Apmirusi „IPO“ rinka
Sudėtingi metai finansų rinkose privertė daugelį kompanijų, besiruošiančių žengti į akcijų biržas, koreguoti arba visai atidėti tokius planus. Dėl visiškai pasikeitusios centrinių bankų politikos, kuri sparčiai pakėlė iki tol istoriniuose žemumose buvusias palūkanas, rinkos dalyviai turėjo perskaičiuoti kompanijų įverčius ir, ko gero, ilgam pamiršti laikus, kai milijardinius pirminius viešuosius akcijų siūlymus („IPO“) sėkmingai sugebėdavo surengti įmonės dar tik bežadančios gauti pirmąsias pajamas.
Remiantis „Renaissance Capital“ duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius pasaulio akcijų biržose iš viso surengti 1254 kompanijų „IPO“. Per juos iš viso išplatinta akcijų už 144,20 mlrd. JAV dolerių. Tai yra atitinkamai 46,5% ir 69,7% mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Per rekordinius tris pirmus 2021 metų ketvirčius „IPO“ skaičius siekė 2343 per kuriuos buvo pritraukta 476,3 mlrd. JAV dolerių.
Itin stipriai aktyvumas sumažėjo JAV rinkose. Šalies akcijų biržose per pirmus devynis mėnesius įgyvendinti 126 „IPO“, kuriuose parduota akcijų už 17,65 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2021 metais JAV biržose vertybinius popierius listingavo 673 kompanijos, pardavusios akcijų iš viso už 217,22 mlrd. JAV dolerių. Europos biržose aktyvumas krito kiek mažiau, nei JAV. Pasak „Renaissance Capital“, per tris ketvirčius regiono valstybėse įvyko 178 „IPO“, kai prieš metus jų skaičius siekė 438.
Istorinis „Porsche“ debiutas
Nepaisant tokio aktyvumo sumažėjimo, buvo ir nemažai dėmesio sulaukusių į biržas atėjusių kompanijų Viena iš tokių – prabangių automobilių gamintoja „Porsche AG“, kurios įvykdytą „IPO“ šiais metais galima laikyti įsimintiniausiu tiek Eurųopoje, tiek visame pasaulyje. Tai – didžiausias akcijų siūlymas Eurųopos akcijų biržose nuo 1999 metų, kai biržoje buvo listinguotos Italijos energetikos bendrovės „Enel“ akcijos. Vokietijoje pagal „IPO
dydį „Porsche“ per visą šalies istoriją nusileido tik 1996 metais biržoje debiutavusiai telekomunikacijų gigantei „Deutsche Telekom“.
„Porsche“ akcijos per „IPO“ buvo išplatintos po 82,50 eurų. Iš viso buvo parduota apie 25% visų „Porsche AG“ kompanijos akcijų. Šią dalį akcijų pardavė bendrovę valdanti „Volkswagen“, kuri apie 50% visos gautos sumos akcininkams išmokės specialių dividendų pavidalu. Planuojama, kad dividendai, kurie turėtų siekti net 19,06 eurų akcijai, bus išmokėti jau kitų metų pradžioje. Sprendimą dėl dividendų mokėjimo priims akcininkai per gruodžio 16 dieną vyksiantį susitikimą. Likusią dalį lėšų „Volkswagen“ skirs elektromobilių gamybos veiklos vystymui. Iš viso „Volkswagen“ per IPO už akcijų pardavimą gavo apie 19,2 mlrd. eurų. Palyginimui, praėjusiais metais didžiausią „IPO“ Eurųopoje įvykdė Lenkijos bendrovė „InPost“, kuri išplatino akcijas už 3,2 mlrd. eurų, visą bendrovę įvertinus apie 8 mlrd. eurų. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, „Volkswagen“ parduodamomis akcijomis susidomėjo itin daug užsienio investuotojų. „Porsche“ vertybinių popierių platinime dalyvavo daug institucinių investuotojų iš viso pasaulio regionų. Tarp akcijų pirkėjų buvo tokie investuotojai, kaip „T Rowe Price“, „Qatar Investment Authority“. Susidomėjimą išreiškė „Red Bull“ įkūrėjas D. Mateschitz, „LVHM“ vadovas B. Arnault ir kt.
