Savaitės finansų rinkų įvykių apžvalga (08.06 – 08.10)
Kinija pagrasino įvesti 60 mlrd. USD vertės muitus prekėms iš JAV. Pasak Kinijos prekybos ministerijos, tarifai siektų nuo 5% iki 25% ir būtų taikomi daugiau nei 5 200 įvairių amerikietiškų produktų. Tai šalies atsakas į praėjusį trečiadienį pasirodžiusį pranešimą iš D. Trumpo administracijos, jog yra svarstoma dėl 200 mlrd. USD vertės tarifų įvedimo prekėms iš Kinijos. Sprendimas turėtų būti priimtas ne anksčiau nei rugsėjo mėnesį.
Buvo paskelbti naujausi JAV prekybos balanso duomenys. Birželio mėnesį balanso deficitas, palyginti su geguže, išaugo 7% ir siekė 46,3 mlrd. USD. Tam daugiausiai įtakos padarė 0,6% sumažėjęs šalies eksportas. Labiausiai susitraukė automobilių, sunkvežimių pardavimai. Tuo tarpu importas 0,6% išaugo. Didėjo įvežamų naftos ir farmacijos produktų kiekių apimtys. Kinija taip pat paviešino liepos mėnesio šalies prekybos balansą. Jo perteklius siekė 177 mlrd. CNY (apie 28,1 mlrd. USD) ir buvo gerokai mažesnis nei prognozuota. Analitikai tikėjosi 229 mlrd. CNY (apie 39,1 mlrd. USD) siekiančio pertekliaus. Tam didžiausią įtaką padarė itin stipriai išaugęs importas, kuris, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, didėjo 27,3%.
Taiwan Semiconductor dėl kompiuterinio viruso praėjusį savaitgalį buvo priversta laikinai sustabdyti kelių jai priklausančių gamyklų veiklą. Pasak Financial Times, dėl sustabdymo šio ketvirčio pajamos turėtų sumažėti 3%, t.y. 255 mln. USD, Taip pat galimai vėluos pagamintų produktų pristatymas klientams. Taiwan Semiconductor yra viena iš pagrindinių tokių kompanijų kaip Apple ar Qualcomm tiekėja.
Vokietijoje pasirodė gamybos sektoriaus užsakymų duomenys. Birželio mėnesį, palyginti su geguže, užsakymų kiekis krito net 4%. Ekonomistai prognozavo tik 0,3% mažėjimą. Pasak šalies Ekonomikos ministerijos, tam didžiausią įtaką padarė pasauliniai prekybos nesutarimai. Stipriausiai krito užsakymai iš užsienio šalių.
Jungtinės Karalystės tarptautinės prekybos sekretorius L. Foxas paskelbė, jog yra 60% tikimybė, kad Brexit gali įvykti be jokio susitarimo tarp JK ir ES. Dėl nesėkmingų derybų jis apkaltino ES atstovus, kurie labiau rūpinasi sąjungos nustatytų taisyklių laikymusi, o ne ekonomine šalių gerove.
Nuvylė didžiausios pasaulyje lanksčiai nuomojamų įrengtų darbo vietų kompanijos IWG rezultatai. Ikimokestinis pelnas siekė 54,3 mln. GBP ir buvo 33% mažesnis nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Pasak IWG, tam daugiausiai įtakos padarė didėjusios investicijos, rinkodaros išlaidos ir prastėjanti situacija JK NT rinkoje. Pajamos augo 2,9% ir sudarė 1,20 mlrd. GBP. Investuotojus kiek nuraminti turėjo nepakitusios visų metų rezultatų prognozės. IWG valdo kompaniją Regus, kuri vykdo veiklą ir Lietuvoje.
Didžiausias Italijos bankas UniCredit per antrą šių metų ketvirtį uždirbo 1,02 mlrd. EUR pelno, kuomet praėjusiais metais per tą patį laikotarpį jis siekė 945 mln. EUR. Prie to prisidėjo mažėjusios veiklos sąnaudos. UniCredit vadovas J. P. Mustieras džiaugėsi geresniais nei tikėtasi rezultatais ir atkreipė dėmesį į pasak jo, tvirtą Italijos ir Europos ekonomikos būklę.
