Savaitės finansų rinkų įvykių apžvalga (08.20 – 08.24)
Gėrimų rinkos milžinė PesiCo (PEP) paskelbė, jog įsigys gėrimų įrangos gamintoją Soda Stream International (SODA) už 3,2 mlrd. USD. Už vieną akcijas bus mokama 144 USD. Penktadienio uždarymo metu SODA akcija kainavo 129,85 USD. PepsiCo finansuos šį sandorį turimomis lėšomis. Tikimasi, kad jis bus užbaigtas kitų metų sausio mėnesį.
Investuotojus nuvylė pagal rinkos kapitalizaciją didžiausios kalnakasybos bendrovės pasaulyje BHP Billiton paskelbti rezultatai. Per praėjusius finansinius metus, kurie baigėsi birželį, buvo uždirbta 3,71 mlrd. USD pelno. Tai 37% mažiau nei prieš metus. Tokiam mažėjimui daug įtakos turėjo vienkartiniai veiksmai, o juos atmetus pelnas pranoko lūkesčius. Tiesa, prie mažesnio pelno prisidėjo ir didėjusios išlaidos. BHP Billiton paskelbė rekordinius dividendus, kurie bendrai per praėjusius metus sieks 1,18 USD akcijai. Kompanija atkreipė dėmesį į lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą, kuris gali atsiliepti daugeliui žaliavas išgaunančių bendrovių rezultatams. Kinija yra didžiausia daugelio žaliavų pirkėja. Kinija yra didžiausia daugelio žaliavų pirkėja.
Didžiausias pasaulyje Norvegijos turto fondas pranešė, jog per antrą šių metų ketvirtį, buvo uždirbta 1,8% investicijų grąža. Daugiausiai uždirbta iš naftos ir gamtinių dujų sektoriaus kompanijų akcijų vertės augimo. Tiesa, tarp pavienių bendrovių prie augimo labiausiai prisidėjo brangusios Amazon akcijos. Fondas išskaidęs savo turtą į tris pagrindines dalis. Praėjusio ketvirčio pabaigoje 66,8% siekianti fondo turto dalis teko nuosavybės vertybiniams popieriams, 30,6% – fiksuoto pajamingumo vertybiniams popieriams, 2,6% – nekilnojamam turtui.
Verda politinės aistros JAV. Buvęs D. Trumpo prezidento rinkimų kompanijos vadovas P. Manafsortas pripažintas kaltu pažeidęs įstatymus, tarp kurių ir su mokesčiais susiję nusikaltimai. Tuo tarpu buvęs D. Trumpo advokatas M. Cohenas pats prisipažino, jog pažeidė rinkiminės kompanijos finansavimo įstatymus, tiesa, su D. Trumpo žinia. JAV prezidentas pareiškė, jog jeigu jis būtų oficialiai apkaltintas, JAV akcijų rinkos „sugriūtų“, o visi „taptų vargšais“.
Japonijoje stiprokai nuosmukis buvo jaučiamas tarp telekomunikacijų bendrovių. Pasak naujienų agentūros Kyodo News, Japonijos vyriausiasis vyriausybės atstovas ir kabineto sekretorius Yoshihide Suga paskelbė, jog šalies mobiliojo ryšio rinka turėtų būti reformuota, o mobilaus ryšio paslaugų mokesčiai sumažinti apie 40%. Toks žingsnis gali skaudžiai atsiliepti šalies telekomunikacijų bendrovių finansiniams rezultatams.
Investicinė bendrovė MKM Partners atnaujino kai kurių sekamų kompanijų tikslines kainų ribas. Pasak MKM Partners, Sportify akcijų tikslinė kaina yra 245 USD (buvo 200 USD), JAV mažmenininkės Kohls – 81 USD (buvo 63 USD), Netflix – 395 USD (buvo 390 USD), Amazon – 2215 USD (buvo 1 840 USD). Tuo tarpu investicinė bendrovė Berenberg paskelbė, jog nepakeis savo rekomendacijos banko atžvilgiu, kuri yra „parduoti“. Taip pat buvo sumažinta ir tikslinė akcijos kainos riba. Berenberg atkreipė dėmesį į Deutsche Bank prarandamą rinkos dalį bei mažėjančias mažmeninės bankininkystės verslo pelningumo maržas
Automobilių įrangos gamintoja Continental pranešė savo rezultatus. Dėl išaugusių išlaidų bendrovė prognozuoja mažesnes šių metų pajamas ir pelną. Tikimasi, kad per 2018 metus bus sugeneruota apie 45 mlrd. EUR pajamų, o pakoreguota pelno marža turėtų siekti apie 9%. Kiek seniau buvo prognozuojama, kad pajamos sieks 46 mlrd. EUR, pakoreguoto pelno marža – 10%. Dėl prastų Continental prognozių pigo daugelio automobilių gamintojų akcijos.