„Porsche AG“ akcijų prekyba biržoje buvo pradėta rugsėjo 30 dieną. Per laikotarpį nuo prekybos pradžios iki lapkričio 23 dienos vertybiniai popieriai pabrango net 30%. Už juos straipsnio rengimo metu buvo mokama po 109 eurus, o visai įmonei suteikiama net beveik 100 mlrd. eurų siekianti rinkos kapitalizacija. „Porsche AG“ išleistų akcijų kiekis yra simbolinis ir siekia 911 mln. vienetų („Porsche“ 911 modelis). Toks akcijų kainos šuolis bendrovę pavertė brangiausiai vertinama automobilių gamintoja Europoje. „Porsche“ pralenkė net pačią „Volkswagen“. Pastarosios rinkos kapitalizacija sudaro 82,85 mlrd. eurų. Trečia pagal rinkos vertę Eurųopoje yra „Mercedez-Benz,“ kuri yra vertinama 66,57 mlrd. eurų. Ketvirtoje ir penktoje vietose rikiuojasi „BMW“ ir „Ferrari“ kurių rinkos vertės atitinkamai sudaro 55,42 ir 51,35 mlrd. eurų.
Tiesa, vertinant pagal praėjusių laikotarpių finansinius rezultatus, „Volkswagen“ pirmauja užtikrintai. Ji praėjusiais metais sugeneravo 250,2 mlrd. eurų pardavimus ir uždirbo 14,84 mlrd. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu „Porsche“ pajamos 2021 metais siekė 33,14 mlrd. eurų, o grynasis pelnas – 4 mlrd. eurų. „Porsche“ per 2021 finansinius metus iš viso pardavė 301,91 tūkst. automobilių, t.y. 11% daugiau nei per 2020 metus. Daugiausiai iš jų teko „Macan“ modeliui – 83,07 tūkst. vienetų. Per pirmą šių metų pusmetį „Porsche“ sugeneravo 17,92 mlrd. EURŲ siekiančius pardavimus ir uždirbo 3,48 mlrd. EURŲ veiklos pelno. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atitinkamai buvo registruotas 19,4% ir 16,9% siekiantis augimas. Per pirmus šešis mėnesius buvo parduota 145,86 tūkst. automobilių.
Didžiausias šių metų „IPO“ JAV biržose
Didžiausią „IPO“ JAV biržose šiais metais surengė draudimo paslaugas teikianti kompanija „Corebridge Financial“. Siūlymas nebuvo itin įsimintinas ir plačiai nenuskambėjo. „IPO“ dydis, nors ir nemažas, tačiau, kaip didžiausias metų siūlymas, buvo gerokai mažesnis nei, pavyzdžiui, praėjusiais metais, kai elektromobilių gamintoja „Rivian Automotive“ pardavė akcijų už beveik 12 mlrd. JAV dolerių.
„Corebridge Financial“ iš viso investuotojams pasiūlė 80 mln. akcijų po 21 JAV dolerius, t.y. bendrai per „IPO“ išplatinta vertybinių popierių už 1,68 mlrd. JAV dolerių. Akcijos buvo parduotos ties žemiausiu kainos siūlymo rėžiu, kuris sudarė 21 – 24 JAV dolerių. Lapkričio 22 dieną už akcijas rinkoje buvo mokama po 22,15 JAV dolerių, visa įmonė rinkoje buvo vertinama 14,30 mlrd. AV dolerių. „Corebridge Financial“ per trečią ketvirtį sugeneravo 7,14 mlrd. JAV dolerių pajamų ir uždirbo 2,35 mlrd. JAV dolerių pelno. Per pirmus tris ketvirčius bendrovės pajamos siekė 22,81 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 8,71 mlrd. JAV dolerių.
„Mobileye Global“ „sėkmė“
Ir sėkmės, ir kartu nesėkmės istorija gali pasigirti JAV technologijų įmonė „Intel“ į biržą šiais metais išleidusi dalį jai priklausančios autonominio vairavimo sprendimų technologijas kuriančios bendrovės “Mobileye Global”. akcijų Kompanijos įvykdytas “IPO” tapo vienu didžiausiu JAV biržose šiais metais. Bendrovės akcijos buvo išplatintos po 21 JAV dolerį, nors numatytas platinimo kainos rėžis siekė 18 – 20 JAV dolerių. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, nuo metų pradžios iki „Mobileye“ siūlymo, vos apie 2% įvykdytų „IPO“ JAV biržose buvo įkainoti didesne kaina nei prieš platinimą nustatytos tikslinės akcijos kainos siūlymo ribos.