Šią savaitę itin daug dėmesio sulaukė Tesla ir jos vadovas E. Muskas, kuris žinute socialiniame tinkle Twitter pranešė apie planus kompaniją paversti privačia. Pasak jo, akcijos išpirkimo kaina siektų 420 USD, o dėl tokiam sprendimui įvykdyti reikiamų lėšų jau yra susitarta. E. Muskas atkreipė dėmesį, jog Tesla tapimas privačia kompanija leistų lengviau vykdyti veiklą ir siekti numatytų tikslų. Po tokio pranešimo į viršų šovė kompanijos akcijos. Investuotojai, kurie tikėdamasi kritimo, pardavinėjo skolintas Tesla akcijas, per vieną dieną patyrė daugiau nei 1 mlrd. USD nuostolių. Tiesa, per kitas kelias dienas akcijos kaina nukrito iki buvusio lygio.
Zelandijos centrinis bankas, kaip ir prognozuota, nusprendė nedidinti palūkanų. Jos buvo paliktos 1,75% lygyje. Tiesa, centrinio banko atstovų žinutė, jog artimiausias sprendimas dėl palūkanų didinimo galėtų būti priimtas ne anksčiau 2020 metų, smukdė N. Zelandijos dolerį žemyn.
Stiprokai šoktelėjo į viršų sportinių prekių gamintojos Adidas akcijos po to, kai buvo paskelbti praėjusio ketvirčio rezultatai. Adidas per šį laikotarpį uždirbo 396 mln. EUR pelno, kuomet per praeitų metų antrą ketvirtį jis siekė tik 158 mln. EUR. Pardavimai augo iki 5,3 mlrd. EUR. Pasak bendrovės, prie augimo labiausiai prisidėjo didėję pardavimai Š. Amerikos ir Kinijos rinkose, kurios ir yra pačios svarbiausios kompanijai. Adidas tikisi, jog bendros šių metų pajamos augs 10%.
Daug dėmesio sulaukė debesų kompiuterijos paslaugų kompanija Dropbox. Investuotojų nepradžiugino net ir lūkesčius pranokę paskelbti praėjusio ketvirčio rezultatai. Kompanijos pakoreguotas pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,11 USD akcijai, kuomet analitikai prognozavo 0,06 USD. Buvo sugeneruota 339,2 mln. pajamų, t.y. 27% daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Taip pat augo ir vartotojų skaičius. Visgi daugiausiai dėmesio sulaukė pranešimas, jog kompaniją paliks vienas iš vadovų D. Woodside, kuris daug prisidėjo prie stipraus pastarųjų metų Dropbox augimo.
Nudžiugino Japonijoje pasirodęs preliminarus antro ketvirčio šalies BVP rodiklis. Trečios pagal dydį ekonomikos pasaulyje augimas, palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu, siekė 0,5% ir gerokai pranoko ekonomistų prognozes. Jie tikėjosi 0,3% siekiančio augimo. 0,7% tempu augo šalies gyventojų išlaidos (sudaro 60% viso BVP), kurias didino augusios šviežių maisto produktų kainos. Taip pat didėjo kompanijų investicijos, kurios daugiausiai buvo nukreiptos į technologijas, galinčias pakeisti žmogaus darbo jėgą. Japonijos darbo rinkoje tarp kompanijų jaučiama itin didelė konkurencija, nedarbo lygis birželio mėnesį siekė vos 2,4%.
Tęsiasi krizė Turkijoje. Šalies valiuta vien per šią savaitę nuvertėjo daugiau nei 13%, o bendrai per metus daugiau nei 35%. Pasak Financial Times, ECB yra sunerimęs dėl politinės bei finansinės situacijos Turkijoje ir joje veikiančių užsienio bankų, kurių veiklos mastai yra pakankamai dideli. ECB nuogąstauja, jog bankai nėra pilnai apsidraudę nuo galimo kai kurių vietinių finansinių įstaigų bankrotų, kuriuos galėtų sąlygoti toliau stipriai krentantis Turkijos liros kursas. Tarp didžiausių šalies skolintųjų yra tokie bankai kaip UniCredit, BNP Paribas ir kt.
