų pradžios augo įspūdingus 147 %. Jeigu „Novavax“ vakcina pasirodys esanti saugi, kitą mėnesį šios dvi bendrovės inicijuos 2/3 stadijos klinikinius tyrimus.

Kol kas investuotojams dar anksti spręsti, ar šios bendrovės rekombinantinių baltymų principu kuriama vakcina NVX‑CoV2373 sulauks FDA bei EMA vaistų agentūros patvirtinimo. Iki validžių išvadų reikia sulaukti trečios stadijos klinikinių tyrimų pabaigos.

Visų nuostabai, dvi farmacijos gigantės – „Sanofi“ ir „GlaxoSmithKline“ – susivienijo atrasti vakciną nuo SARS-CoV-2. „GlaxoSmithKline“ vasario mėnesį sudarė bendradarbiavimo sutartį su kinų bendrove „Clover Biopharmaceuticals“, kuriuo siekiama ištestuoti pirmą vakcinos kandidatą, o „Sanofi“ įsitraukė į šią partnerystę pasiūlydama patobulintą COVID-19 vakcinos versiją.

Šios trys įmonės kurs baltyminius viruso „priedus“, kurie sužadina organizmo imunitetą apsiginti nuo viruso. Kol kas nepanašu, kad šios kompanijos bus pirmosios išradusios COVID-19 vakciną, kadangi jų klinikiniai tyrimai dar tik bus predadami. Vis dėlto, JAV dviem bendrovėms skirs 2,1 mlrd. dolerių vakcinos nuo COVID-19 kūrimui spartinti. JAV skirtos lėšos pagal „Operation Warp Speed“ projektą „padės finansuoti vakcinos kūrimo veiklą ir užtikrinti „Sanofi“ bei GSK gamybos pajėgumus Jungtinėse Valstijose, taip bus reikšmingai padidintas pagamintų dozių kiekis“, teigė bendrovės.

Kita farmacijos bendrovė, naudojanti DNR technologiją, skirtą pažaboti viruso plitimą, yra „Inovio“. „Inovio“ pranešė pirmo klinikinio tyrimo rezultatus birželio pabaigoje, o rugsėjo gale įžengs į vadinamąją 2/3 stadiją su tikslu ištestuoti vakciną didesnėje žmonių populiacijoje.  

Nors „Inovio“ ir naudoja išskirtinę vakcinos technologiją, kompanija susiduria su dviem iššūkiais. Visų pirma, „Inovio“ spėjo išeikvoti vieną iš savo ankstyvųjų vakcinos kandidatų, kuris nepasiteisino, tačiau taip pat atsilieka prieš varžovus klinikiniuose tyrimuose. Antra, nors „Inovio“ rezultatai buvo teigiami, kompanija nesugebėjo pateikti tikslių klinikinio tyrimo rezultatų. Tai palieka daug klausimų ir dvejonių, ar vakcina tikrai galėtų būti veiksminga.
Nepaisant abejonių, investuotojai deda daug vilčių į šį vaistą – nuo šių metų pradžios Inovio akcijos kaina kilo 560 %.

Kokia yra tikimybė išrasti vakciną?

Nors dabartinė pandemija yra jau trečias koronaviruso protrūkis 21-ajame amžiuje, nuo pirmųjų dviejų koronavirusų – SARS ir MERS – iki šiol nėra patvirtintos vakcinos.

Kol kas nėra jokios garantijos, kad vakcina nuo koronoviruso bus atrasta, todėl svarbu prisiminti, kad vidutiniškai naujo vaisto tyrimai gali trukti iki 15 metų. Vis dėlto, pandemija privertė mokslininkus ir farmacijos bendroves paspartinti vakcinų bandymų etapus. Beje, nors Rusija skelbia įregistravusi pirmąją pasaulyje vakciną nuo COVID-19, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje ji nebus prieinama.

Pagal JAV maisto ir vaistų priežiūros tarnybos reguliacinės administracinės institucijos FDA apskaičiavimus, 70 % vaistų pasiekia antrą klinikinių tyrimų stadiją. Iš šių vaistų tik 33 % patenka į kitą etapą. Trečiojoje klinikinių tyrimų stadijoje apie 25 vaistai (ir vakcinos) sulaukia patvirtinimo. Tai reiškia, kad iš šimto tiriamų vakcinų tik kelios galėtų sulaukti sėkmės.

Panašu, kad vakciną kuriančioms farmacijos įmonėms kliūva padidintas dėmesys, tačiau smulkūs investuotojai vis dar gali tikėtis įšokti į šį nuvažiuojantį traukinį. Šiuo metu viena potencialiausių bendrovių išlieka „AstraZeneca“, tačiau „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“ šiose lenktynėse vis artėja prie finišo linijos. Norint sėkmingai investuoti į šias bendroves, reikia atidžiai stebėti klinikinių tyrimų eigą ir pasverti įmonės portfelį. Vis dėlto, sunku tikėtis būti gudresniam už kitus – profesionalūs investuotojai yra atitinkamai įvertinę šias akcijas.

Primename, kad tai nėra investavimo rekomendacija. Prieš atliekant investicinius sprendimus būtina pasitarti su finansų konsultantu.

Straipsnis spausdintas 2020 m. Rugsėjo mėn. „Investuok“ žurnalo numeryje.

Jums taip pat gali būti įdomu

Sudarykite investavimo portfelį

"IB TWS" platformos pagalba

Išbandyti
Mes socialiniuose tinkluose