„Intel“ iš viso pardavė 41 mln. „Mobileye“ akcijų už 861 mln. JAV dolerių. Bendrovės vertybiniai popieriai buvo listinguoti „Nasdaq“ biržoje. Jau pirmą prekybos dieną akcijų kaina buvo šoktelėjusi iki 29,59 JAV dolerių ir užsidarė ties 27,40 JAV dolerių lygiu, t.y. apie 30% aukščiau akcijų išplatinimo kainos. Straipsnio rengimu metu už akcijas buvo mokama 29,55 JAV dolerių (lapkričio 22 d.)
„Mobileye“ rinkos kapitalizacija sudaro 23,26 mlrd. JAV dolerių. 2021 metais kompanija sugeneravo 1,38 mlrd. JAV dolerių siekiančius pardavimus ir patyrė 75 mln. JAV dolerių nuostolių. Per antrą šių metų ketvirtį pajamos siekė 460 mln. JAV dolerių ir buvo 41% didesnės nei prieš metus, o grynasis nuostolis susitraukė apie 14 mln. JAV dolerių ir sudarė 7 mln. JAV dolerių. Pasak kompanijos, „Mobileye“ sukurtos vairavimo asistavimo sistemos yra naudojamos daugiau nei 125 mln. transporto priemonių visame pasaulyje, o 2030 metais, tikimasi, kad jų skaičius viršys 270 mln.
Įdomu tai, jog „Mobileye biržoje jau nėra naujokė. „Mobileye Global“ buvo įkurta dar 1999 metais ir viešai listinguota JAV akcijų biržoje 2014 metais. Praėjus trims metams „Intel“ įsigijo kompaniją už ją sumokėjusi 15,30 mlrd. JAV dolerių. Praėjus kiek daugiau nei keliems metams po įsigijimo ir besitęsiant bulių rinkai JAV biržose, „Intel“ planavo „Mobileye“ biržoje listinguoti su net 50 mlrd. JAV dolerių siekiančia kapitalizacija, tiesa, kortas gerokai pamaišė visiškai šiais metais pasikeitusi situacija rinkose, gerokai sumažinusi kompanijų įverčius.
Nebedominanti Londono akcijų birža
Londono akcijų birža po „Brexit“ prarado nemažai susidomėjimo iš įmonių, norinčių savo akcijas viešai pasiūlyti investuotojams. Apskritai šie metai Londono akcijų biržoje įvykdytų „IPO“ atžvilgiu buvo prasčiausi istorijoje. Susidomėjimo nuosmukį Londonu, kaip, jau ko gero galime teigti, buvusiu Europos žemyno finansų centru, gerai iliustruoja ir šių metų didžiausio viešojo akcijų siūlymo dydis.
Didžiausią „IPO“ Jungtinėje Karalystėje surengė naftos ir gamtinių dujų bendrovė „Ithaca Energy Inc.“. Kompanija išplatino akcijas ties žemiausia numatyta „IPO“ kainos rėžio riba, t.y. po 2,5 svaro sterlingo ir iš viso pritraukė 288 mln. svarų sterlingų. „Ithaca Energy Inc.“ per „IPO“ kompanija buvo įvertinta 2,45 mlrd. svarų sterlingų Ties aukščiausia platinimo kainos rėžio riba įmonės vertė siektų 3,10 mlrd. svarų sterlingų. Deja, bet pirma prekybos diena biržoje, kaip ir „“IPO“ apkarto. Lapkričio 10 dieną pirmą kartą pradėti prekiauti „Ithaca Energy Inc.“ vertybiniai popieriai sesiją užbaigė 6% žemiau akcijų išplatinimo kainos, o iki lapkričio 23 d. buvo atpigę apie 20%.
