JAV rinkų priešprekybinė apžvalga 2018-06-01

Netrukus bus paskelbti JAV darbo rinkos rodikliai. Po vakarykščio nuosmukio šiandien investuotojų nuotaikos yra kiek geresnės, o šalies akcijų indeksų ateities sandoriai kol kas krypsta į viršų.

Vakar D. Trumpas vis dėl to paskelbė apie seniau atidėtų importo tarifų aliuminiui ir plienui įvedimą Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai. Mokesčiai pradės galioti nuo šiandien. Atsakydamos į tokį sprendimą šios šalys savo ruožtu pagrasino įvesti muitus ir daugeliui prekių iš JAV. Pagrindiniai JAV indeksai po tokių naujienų krito žemyn. Blogiausiai atrodė Dow Jones, kuris fiksavo kiek didesnį nei 1% nuosmukį, geresnė situacija buvo tarp technologijų bendrovių sektoriaus. Tiesa, visgi bendrai gegužės mėnesis indeksams buvo sėkmingas. Dow Jones pasistiebė 1%, S&P500 – 2,2%, o Nasdaq paaugo net 5,3%. Žinoma, geriausiai pasirodė mažesnės kapitalizacijos įmones sekantis Russell 2000, kuris per gegužės sugebėjo pasistiebti 6%. Tarp pavienių bendrovių vakar itin stipriai (beveik 13%) brango General Motors akcijos. Buvo pranešta, kad investicinė bendrovė Softbank Vision Fund investuos 2,25 mlrd. USD į GM autonominių automobilių padalinį. Po tokios naujienos pigo Tesla akcijos. Tuo tarpu  viena iš seniausių JAV mažmenininkių Sears nuvylė investuotojus, pranešdama praėjusio ketvirčio rezultatus. Sears patyrė 424 mln. USD nuostolių, kuomet praėjusiais metais per tą patį laikotarpį uždirbo 245 mln. USD. Pajamos taip pat smarkiai susitraukė (nuo 4,2 mlrd. USD iki 2,89 mlrd. USD). Kiek anksčiau Sears pranešė, kad artimiausiu metu uždarys 72 parduotuves. Bendrovei sunkiai sekasi konkuruoti su kitomis bendrovėmis, o per paskutinius 12 mėnesių jos akcijų vertė nukrito beveik 57%. Šiandien sužinosime JAV vidutinio darbo užmokesčio, nedarbo lygio ir sukurtų darbo vietų rodiklius.

Azijos investuotojų nuotaikos po naujienų iš JAV šiandien buvo permainingos. Pagrindiniai regiono indeksai nerado bendros krypties. Nikkei 225 fiksavo kiek didesnį nei 0,1% nuosmukį, stipriau pigo Kinijos akcijos. Indeksų sudarytoja MSCI šiandien į vieną pagrindinių besivystančių rinkų indeksų Emerging Markets Index bei kitus mažesnius indeksus pridėjo 230 Kinijoje listinguojamų bendrovių akcijų. Daugelis institucinių investuotojų prieš prasidedant šiandienos prekybai peržiūrėjo savo portfelio pozicijas šiose rinkose, todėl šiandien buvo jaučiamas didesnis aktyvumas. Tikimasi, kad toks žingsnis padidins Kinijos bendrovių, kaip investicijų, patrauklumą, kadangi užsienio investuotojams vis dar sunkoka tiesiogiai investuoti Kinijoje.

Europos akcijos šiandien brangsta. Jų priešakyje yra geriausiai atrodantys Italijos ir Ispanijos indeksai. Abiejose valstybėse politinė situacija vis dar įtempta, tačiau vis labiau ryškėja galutinis vaizdas. Vakar vėlai Italijoje tarp rinkimus laimėjusių partijų vis dėl to buvo suformuota valdančioji koalicija. Kiek anksčiau šalies prezidento atmesta ankstesnė kandidatūra į ekonomikos ministro postą buvo pakeista į mažiau kontraversišką, tad prezidentas S. Mattarella patvirtino ir visą ministrų kabinetų. Premjeru taps politinės patirties neturintis teisės profesorius G. Conte. Naujoji valdžia oficialiai bus patvirtinta šiandien. Tuo tarpu Ispanijoje šiandien vyko balsavimas dėl pasitikėjimo dabartiniu premjeru M. Rajoy.  Balsavimas baigėsi rezultatu 180-169, o tai reiškia, kad jį laimėjusios opozicinės partijos vadovas P. Sanchezas bus naujasis šalies ministras pirmininkas. Tarp pavienių bendrovių daugiausiai dėmesio pastarosiomis dienomis sulaukia didžiausias Vokietijos bankas Deutsche Bank, kurio akcijos šiandien brangsta, nors dar vakar krito daugiau nei 7%. Tiesa, kol kas tai panašiau į techninį atšokimą, kadangi pasirodžiusios naujienos tikrai nėra geros. Reitingavimo bendrovė S&P 500 Global Ratings sumažino šio banko reitingą nuo A- iki BBB+. FED įvardino Deutsche Bank veiklą JAV, kaip keliančią nerimą, o Australijos centrinis bankas pranešė, kad dėl kartelinio susitarimo su Citigroup ir Australijos bei N. Zelandijos bankais, šioms bendrovėms gresia teisminiai procesai.

Nafta šiandien pinga. Vakar pranešta, jog praėjusios savaitės JAV atsargų kiekis sumažėjo net 3,4 mln. barelių ir stipriai prasilenkė su investuotojų sekama Amerikos degalų instituto prognoze. Institutas prognozavo 1 mln. barelių padidėjusias atsargas, tuo tarpu kiti analitikai tikėjosi 0,4 mln. barelių sumažėjimo. Per pastarąją savaitę WTI tipo naftos kaina krito beveik 8%, nuo 72 USD iki 67 USD už barelį. Tam daugiausiai įtakos padarė Rusijos ir S. Arabijos pažadai didinti gavybą. Tiesa, pasak Nasdaq Corporate Solutions energetikos padalinio direktoriaus T. Essnerio, tokia korekcija yra laikina, o fundamentaliai vertinant dabartinę situaciją kainos augimo perspektyva yra didelė. Venesueloje toliau mažėja gavybos apimtys, JAV sankcijos skaudžiai kirto Iranui. Be to, JAV gamintojai susiduria su problemomis (pvz., darbuotojų trūkumas) ir negali atitinkamai padidinti gavybos pajėgumų. Visa tai išbalansuoja pasaulinę naftos rinką ir mažina jos atsargas, o tai veda ir į kainos kilimą.

Šiandien sužinosime svarbius JAV darbo rinkos rodiklius ir ISM rengiamą gamybos sektoriaus indeksą. Kitos savaitės pradžioje Jungtinė Karalystė skelbs statybų sektoriaus indeksą. Naktį iš pirmadienio į antradienį Australijos centrinis bankas spręs dėl palūkanų kėlimo. Antradienio dieną JK paviešins paslaugų, o JAV ne gamybos sektoriaus indeksus. Savaitės viduryje galėsime įvertinti JAV naftos atsargas. Ketvirtadienį standartiškai bus paskelbtos JAV bedarbių paraiškos. Savaitės pabaigoje svarbių makroekonominių rodiklių kol kas skelbti nenumatyta.