Buvo paviešintas paskutinio FED susitikimo protokolas, iš kurio galima spręsti, jog palūkanos dar kartą turėtų būti pakeltos jau rugsėjo mėnesį. Centrinio banko nariai atkreipė dėmesį, jog tolimesnis palūkanų didinimas galėtų būti pristabdytas, jeigu dar labiau paaštrėtų nesutarimai dėl pasaulinių prekybos santykių. Pasak FED, neišsprendus dabartinių problemų, prekybos karas neabejotinai turės neigiamos įtakos ekonomikos perspektyvoms. Beveik neabejojama, kad palūkanos bus pakeltos jau rugsėjo mėnesį. Šiuo metu JAV bazinės palūkanų normos siekia 1,75 – 2%.
Rezultatus paskelbė ir Kinijos elektroninės prekybos milžinė Alibaba. Per praėjusį ketvirtį buvo uždirbta 7,65 mlrd. RMB (apie 1,16 mlrd. USD) pelno, o pajamos sudarė 80,92 mlrd. RMB (apie 12,27 mlrd. USD). Tai net apie 60% daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Tiesa, tiek pelnas, tiek pajamos šiek tiek prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Jie tikėjosi dar didesnio augimo, tačiau įvertinus pasaulyje įsivyravusius prekybos nesutarimus, rezultatai išties neblogi.
Savaitės viduryje arabikos rūšies kavos pupelių gruodžio mėn. fjūčerių kaina krito žemiau 1 USD už svarą ribos. Ji atsidūrė žemiausiame taške nuo 2006 metų liepos mėnesio. Tai yra žemiau nei gamybos savikaina kai kuriose kalvotose šalyse (pvz. Kolumbija), kur yra auginamos kavos pupelės. Prie stipraus kainos kritimo prisidėjo itin susilpnėjęs Brazilijos realas, kuriam įtaką turi įtempta politinė ir ekonominė situacija Brazilijoje. Ši šalis yra didžiausia kavos pupelių augintoja pasaulyje. Tiesa, Brazilijos augintojai dėl mažų kainų kenčia ne taip stipriai, kadangi derliui naudojami įvairūs mechanizmai, kurie optimizuoja išlaidas. Tuo tarpu labiau kalnuotose valstybėse, tokiose kaip Kolumbija, pupelės skinamos rankomis, tad dėl istoriškai žemų kainų ir sumažėjusių pajamų sunkiau padengti net ir išlaidas darbuotojams.
Italijos dienraštyje Corriere della Sera pasirodė pranešimas, jog JAV prezidentas D. Trumpas prieš tris savaites vykusio susitikimo su šalies premjeru G. Conte metu pasiūlė pagalbą Italijai įsigyjant dalį jos skolos vertybinių popierių, kurie tarp rinkos dalyvių tapo mažiau patrauklūs. Italija yra trečia pagal ekonomikos dydį šalis euro zonoje ir pastaruoju metu tapo nemažu skausmu visai Europos Sąjungai. Nuogąstaujama, jog naujosios valdžios sprendimai bus paremti populizmu ir dar labiau padidins šalies skolas bei įsipareigojimus, o tai atsilips ir visom sąjungos narėms.
Viename iš Vokietijos verslo žurnalų pasirodė straipsnis, jog šalies industrijos milžinė Siemens planuoja 20 tūkst. sumažinti darbuotojų skaičių. Tai būtų viena iš bendrovės vykdomos naujosios „Vision 2020+“ strategijos sudedamųjų dalių. Tiesa, Siemens paneigė tokią naujieną. Bendrovės padaliniuose visame pasaulyje dirba apie 380 tūkst. darbuotojų. Siemens akcijos kol kas nerodo didelių pokyčių