„Ithaca Energy“ patenka į Jungtinės Karalystės energetikos kompanijų dešimtuką išgaunančių daugiausiai naftos. Bendrovė išgauna apie 67 tūkst. barelių per dieną naftos. „Ithaca Energy“ veiklą vykdo Šiaurės jūroje. Per pirmą šių metų pusmetį bendrovės pajamos siekė 1,14 mlrd. JAV dolerių.
Baterijų gamintoja iš P. Korėjos
Sausio mėnesį „IPO“ įgyvendinusi Pietų Korėjos baterijų gamintoja „LG Energy Solution“ tapo didžiausia šalies kompanija pagal per pirminį viešąjį akcijų siūlymą parduotas akcijas. Iš viso bendrovė akcijų pardavė už 12,8 trln. Pietų Korėjos vonų, t.y. apie 9,5 mlrd. JAV dolerių pagal straipsnio rengimu metu esantį kursą (lapkričio 23 d. už JAV dolerį buvo galima gauti 1353 vonų). „LG Energy Solution“ siūlymas daugiau nei 2,5 karto pralenkė iki tol didžiausią „IPO“ surengusią „Samsung Life Insurance“, kuri 2010 metais akcijų pardavė už 4,8 trln. vonų.
„LG Energy Solution“ akcijas išplatino po 300 tūkst. vonų, visą bendrovę įvertinant 70,2 trln. vonų (apie 52 mlrd. JAV dolerių). Pirmos prekybos dieną akcijų kaina vienu metu buvo šoktelėjusi beveik dvigubai. Investuotojai šiuo „IPO“ buvo itin susidomėję. Remiantis „Reuters“ duomenimis, gautų pasiūlymų įsigyti platinimas akcijas vertė daugiau nei 2 tūkst. kartų viršijo platinamų akcijų vertę. Nuo „IPO“ kainos „LG Energy Solution“ akcijų kaina iki lapkričio 23 d. buvo pakilusi 87%. Bendrovė šiuo metu yra antra pagal rinkos kapitalizaciją šalies kompanija po „Samsung Electronics“. „LG Energy Solutions“ užima daugiau nei 20% elektromobilių baterijų rinkos. Kompanija tiekia baterijas „Tesla“, „General Motors“, „Volkswagen“ ir kitiems automobilių gamintojams.
Laukiamiausi kitų metų debiutai
„Stripe“ – apievienos didžiausių privačios finansinių technologijų kompanijos planus žengti į biržą jau yra kalbama senokai. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad „Stripe“ akcijas pasiūlys investuotojams jau antroje šių metų pusėje, tačiau pati kompanija indikavo, kad „IPO“ surengti neskuba. Vis dėlto, analitikų vertinimu, „Stripe“ biržoje turėtų atsidurti jau kitais metais dėl kai kuriems darbuotojams suteiktų nemokamų akcijų ir opcionų kontraktų termino pabaigos.
Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad „Stripe“ vertė pirminio viešojo akcijų siūlymo metu galėtų viršyti ir 100 mlrd. JAV dolerių. Per 2021 metų kovo mėnesį įvykusi finansavimo etapą kompanija pritraukė 600 mln. JAV dolerių investicijų ir buvo įvertinta 95 mlrd. JAV dolerių verte. Tiesa, „Wall Street Journal“ duomenimis, kompanijos vertė pagal vidinius vertinimus jau krito apie 30% dėl pasikeitusios situacijos rinkose.
„Stripe“ yra vertinama tikrai pelnytai. Bendrovė įspūdingai augina apdorojamų mokėjimų apimtis, pajamas ir kitus finansinius rezultatus. Įvairiais vertinimais, internetinių mokėjimų apdorojimo rinkoje „Stripe“ užimama dalis sudaro kiek mažiau nei 19%. Pagal užimamą šios rinkos dalį „Stripe“ atsilieka tik nuo „PayPal“, kurios rinkos kapitalizacija šiuo metu siekia apie 93 mlrd. JAV dolerių. „PayPal“ praėjusiais metais sugeneravo 25,56 mlrd. JAV dolerių siekiančius pardavimus. „Stripe“ pajamos siekė apie 12 mlrd. JAV dolerių.
