JAV rinkų priešprekybinė apžvalga 2018-05-24

JAV akcijų indeksų ateities sandoriai šiandien beveik nejuda. Investuotojai laukia tolimesnių naujienų dėl Š. Korėjos ir JAV susitikimo bei vertina pasirodžiusius pranešimus apie galimus naujus importo tarifus.

Vakar pagrindiniai JAV indeksai sesiją užbaigė pozityvioje teritorijoje, nors dienos metu labiau vyravo išsipardavimo nuotaikos. Stipriausiai pasirodė technologijų ir komunalines paslaugas teikiančios bendrovės, nuosmukis jautėsi tarp finansų sektoriaus atstovių. Tokiems rezultatams daugiausiai įtakos padarė paviešintas paskutinio FED susitikimo protokolas. Šalies centrinio banko požiūris į kylantį infliacijos lygį buvo palankiai sutiktas investuotojų. FED yra pasiruošęs toleruoti tikslinės metinės infliacijos, kuri siekia 2%, nedidelį viršijimą. Toks nusiteikimas reiškia, kad dar griežtesnės pinigų politikos kol kas nereikėtų tikėtis. Tiesa, ataskaita patvirtino, kad daugelis FED atstovų palaiko sprendimą didinti palūkanas jau artimiausio posėdžio metu, kuris įvyks birželio 12-13 dienomis. Šiuo metu JAV bazinių palūkanų norma siekia 1,50-1,75%. Tarp bendrovių vakar pastebimos buvo General Electric akcijos, kurios nukrito daugiau nei 7%. GE vadovas J. Flannery vakar vykusioje konferencijoje pranešė, kad bendrovės energetikos padalinio, kuris neša didžiausią dalį GE pajamų ir pelno, ateities augimo perspektyvos yra miglotos. Kompanija neprognozuoja šio padalinio rezultatų gerėjimo per ateinančius kelerius metus. J. Flannery taip pat negalėjo garantuoti, kad GE toliau mokės dividendus. Šiandien galėsime įvertinti skelbiamas praėjusios savaitės šalies bedarbių paraiškas bei balandžio mėnesio nenaujų namų pardavimų statistiką.

Azijoje, kaip pastaruoju metu tapo įprasta, vyravo permainingos nuotaikos. Nikkei 225 fiksavo stiproką, kiek didesnį nei 1,1% nuosmukį, Kinijos akcijos nerado bendros krypties. Indijos, Australijos ir Singapūro biržose vyravo žalia spalva. Japonijoje stipriausiai pigo automobilių pramonės atstovės. Toyota ir Honda akcijos krito po daugiau nei 3%. P. Korėjos bendrovių Hyundai ir Kia vertybiniai popieriai taip pat stipriai nuvertėjo. Tam didžiausią įtaką padarė pasirodę pranešimai, kad D. Trumpo administracija gali įvesti naujus importo tarifus automobiliams ir sunkvežimiams. JAV Prekybos departamentas pranešė, kad pradėjo nacionalinio saugumo tyrimą, kuris bus vykdomas, siekiant išsiaiškinti, ar automobilių importas nedaro žalos šio sektoriaus būklei JAV ir netrukdo vietiniams gamintojams vystyti savo veiklos. Nauji muitai būtų itin nenaudingi gamintojams iš Azijos, kuriems JAV yra viena pagrindinių rinkų.

Europos investuotojai šiandien yra nusiteikę pakankamai pozityviai. Pagrindiniai regiono indeksai kol kas kyla į viršų, tiesa, Jungtinės Karalystės FTSE 100 yra nusidažęs raudonai. Buvo paskelbti JK balandžio mėnesio mažmenininkų pardavimai. Jų apimtys, palyginti su kovu, augo 1,6% ir dvigubai viršijo išankstines prognozes. Geresni nei tikėtasi šalies mažmenininkų rezultatai sustiprino prognozes dėl galimo rugpjūčio mėnesio palūkanų didinimo bei kilstelėjo svaro kursą. Italijos akcijos po stipraus vakarykščio išsipardavimo šiandien brangsta. Vakar Italijos prezidentas premjeru patvirtino politinės patirties neturintį G. Conte. Toks sprendimas leidžia rinkimus laimėjusioms partijoms pagaliau pabaigti vyriausybės koalicijos formavimą. Šis procesas yra užsitęsęs jau 11 savaičių. Tarp Europos bendrovių itin išsiskiria Šveicarijos maisto produktų gamintojos Aryzta akcijos, kurios stipriai krenta. Bendrovė pranešė, kad per praėjusį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito apie 17% ir siekė 811 mln. EUR. Aryzta taip pat sumažino finansinių rezultatų prognozes ateinantiems laikotarpiams. Daugiausiai įtakos tokiems rezultatams turėjo mažėjusios pajamos Š. Amerikos rinkose. Krenta ir Vokietijos bankininkystės milžino Deutsche Bank akcijos. Bankas patvirtino, kad atleis apie 7000 darbuotojų. Šiuo metu jų skaičius siekia apie 97 tūkst. Deustche Bank praėjusiais metais patyrė 500 mln. EUR nuostolių, tad banko vadovybė ieško kelių, kaip vėl dirbti pelningai.

Nafta šiandien pinga. Vakar pranešta, jog praėjusios savaitės JAV atsargų kiekis padidėjo net 5,8 mln. barelių ir stipriai prasilenkė su investuotojų sekama Amerikos degalų instituto prognoze. Institutas prognozavo 1,3 mln. barelių sumažėjusias atsargas, tuo tarpu kiti analitikai tikėjosi dar didesnio, net 2,5 mln. barelių sumažėjimo. Birželio 22 dieną Vienoje yra numatytas OPEC ir kitų didžiųjų naftos gamintojų susitikimas. Tiesa, pasak Reuters, S. Arabijos ir Rusijos atstovai susitiks ir šią savaitę bei aptars galimybę didinti tarp šalių seniau susitartas naftos gavybos kvotas. Kriptovaliutų pasaulyje šiandien liejasi kraujas. Bitkoinas artėja prie 7000 USD ribos. Per pastarąją parą visų kriptovaliutų kapitalizacija nukrito apie 27 mlrd. USD ir šiuo metu siekia apie 323 mlrd. USD. Prie to prisidėjo pasirodę pranešimai, kad JAV teisingumo departamentas pradėjo tyrimą dėl galimo manipuliavimo bitkoino ir kitų kriptovaliutų kainomis. Prekiaujantys šiais instrumentais įveda begalę netikrų pavedimų, taip nukreipdami kainą jiems norima puse.

Šiandien JAV bus paskelbtos bedarbių paraiškos bei nenaujų namų pardavimai. Rytoj bus paviešintas Vokietijos Ifo ir JAV Mičigano universiteto pasitikėjimo indeksai, pastarosios šalies ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai bei patikslintas JK BVP.