„Instacart“. JAV ir Kanadoje veikianti maisto prekių pristatymo platforma „Instacart“ planavo įgyvendinti „IPO“ šių metų paskutinį ketvirtį, tačiau dėl suprantamos situacijos taip pat tokius planus atidėjo kitiems metams.„Instacart“ jau gegužę buvo pateikusi pirminius akcijų siūlymo dokumentus JAV biržų ir vertybinių popierių komisijai.Per pastaruosius metus bendrovės vertinimas rinkoje taip pat neišvengiamai buvo gerokai pakoreguotas. Tam daug įtakos turėjo ir iš esmės pasibaigusi pandemija, kurios metu pristatymo paslaugas teikiančios kompanijos mėgavosi stipriai augusia paklausa. Tiesa, užsakymų augimo tempas sulėtėjo, nors ir išlieka pakankamai didelis, ko neprognozavo daugelis analitikų. Pavyzdžiui, vienos didžiausių JAV maisto pristatymo kompanijos „DoorDash“ gautų užsakymų apimtys trečią ketvirtį buvo didžiausios kompanijos istorijoje ir per metus paaugo net 27%. Tiesa, kompanijos akcijos šiais metais atpigo beveik 64%.
“Instacart“, kuri specializuojasi maisto prekių, o ne restoranuose pagamintų patiekalų, pristatyme, vertė liepos mėnesį buvo sumažinta iki 15 mlrd. JAV dolerių. Tai yra gerokai mažiau nei per 2021 metų kovo mėnesį vykusį privatų finansavimo etapą, kai bendrovė buvo įvertinta net 39 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant sumažėjusio įverčio, įmonė toliau stipriai augina pajamas. Antrą šių metų ketvirtį pardavimai siekė 621 mln. JAV dolerių ir buvo 39% didesni nei prieš metus. Palyginimui, „DoorDash“ pajamos per atitinkamą laikotarpį siekė 1,61 mlrd. JAV dolerių ir buvo 10% didesnės nei prieš metus.
„Klarna“. Švedijos finansinių technologijų kompanija „Klarna“ dar praėjusiais metais buvo įvardijama, kaip viena didžiausių Europos šalių fintech bendrovių, kurio debiuto buvo laukiama ir biržoje. Tiesa, kompanija nuo piko „nuvertėjo” jau net 85%. Per praėjusį finansavimo etapą, kuris buvo vykdomas šių metų liepą, bendrovė pritraukė 800 mln. JAV dolerių investicijų su 6,7 mlrd. JAV bendra kompanijos verte. Prieš metus, t.y. 2021 metų birželį, „Klarna“ buvo vertinama net 45,6 mlrd. JAV dolerių.
„Klarna“ buvo įkurta 2005 metais. Bendrovės pagrindinė paslauga yra atidėto mokėjimo finansavimas, kuris suteikia pirkėjams galimybę susimokėti už pirkinius internete dalimis (angl. buy now, pay later), išskaidant visą pirkinio sumą per pasirinktą laikotarpį. Bendrovėje gegužės mėnesį dirbo apie 7 tūkst. darbuotojų, tiesa, vėliau kompanija pranešė, jog darbuotojų skaičių mažins bent 10%. 2021 metais „Klarna“ sugeneravo 1,42 mlrd. JAV dolerių siekiančias pajamas, t.y. 32% daugiau nei prieš metus. Iš viso „Klarna“ atidėto apmokėjimo paslauga praėjusiais metais pasinaudojo 147 mln. žmonių, kurių pirkinių suma siekė 80 mlrd. JAV dolerių.
„Arm“. Jungtinės Karalystės pasididžiavimu vadinamą puslaidininkių technologijų gamintoją „Arm“, kuri šiuo metu priklauso Japonijos konglomeratui „Softbank“, už 40 mlrd. JAV dolerių planavo įsigyti JAV technologijų gigantė „Nvidia“. Susitarimas dėl įsigijimo buvo pasiektas dar 2020 metų rugsėjį, tačiau praėjus daugiau nei metams sandoris žlugo negavus pritarimo iš reguliuojančių institucijų. „Nvidia“ ir „SoftBank“ oficialiai sandorį nutraukė šių metų vasarį, o pastaroji iškart paskelbė apie planus įgyvendinti „Arm“ akcijų siūlymą iki bendrovės šių finansinių metų pabaigos, t.y. 2023 metų kovo.
„SoftBank“ birželį planavo „Arm“ akcijas listinguoti tiek Londono, tiek Niujorko biržose. Bendrovė patvirtinto, kad ir po įvykdyto „IPO“ planuoja pasilikti valdymui kontrolinį „Arm“ akcijų paketą. Tiesa, prasidėjus politinei krizei Jungtinėje Karalystėje ir pasikeitus šalies ministrams, derybos dėl „Arm“ akcijų listingavimo Londono buvo sustabdytos. Šį mėnesį pasirodė pranešimai, kad yra mažai tikėtina, jog bendrovės „IPO“ įvyks ir per pirmą kitų metų ketvirtį. Reikia tikėtis, jog akcijų siūlymas apskritai bus įgyvendintas kitais metais. Daug kas, žinoma, vėlgi priklausys nuo situacijos finansų rinkose.
„Arm“ buvo įkurta dar 1990 metais ir iki 2016 metų buvo privati kompanija. Tuomet ją už 31 mlrd. JAV dolerių įsigijo Japonijos technologijų milijardieriaus M. Son valdomas „SoftBank“. Nutrūkus sandoriui su „Nvidia“, „SoftBank“ vertinimu, „Arm“ kapitalizacija listingavimo metu metų pradžioje galėjo siekti apie 60 mlrd. JAV dolerių, tiesa, šiuo metu rinkoje jau orientuojamasi į 30 – 45 mlrd. JAV dolerių vertę. „Arm“ per praėjusius metus sugeneravo 2,7 mlrd. JAV dolerių pajamas, t.y. 35% daugiau nei prieš metus.
„Vinfast“. „Bloomberg“ duomenimis jau kitų metų sausį JAV biržose pasirodyti planuoja „Vietnamo“ elektromobilių gamintoja „Vinfast“. Kompanija balandžio mėnesį pateikė dokumentus dėl viešojo akcijų siūlymo JAV biržų ir vertybinių popierių komisijai. Prognozuojama, kad per „IPO“ bendrovė sieks pritraukti bent 1 mlrd. JAV dolerių. „Vinfast“ planuoja sparčią plėtrą JAV rinkoje. Liepos mėnesį bendrovė pasirašė sutartis su bankai dėl 4 mlrd. JAV dolerių veiklos plėtros finansavimo. „Vinfast“ šiuo metu stato elektromobilių gamyklą Š. Karolinoje. Joje planuojama pradėti gamybą 2024 metais. Analitikų vertinimu, „Vinfast“ per „IPO“ galėtų būti įvertinta 20 – 25 mlrd. JAV dolerių kapitalizacija.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
Straipsnis buvo spausdintas liepos – gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis rinkodaros pranešimas parengtas, remiantis marketwatch.com, reuters.com, finance.yahoo.com, bloomberg.com, investing.com, forexfactory.com, investopedia.com, cnn.com, forbes.com pateikta informacija. MC neatliko informacijos patikrinimo, todėl negarantuoja jos teisingumo, išsamumo ir pan. Tai nėra asmeninio pobūdžio investavimo rekomendacija, nes rinkodaros pranešimas parengtas, nevertinant konkretaus asmens investavimo tikslų, rizikos tolerancijos, finansinės būklės ir pan. Informacija atspindi MC nuomonę jos pateikimo momentu ir gali bet kada pasikeisti. MC neįsipareigoja atnaujinti rinkodaros pranešime pateiktos informacijos. Rekomenduojame prieš pasinaudojant rinkodaros pranešime pateikta informacija pasitarti su nepriklausomais finansiniais patarėjais. Ši informacija yra skirta potencialiems investuotojams, kuriems priimtina aukšta rizika, jie gali prarasti 100% investuoto kapitalo ir tai neturės reikšmingos įtakos investuotojo (jo šeimos) įprastam gyvenimui. Investuotojui, siekiančiam aukštesnės grąžos, turi būti priimtinas aukštas finansinės priemonės kainos svyravimas. Ši informacija neskirta asmenims, kurie siekia investuotos sumos apsaugos, garantuotos ir/ar aiškiai numatomos investicijų grąžos.
